Kaip ir kiekvienais metais KTU ir kitus universitetus baigia daug absolventų. Šiuo sunkmečiu daug baigusiųjų nežino ką daryti toliau. Atlikta praktika universiteto metu įmonėse tiesiog juokinga, vėl galima teigti dėl to pačio sunkmečio dauguma įmonių studentas nieko nereiškia, o dažniausiai esi pašalinis žmogus trukdantis dirbti. Einam prie tikslo, ką šiuo metu daryti studentui baigus universitetą, turint rankose diplomą. Kaip susirast darbą, kaip visuose skelbimuose darbdavys ieško žmogaus tik su patirtimi. Kaip žinia teorinės žinios be praktikos greit yra užmirštamos. Žmogus iškart susiduria su psichologinėmis problemomis, nes pradeda gailėti, kad tie 4 metai buvo praleisti veltui.
***
Būtų malonu iš Jūsų pusės, kad gal galėtumėt savo puslapyje sukurti kažkokią panašią temą šiai problemai, kad visi galėtų diskutuoti. Jūsų puslapyje lankosi daug intelektualių žmonių jie galėtų pasidalint savo patartimi, patarimais. Tai būtų didelė nauda ką tik baigusiems universitetus ir pradėjusiems naująjį gyvenimo etapą.
Ačiū.
Laurynas
****
Pateikiu jums studento laišką tokį, kokį gavau. Nežinau, kuris čia studentas parašė, gal aš jį mokiau? Suprantu, kad parašė nelabai raštingai, bet juk parašė nuoširdžiai? Gal kas nors iš mūsų gali ką pasiūlyti, patarti?
Atsakymai
Nepris, 2010-06-16 21:30:32
Mano patarimas paprastas — būk savo srities fanatiku, ir tikrai neprapulsi.
Rasa, 2010-06-16 22:43:58
Nepris-iui: aišku, jūs teisingai patariate, tik kaip jiems visiems būt fanatikais, jei jie ne visi mokosi tą, ką labai mėgsta. Juk visokių yra.
Galėtų visi protinguoliai pamokyt vaikinuką, kaip save deramai pristatyti darbdaviui, kad pasirinktų jį, o ne kitą. Gal padėtų?
Mindaugas, 2010-06-16 23:20:49
IT srityje sprendimas paprastas – yra aibė atviro kodo projektų. Pasirenki vieną iš labiausiai patinkančių, sugalvoji ką nori veikti, pasisiūlai – ir pirmyn. Taip ir patirtis gimsta, ir į CV atsiranda ką įrašyti (ypač jei projektas rimtesnis).
tikras lietuvis, 2010-06-17 00:08:38
Nepriui.
Po 1990m. Lietuvoje tokia padėtis, kad darbo rinka vis traukiasi. Todėl žmonės ir bėga iš Lietuvos.
Tikėkimės – kol kas.
Smokas, 2010-06-17 09:25:54
sutinku, “tikras lietuvi”, realybė yra tokia, kad Lietuvos apimtys įvairiom prasmėm mažėja. Nuoširdžiai ir be skundimosi šnekant, žmonių čia reikia vis mažiau ir mažiau. Bet yra didelis pliusas, laisvas žmonių judėjimas per sienas. Imkite pavyzdį iš Burgio palikuonių. 🙂
Aras Pranckevičius, 2010-06-17 09:28:22
IT srityje: tai, ką baigei ar nebaigei yra “paskutinėje vietoje” (nebent bandai į valstybines įstaigas pakliūt). Vienintelis dalykas, kuris rūpi bet kokiam normaliam darbdaviui: ką moki, kiek gali išmokti, ką esi padaręs.
IT atveju mokytis ir kažką padaryti laisvalaikiu yra labai paprasta. Daryk kažkokius (bet kokius!) tau patinkančius projektus, sudėk juos į internetą. Dalyvauk tos srities, kuri tau įdomi, diskusijose, forumuose, konferencijose, rašyk pamokėles, straipsnius, skaityk prezentacijas. Štai ir tavo “portfolio”, jį ir reikia darbdaviui rodyti.
Arba net ne darbdaviui rodyti, o bandyti kažką savo padaryti (tarkim: įsigyk iPhone ir kurk jam žaidimus! daryk naują web startup’ą! ir t.t.)
Ką daryti suo tuo, kad “va baigiau univesitetą, ir atrodo kad metai praleisti vėjais” – nežinau. Na, galėjai vėjais tų metų ir nepraleist 🙂 Bet šiaip tiesa, į klausimą “o kam man to universiteto reikėjo” atsakyti sunku. Aš pats sau atsakymo dar nesuradau na nebent “kažkiek matematikos pramokau” (bet matematika buvo pirmus du metus, taigi kam reikėjo ten būti 6 metus yra neatsakytas klausimas).
