Užtenka vis globaliai, apibendrintai! Velnias slypi smulkmenose.
Pateikiu tris epizodus.
*
Pirmasis buvo labai seniai…
Parašiau disertaciją, vadovė parinko labai solidų pagrindinį oponentą – garsų tos srities profesorių, gyvenantį Maskvoje. Paskambinau jam. Борис Мойсеевич Каган nurodė disertaciją atvežti tiesiai į jo butą. Chmmm… Nuvežiau. Užėjau į prieškambarį. Staiga iš kambario atbėgo didžiulis gauruotas šuo, šoko ant manęs, priekinėmis kojomis atsirėmė man į krūtinę ir taikosi mane pabučiuoti…
Stoviu nei gyvas, nei miręs. Stoviu, nieko nesakau. Lėtai atėjo tas profesorius ir su šypsena nusivedė šunį į kambarį. Tada ir mane nusivedė į kitą kambarį…
Disertaciją sėkmingai apgyniau!
*
Mūsų automobilis dabar stovi po namu esančiame garaže, mes turime vieną iš daugelio atvirą automobilio pastatymo vietą. Nusileidžiu liftu, įeinu į garažą, einu link savo automobilio. Matau, kaip iš raudono automobiliuko išlipa jauna moteris, gal 4-5 metų vaikas ir… didelis, bet ne gauruotas šuo! Ir tas šuo pradeda lėkti link manęs!
Sustoju, šaukiu: „Pasiimkite šunį!“
Moteris atsako: „Jis nekanda!“
Šuo prilekia prie manęs, šoka ant manęs, purvinomis kojomis atsiremia man į krūtinę. Neloja. Nekanda…
*
Užvakar grįžtame iš miesto – mūsų automobilio stovėjimo vietoje stovi kitas automobilis. Penktą kartą per pusmetį taip! Ne, ne tas pats automobilis, vis kitas. Kodėl būtent mūsų vietoje? Todėl, kad mūsų vieta yra patogi, tiesiai prieš įėjimą į kito (ne mūsų) namo laiptinę. Palieku ant to automobilio raštelį ir einu į ano namo laiptinę – gal atsitiktinai rasiu, kas užėmė mūsų vietą.
Paskambinu į vieno buto duris, atidaro dar ne visai senis, bet pro jį iššoka didelis, bet ne gauruotas šuo ir šoka ant manęs. Priekinėmis dulkėtomis kojomis atsiremia man į krūtinę ir žiūri į akis. Neloja. Nekanda…
*****
Vis tiek reikia apibendrinti. Žinok – būna tokių žmonių! Šunys manęs nedomina, bet tokie žmonės labai domina. Nes jie rodo evoliucijos kelią…
*
O tą, kuris patogiai pastatė savo „mersą“, toje laiptinėje radau!
Atsakymai
Rasa-kita, 2016-11-07 20:26:45
O ką Jūs tam “merso” savininkui galėjot paaiškinti, jeigu neturit šunio, – atsiprašyt už sutrukdymą ir tyliai pasišalint? Įsigykit ir Jūs kokį bulterjerą, kad aiškiai parodytumet savo statusą. Na, gal užtektų ir mastifo….
Anekdotų karalius, 2016-11-08 23:38:57
Hiperbolizuotas pamokslas nuo dušios tskant – Lietuvoje statusą reikia rodyti o tai žmogus negali žinot ar ponas ar baudžiauninkas. Taip galima ir skūron gauti. Kas norės skaitytis su paprastu mužiku, tokiam tik prie žagrės vieta 🙂 O ir žmonių klaidinti nereikia, pagalvos, kad ubagas, o pasirodo tai viršaitis, tai kam tas beprasmis laiko gaišinimas, žinai žmogaus statusą ir viskas aišku ar jį apspjauti galima ar jam ranką bučiuoti 🙂
Dar galima nešioti akinius nuo saulės žiemą ir grandinę, ane Rasa ? 🙂
LeON, 2016-11-09 01:37:51
Oi, Burgi.
Oi. Šunes.
Oi, jie, kartais, išmintingesni už žmogų.
Sužalotą ekstrapoliuojančio proto.
Nes Faktas- Čia ir Dabar.
Kurio reikia Nekąsti..
Viva dogz.
Viva Zen.
j.m., 2016-11-10 18:15:28
Šunes dabar jau dažniausiai ne ėda, o ”valgo”, miega lovose su žmonėmis, keliauja net ir užusieniuosna. Turėtų greit gaut ir pilietybę + balsavimo teisę.. Evoliucija…