Kol aš čia su piktomis mamomis susirašinėjau, užėjo liūtis, atlėkė vėjo šuoras… Ir po langais iš trijų obelaičių liko dvi.
Dabar lietus baigėsi, perkūnija nutolo, bet pasekmės liko…
*
Tai aš ir sakau: gyvenkime teisingai kiekvieną akimirką, nes po to jau nieko nepakeisime. Saugokime vienas kitą nuo audrų.
*
Vietoj tos obelaitės jau šį rudenį pasodinsime kitą. Niekada taip nebus, kad nebeliktų sukuriančių gražų tęsinį!
Atsakymai
Burgis, 2012-08-22 18:53:24
Pasiguoskime…
jelena, 2012-08-23 09:12:58
Čia tik obelaitė,neliūdėkite …
petras, 2012-08-23 09:42:18
Bent jau obuolių paliko :))
burokėlis, 2012-08-23 09:58:49
Įdomus pastebėjimas. Moterų ir vyrų skirtumai 🙂
jelena paguodžia ir užjaučia, o petras praktiškai žiuri į reiškinį.
Ar moterų ir vyrų vertybės gali būtų tokios pat ar bent panašios?
petras, 2012-08-23 16:31:29
vertybės manyčiau tos pačios, tik požiūris į jas skiriasi 🙂
Lina, 2012-08-23 17:05:47
Mano nuomone, negalima išskirti vertybių kaip išskirtinai vyriškų ar moteriškų. Tokie skirtumai paprastai atsiranda tik dėl stereotipų ir gyvenimo eigoje išmoktų frazių (pvz. kai kuriems vyrams gali atrodyti, kad sakyti “na, neliūdėk…” tiesiog yra “nekieta” :)). Man, pavyzdžiui, pamačius nuotrauką taip pat pirma mintis kilo, kad na taip, blogai, sodino, rūpinosi, bet galima rasti ir kuo pasidžiaugti, pvz. kad obuolių tai liko! Mano 4 metų sūnus, kai aš jam rodau, pažiūrėk, koks tavo tėtis šaunuolis, kaip gerai sutaisė varvantį čiaupą, sako “o tu, mama, irgi šaunuolė, tu labai gerai padėjai tėtei sutaisyti šitą kraną” 🙂 Nesu tikra, ar jis kažkokią tokią frazę iš mūsų kada nors ir girdėjo, bet vien jau tokia situacija parodo, kad vyrams iš prigimties taip pat yra nesvetimas jautrumas emocijoms. Taip pat daug apie vyrų sugebėjimą palaikyti emociškai įrodo faktas, kad vis daugiau vyrų dalyvauja gimdymuose.
Lina, 2012-08-24 10:09:20
Jeigu kažką jaučiate, kad tai yra ženklas, tai būtinai permąstykite, ką šiuo metu darote, kas galėtų turėti įtakos Jūsų gyvenimo obeliai, duodančiai puikiuosius vaisius. Aš pati jeigu jaučiu, kad man sapne perduodamas koks nors ženklas, tai būtinai atidžiai išsinagrinėju visus savo veiksmus, kruopščiai viską suraišioju su to ženklo detalėmis ir tada jau be skausmo atsisakau idėjos, dėl kurios iki tol itin aršiai kovojau, buvau pati įsitikinusi ir visus įtikinėjau. Niekada nenumeskite ženklų, jeigu jaučiate, jog tai tikrai yra ženklas. Ne visuomet ženklo identifikavimas leidžia išvengti nelaimės, bet kartais suteikia galimybę sušvelninti pasekmes…
Saula, 2012-08-25 14:27:58
P. Bronislovai, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Gal naujoji Jūsų obelaitė bus dar geresnė…
Ne į temą: Patarkite. Kaip tik ruošiamės sodinti sodą. Dairomės medelyno aplink Kauną. Patiko tie akmenukai aplink obelaites (iš kur perkate, kaip… Polietileno po jais nededate, nes vanduo neprasismelks. Gal labai storu sluoksniu akmenukus užpilate, juk piktžoles sunku ravėti tarp akmenukų).
Burgis, 2012-08-25 16:07:17
Saulai: obelaites pirkome Kaune iš žinomo Lietuvoje sodininko. Jos tikrai gerų veislių, bet kažkaip keistai įskiepytos, todėl kamieno apačioje, ties skiepu, beveik visoms įsiveisia vėžys… Keista tai, kad to paties viesulo buvo nulaužta ir kaimyno obelaitė. Ir dėl tos pačios priežasties! Pakalbėjome – ir jie pastebi tą pačią bėdą, nors obelaites pirko iš kitur. Gal nepasiteisinęs skiepijimo būdas?
*
Žvyrą pirkau Drąseikių karjere, tik vienam medeliui – „Senukuose“, nes ten žymiai brangiau… Žvyrą išsijoju, beriu tik akmenukus. O po jais – juoda agroplėvelė. Aplink – velėnos ribojimo plastikinė juostelė.
Kęstutis, 2012-08-29 07:50:07
Gal per giliai sodinami. Gal vėžiu užsikrėtęs to sodininko sodas, gal įskiepiai. Su geriausiais norais, bet yra kaip yra ir laimi vėžys. Kažkiek prailgina gyvenimą kuolai. Aš niekur nebeperku kakius 30 metų, poskiepius užsiauginu, nuo apačios po truputi šalinant šakeles. Skiepiju nuo žemės 30-50 cm, be to ir į vyresnį – užkrato atveju lieka sveikas kamienas, pjaustomos tik atskiros šakos. Atsiranda priežastis paskanauti svetimų sodų vaisius, o po to patikusių šakelių žiemą nusipjauti skiepams. Mokslas sako, kad kuo aukščiau skiepas, tuo mažesnis, bet aš to nepastebėjau. Taip Tado Ivanausko vieną atsinaujinau. Obuoliai neįspudingi, palyginus su dabartiniais, bet … istorija – tevas, dėdė buvo pažystami dar nuo prieškario, o ir pavadinimas – Vyčių Baltieji.
Burgis, 2012-08-29 15:29:44
Kęstučiui: ačiū!