O reziumuojant: “turint rankose diplomą” – na, padėt jį į stalčių. Rankas geriau naudoti tam, kad įgytum kažkokios patirties kuri būtų naudinga.
Lina L., 2010-06-17 09:44:09
Beveik ta pačia tema įdomus straipsnelis:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-06-16-z-martinaitis-specialistu-poreikio-prognozes-bemaz-bevertes/46344
4vėjininkas, 2010-06-17 10:40:56
Labai geras studento straipsnis. Turbūt šimtai tokių mūsų kankina tas pats klausimas, o kas bus toliau, kaip LT siaučia bedarbystė,rinka vis traukiasi. Niekas tų piemenukų ( vadinu katik baigusius) nenori niekur priimt, dabar darbdaviams mes tik, kaip šuniui penkta koja.
To Mindaugas:
IT srityje gali daug ką nuveikti, ten tavo mintims nėra ribų, priprogramuot gali visokių dalykėlių.
Bet aš baigiau elektros inžinerija, man prigalvoti ką nors yra sunku, patirtis menka, o jei ką nori nuveikti reik atestatų, leidimų ir t.t
Esu jaunas nenoriu sėdėt noriu tobulėt ir tobulėt, todėl mastau apie tolimesnes studijas užsienyje, gal magistrantūra, o gal ir antras bakalauras. Tad patarimas, o gal tik mintis būtų tokia neužsisedėt per daug ir nelaukti tų gerų laikų, nes laikas greit bėga o be pratikos žinios užmirštamos.
Mar, 2010-06-17 11:02:57
Pamiršo studentas Laurynas paminėti,kad už mokslą ,tikriausia ,nemokėjo.Kaip jausis po keturių metų studentai,ant kurio pečių “kabės” skolos?
prabegom, 2010-06-17 11:09:43
Žmogus atsiranda ten, kur jam lemta būti. Nepriklausomai nuo mokslų prestižiškumo, diplomo spalvos, žmogus turi turėti kažką daugiau – imlumą, protą, gebėjimus. Galų gale drąsą ir didelį norą dirbti – tegu pradžioje ir už kapeikas. Man kartas nuo karto reikia samdyti jaunus žmones (dar studentus) su viltimi, kad išaugs į tinkamus specialistus. Nėra tokia jau didelė pasiūla deimančiukų. O prastų nereik – nes anie tik laiką ėda ir kainuoja.
Betgi kai pagalvoji – 20 metų tas pats per ta patį – jaunimą kausto ateities baimė. Bet kažkaip juk vis tiek būna?
M11, 2010-06-17 11:29:56
Reikia tikėtis, jog universitetai bent galvos nenukerta, kuri ir turėtų būti kelrodis šioje situacijoje. Kaip bebūtų, nė vienas dirbantysis nesusikūrė darbinės patirties iš Šventosios Dvasios. Visi kažkada buvo be darbinės patirties. Tiesa, vieni dairosi aplink ieškodami sau pasiteisinimų dėl nesėkmių, o kiti išeičių ieško savo galvoje. Gaila, per daug retai iš pirmosios grupės pereinama į antrąją. Užtat laiko tokiems laiškams atsiranda.
Kodėl diskutuoji apie tai, kas skirta ne tau? Šiuo atveju visi skelbimai, kuriuose ieškomas darbuotojas su patirtimi, patenka į tokią kategoriją.
Jeigu nori žaisti krepšinį, rasi, kur jį pažaisti ir su kuo pažaisti. Kuo norintiems dirbti sunkiau?
Žydrūnas, 2010-06-17 11:37:30
Jausis kaip turintys kažką atiduoti už tai ką gavo veltui ir iš ko uždirba šiuo metu. Jei kažką iš tikro žinosi, tai nieks nesugebės tiosiog tavęs pasiųst. Šiaip šimtus kartų jau čia tai buvo aptarta buvo 😉
Svarbesnis dalykas, kad dabar korupcija daug kur siaučia ir darbdaviui neįdomu kiek tu iš tiesų žinai, tokiu atveju galima rast darbų ir toliau nuo Lietuvos kur tu esi vertinamas. O ką dar daryti paprastam (be pažinčių) žmogui?…
Nepris, 2010-06-17 12:49:33
Kadangi didesnė pusė Lietuvos bedarbių nešiojasi vadybininko diplomą, arba bent prisistato vadybininkais, tai galvoju kažką konkrečiai jiems patart…
Visų pirma, tikiuosi nenustebinsiu pasakydamas, kad vadyba nėra inžinerinis mokslas, nepriklauso prie laisvųjų menų, nėra amatas; jaunas ir biednas būdamas, nieko apčiuopiamo su savo universitetinėm žiniom nesukursi, ir niekam neparodysi. Gali tik prisitrinti prie kažkokio jau kvėpuojančio verslo ir ten atsargiai dairytis.
