Gyventi gera, bet gerai gyventi – dar geriau

Sėdžiu sau automobilyje, laukiu Jos… Lynoja. Noriu valgyti.

Bet tik pažiūrėkite, koks gražus miškas čia pat!

Ir kaip man įdomu (keblu, beprasmiška…) kurti šį įrašą savo naujuoju iPhonu!

Ir kaip man nerūpi (rūpi, rūpi!) kyšiai medikams, ministrų reitingai, anakardžių kainos, gėjų vedybos, CERN projekto rezultatai…

Ir tu pasėdėk, pagalvok, ką sureikšmini, nors nereikia, o ko nepastebi, kuo nesidžiaugi, nors reikia.

Atsakymai

Pakeleivis, 2016-01-30 15:37:52

Po metus trūkusios beviltiškos globos, palaidojau savo nuostabią žmoną. Mirė ant mano rankų. Jau praėjo beveik du metai, bet iki šiol vis dar galvoju, jog Ten (pas Ją) būčiau laimingesnis nei šioj Žemėj…

Broniau, jei esi stiprus, nesusireikšmink. Nereikalauk užuojautos iš kitų dėl tau Likimo skirtos lemties. Svetimo skausmo nebūna. Dalinkimės džiaugsmais.

ainana, 2016-01-30 16:10:31

http://tv.lrytas.lt/?id=14540663771453997403

BB pasitraukė, nes liepė.

Dabar Šalaša….. traukiasi

Burgis, 2016-01-30 16:32:58

Ainana: ne, man niekas neliepė.

Burgis, 2016-01-30 17:27:07

Pakeleiviui: ar aš reikalauju užuojautos?! Aš nekenčiu užuojautos! Labai nemėgstu užjaučiančių, nes jie bematant įsitaiso alibi: aš tave užjaučiau, tai daugiau man nieko daryti ir nereikia…

Teisingai, man, mano labui, daryti nereikia. Sau daryk! Išmok turėti poziciją, parodyti ją, apginti ją. Jei ne – priimk mano užuojautą…

Sokolovas, 2016-01-30 17:28:26

SAVAS LIEŽUVIS BAISIAU UŽ SVETIMĄ GYVATĘ

Šalaševičiūtės kvailumo neatsistebiu….:)

Sokolovas, 2016-01-30 18:28:56

KAUNE GERAI, O KAUNO SOSTINĖJ- DAR GERIAU

Gal gerb. Burgis

nesupyks…

Vaikštau po Kauno Akropolį- Kauno sostinę, kaip kauniečiai vadina šią gražią užuovėją norintiems pakeist aplinką per lietų, kaitrą, ar speigą…

Nieko nelaukiu, vienatis- ne vienatvė, o irgi užuovėja. Kažkur lynoja, o čia…gražu kaip! Neturiu ir nenoriu naujojo “phono”, bet…kokia laimė, kai sena “Nokia” nečirškia savaitgaliais! Sena, vos prieš kelerius metus buvusi “super-modelis”…Neišeik iš rikiuotės pirma manęs, telefoniuk, dar palauk “prie kelio”…

Nerūpi man ministrų reitingai, ne aš Šalaševičiūtę už ilgo liežuvio tempiau. Nerūpi tas pats per tą patį per ketvirtį amžiaus.Mano Karalystė- ne nuo jų pasaulio…

Kyšiai terūpi duodantiems ar imantiems juos. Aš- ne Šalaševičiūtė.

Noriu valgyt. Bet…Pažvelkite, kokia kavinukė čia pat! O svarbiausia- kokia nuostabi Padavėja! O kas man belieka,- tik “akis paganyt”? O ne, dar ir pašnekinau, pasikalbėjom puikiai…

Ir gink Dieve neprisipažinsiu čia, kad nuoširdžiai palikau arbatpinigių. Nes…O gal ministru tapsiu? Dar primins man tą epizodą…:)

mama R, 2016-01-30 22:04:24

Tai taip žmogiška 🙂 Perskaičiau ir nusišypsojau. O taip, p. B.Burgi, su iPhonu tiesiog esi priverstas viskuo domėtis. Kartais net pagauna priklausomybė nuo žinių. Nors tos žinios tokios muilaburbulinės..

*

Sergu (gal gripu), bet taip gera.. Namuose visi, kurie dar neišskrido (o ir išskridęs buvo užsukęs trumpam). Toks ramus vakaras, niekur neskubame, TV neįjungtas, girdisi muzika iš virtuvės. Seniai bebuvo tokia ramybė. Vienu momentu pagalvojau “kaip vaikystėje”, kai dar šitiek pramogų ir blaškalų nebuvo. Ir dar ryt niekur neskubėsime.

skaitytojas, 2016-01-30 22:28:13

Nerūpi ir Seimo reitingai,bet gerai gyventi-dar geriau:

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/salin-istatymus-jeigu-seimo-narys-nori-isiteikti.htm

Burgis, 2016-01-31 09:20:25

skaitytojui: taip, Jūs rašote, jie rašo apie akivaizdžius dalykus – mes, Lietuvos piliečiai, leidome valdžiai susikurti ir rinkimų sistemą, ir partinę sistemą, ir savo taisykles, statutus tokius, kad dabar žmonės nieko, visai nieko padaryti negali. Lieka tik viešumas, bet jis tų valdžioje esančių nejaudina…

Pasiflora, 2016-01-31 15:36:01

Laba Diena!