Antra, vadyba, kaip verslo planavimo, organizavimo ir vykdymo disciplina Lietuvoje mokoma pagal amerikietiškas knygas. Lietuvoje įmones, pagal dydį ir veiklos specifiką turinčias panašumo į amerikietiškas, galima suskaičiuot ant pirštų. Verslo procesai didžiojoje dalyje Lietuvos įmonių yra tokie paprasti (dažnai net primityvūs), kad jose dirbti visiškai užtenka vidurinės mokyklos žinių. Todėl naujai iškeptam vadybininkui nereikėtų tikėtis, kad vien už diplomą darbdavys aplink jį šoks ir dainuos.
Nesakau, kad vadybininku gali dirbti bet kuris mažaraštis kliunkis; sakau, kad viskas, ko reikia norint priiminėti užsakymus, užsakinėti prekes, atiduoti prekes pirkėjams, tereikia išmanyti parduodamą prekę/paslaugą ir pardavimo procesą. Šitai išmokstama per pirmąsias darbo tokioje įmonėje savaites. Todėl vadybininkui patarčiau tą patirtį įgyti, net jei dirbti reiktų už dyką ar primokėti — iš rinkos perspektyvos, ta patirtis tikrai bus vertesnė už powerpointo slaidus, kuriuos n metų zubrinai. Jei kažkas šeimoj ar artimoj giminėj turi verslą, tai turi pas juos įsitrinti kuo anksčiau — ten bent matysi iš ko, su kuo, kaip tas lietuviškas verslas daromas.
Ketvirtas – didysis – patarimas, vadybininkams, kaip ir visiems kitiems — būk savo srities fanatikas ir tikrai neprapulsi. Puiku, jei ta tavo sritis vadyba. Tai didelis ir platus mokslas. Skaityk verslo žurnalus, knygas, lankyk portalus, forumus; gilinkis į verslo modelius, problematiką, verslo organizavimo psichologinius, kultūrinius, socialinius, ekonominius, piniginius, techninius aspektus. Suspindėk erudicija, ir net toj mūsų susitraukusioj ir surukusioj rinkoj atsiras tau vietelė, ir — drįstu spėti — net visai šilta.
Jei taip išpuolė, kad baigei vadybą, bet tavo sritis, pavyzdžiui, muzika, tai ruoškis būti ne paprastas šriubukų ir cviakų, kaip dauguma, o Didysis Muuuuzikos Vadybininkas. Žinok viską apie Ją — muzikantus, biografijas, diskografijas, gandus, faktelius, kontraktų sumas, koncertų tvarkaraščius, stilius, vėjus, kryptis, madą — viską. Kai būsi taip pasikaustęs, tai jau bus ne tavo, o Lietuvos problema, kad ji neturi tau darbo. Tada skrisk, važiuok, plauk ten, kur žinios, atsidavimas, asmenybės yra vertinami.
O jei baigei vadybą, bet neturi savo srities, tai pats laikas ją atrasti. Nėra žmonių be talentų ir polinkių. Yra tik tinginiai ir bevaliai, kurie visada tikisi išsisukti su minimaliai pastangų. Ir yra naivuoliai, kurie tikisi, kad tereikia padaryti tiek, kiek prašoma, ir sistema jais pasirūpins. O juk yra pasakyta — skęstančiųjų gelbėjimas — jų pačių reikalas. Vienas bedarbis — tragedija, milijonai — statistika. SISTEMAI TU ESI NIEKAS.
Reziumė yra tas, kad pasikliauti gali tik savimi, savo žiniomis, savo įdirbiu, savo talentais, savo tikėjimu. Visa tai yra tavo ir tavyje. Būk principingas, uolus, žingeidus, žmogiškas ir tikrai tikrai tikrai neprapulsi.
4vėjininkas, 2010-06-17 13:17:19
To M11:
O jei žmogus nori dirbti tą dėl kurio stojo mokytis, dėjo visas pastangas, mokėsi, stengėsi ir jis nori teorines žinias pagaliau panaudoti praktikoje, bet kur jam eit jei niekas niekur nepriima šiuo metu, niekam nereikia tu piemenukų. Jis sutiktų ir pusvelčiui dirbti, bet kad darbadvys prašo reikia patirties, iš kur tą patirtį gauti. Jei tu jau prakalbai apie Šventąją dvasią, tai pats Dievas savo mokinius mokė, perdavė patirtį ir sakė skleisti kitiems. Tai neeikime į praeitį žiūrėkime į realybę ir į ateitį.
Žydrūnas, 2010-06-17 13:33:47
Neprašomas, bet atsakysiu 🙂 (šiandien kažko mane įkvėpimas pagavo:)):
Gyvenam šiuolaikiniam pasauly ir visos priemonės geros, jei jos nukreiptos prieš neteisybę ir tu esi teisus galų gale…Gamta tokia jau 🙂
p.s. verkt tik nereik dėl to 😉
M11, 2010-06-17 13:48:31
4vėjininkui: pradėkim nuo prielaidos, jog “niekas niekur nepriima šiuo metu”. O toliau diskusija praranda prasmę.
Jei griežčiau – baikit verkaut, nes tokie Jūs darbdaviui ir nereikalingi esat. Kas ieško, tas randa. Kas randa priežasčių verkti dabar, tas jų ras visada. Kas ieško darbo ten, kur darbo jam nėra, normalu, kad nieko gero neranda.
giedrius m, 2010-06-17 14:40:46
to 4vejininkas: Darbo vietos tau niekas sukurti neprivalo. Šitie dalykai baigėsi prieš 20 metų. Tokiu atveju gali rinktis vieną iš 3: keliauti kitur, persikvalifikuoti arba susikurti darbo vietą pats.
Yra didelių skirtumų tarp norėti dirbti t.t. darbą, norėti/mėgti mokytis t.t. specialybės universitete ir sugebėti dirbti tam tikrą darbą (ir t.t.). Universitetas neužtikrina, kad galėsi dirbti tą darbą. Bet to laiko aš negalėčiau vadinti praleistu veltui… dalis tų žinių praverčia vėliau, kai reikia pažvelgti į dalykus kitu kampu.
Odeta, 2010-06-17 15:31:51
Ziauri statistika. Optimizmo nesukelia. Nenuostabu, kad vis daugiau jaunimo tiesiog nusispjauna ir emigruoja.
4vėjininkas, 2010-06-17 19:40:00
To M11: Niekas neverkia, o tiesiog ieško būdų. Šis straipsnelis irgi manau nėra rauda o tiesiog konstatuotas faktas, kad šis laikotarpis jaunimui nieko nežada, o kas buvo kaip stojome į universitetus, dekanai ir dėstytojai oj mokytės baiksit darbą rasit be problemų vos ne pirmais antrais išsiskaičiuokit ir paims jus darbdaviai. Jie kalbėjo praeitim, ne ateitim.
Mes prašom Jūsų patarimų, kaip pats sakei kas ieško tas randa, todėl ir klausinėjamės visų.
To giedrius: bet kažkuriems duotas talentas kažką susikurti pačiam, o kitiems reikia kabliuko mažyčio, kad ant kažko užkibti.
giedrius m, 2010-06-18 00:13:14
Žmogus turi galvoti kur savo žinias gali pritaikyti, t.y. aktyviai jomis norėti naudotis. Taip, sukurti firmą, sukurti kažkokią veiklą tikrai nėra kiekvienam duota, ne kiekvienoje specialybėje ir įmanoma. Bet bandyti galima daug kur.
Jei mėgsti savo specialybę, tu matai kur ją realiai galima panaudoti. Kitaip vienintelė išeitis – eiti mokyti to paties kitus. Gal šie ras panaudojimą 🙂
Dažnai panaudojimui nereikia officialiai kažkur dirbti, bet pakanka domėtis ir daryti kažką savo malonumui. Ar kaip laisvai samdomam darbuotojui. Filologai gali rašyti į delfius (moka pinigus, beje), elektrikai/automatikai – daryti kažkokius hobinius projektus namie.
Jei matai, kad su specialybe nieko gero neišeis, tenka ieškoti kitų sprendimų.
Galiausiai, jei visiška nesekmė darbo paieškose, lieka vertimai ( gi universitetuose buvo bent jau anglų kalbos paskaitos ? 🙂 Žinau žinau, dauguma nieko ten ir neišmoko 🙂 ), vadybininko/pardavėjo darbas ir panašiai.
Summary: ką nors daryk, būk lankstus, ir rodyk pasauliui ką padarei gero anksčiau.
Nepris, 2010-06-18 07:57:28
Beje, esu peržiūrėjęs tūkstančius studentų CV ir galiu pasakyti, kad dauguma jų parengtos at-mes-ti-nai.
Ar šiais laikais jaunas žmogus dar sugeba nors ką nors padaryti su meile ir atsidėjimu?