Noriu paklausti visu čia besilankančių, kas jums svarbiau, ar “gyventi gera” ar ” gerai gyventi” yra svarbiau?

Tai man reikalinga magistro studijų darbui, kaip savarankiškai surinkta apklausų medžiaga. Prašau, atsakykit.

Dėkoju.

Sokolovas, 2016-01-31 19:11:39

BANDITAI PRIE LENTOS

Negalite tarnauti dviems

viešpačiams….Negalite

tarnauti Dievui, ir mamonai

(Iš Šventraščio)

Žiniasklaidoje perskaičiau ( ir pakraupau), jog pas mus yra privačių mokyklų, kur už mėnesį mokinio tėvai turi mokėti…500 eurų!

Tai- ne pedagogai. Tai- banditai!

Ir ne tik dėl to, kad galimai diletantai daro iš Švietimo “biznį”…

Suprantu, jog kiekvienos veiklos strategija susijusi su pelnu. Ne “iš šventosios dvasios” gyvename, o alkanas savo artimui vargu ar padės.

Tačiau…Čia jau ne pelnas. Čia- viršpelniai, kuriais privalėtų susidomėt valstybės tarnybos. Jei turėtume dorą bei sąžiningą Valstybę!

Nes, lyginant su tokiu “švietimo bizniu”, Šalaševičiūtės duoklė kažkokiam daktarėliui yra didelė smulkmė…

Moralės požiūriu tokių “mokyklų” ugdytiniai nuo vaikystės mokomi tik vieno- kad už šlamančiuosius įmanoma viskas! Nūdien, matyt, tokia nuostata yra skatinama.

Kadaise daraktoriai, kaimo žmones mokydavę, irgi lašinių neatsisakydavo. Valgyt juk reikia. Tačiau…Švietimas neturi tarnauti pilių Maljorkoje statybai…

Rimvydas, 2016-01-31 21:18:57

Sokolovui

O tai kiek gi, paties manymu, turėtų kainuoti mokslas privačiose mokyklose?

Kuo remdamasis Jūs pats nustatytumėte mokestį?

Sokolovas, 2016-01-31 21:33:14

Rimvydui:

Mokslas yra neįkainuojamas.

Ar reikia privačių mokyklų?

Manau, jog Švietimas turi būti valstybės monopolis. Būtent valstybė turi steigti įvairių profilių mokyklas, diferencijuojant besimokančiuosius ne pagal tėvų piniginės storį, o pagal gebėjimus, gabumą, veržlumą.

Kas dabar padeda mokytis gabiems vaikams? Kas? Tuo tarpu, kuo daugiau mokinys sugeba, tuo daugiau reikia dirbt ir jam, ir su juo. Bet dabar visas dėmesys yra skiriamas tam, kad “sudomintų” debilus bei tinginius.

mama R, 2016-02-01 01:22:28

Sokolovui:

Gana ribotas Jūsų supratimas apie įstaigos išlaikymo kaštus. Jūs net įsivaizduoti negalite, kad privačių mokyklų atsiradimas padėtų savivaldybėms dar ir sutaupyti, nes nereiktų išlaikyti visos armijos administracijos ir kitokių abejotinų etatų, didžiulių kiaurais langais pastatų šildyti. Be to privačiose mokyklose nesutiksite mokytojo “su kvapeliu”, neveiksnaus, dėstomą dalyką mokančio vaikus iš 1980tų metų vadovėlio ar galų gale netvarkingai atrodančio. Mokytojas – pavyzdys mokiniams.

Užduotis savarankiškam darbui:

  1. Sužinokite kiek mokinių mokosi Jūsų mokykloje

  2. Įstaigos el.svetainėje susiraskite metine veiklos rezultatų ataskaitą.

  3. Kiek kainuoja 1no mokinio išlaikymas toje įstaigoje per mėnesį? (P.s. kuo mažesnis mokinių skaičius, tuo didesnis šis sksičius gausis)

Sėkmės sprendžiant šį uždavinį 🙂

Sokolovas, 2016-02-01 07:58:55

Mamai R;

Ar dabartiniai vadovėliai geresni už 1980 metų vadovėlius? Labai tuo abejoju.

Ir dar. Geras mokytojas niekad nemoko moksleivių “pagal vadovėlį”. Jis ir pats turi ką papasakot besimokantiesiems…

Sokolovas, 2016-02-01 09:13:19

VANDALAI NIEKO NESUKŪRĖ, IR NESUKURS

Dar šiek tiek apie “1980-jų metų vadovėlį”.

Aš mokiausi iš tokių…Tai buvo Mokslas. Viskas būdavo pateikiama logiškai, nuosekliai, su įrodymais. Per pamokas būdavo žodinių apklausų, o tai lavino moksleivių gebėjimą reikšt savo mintis.

Dabar viso to nėra.

Daugumos moksleivių žinių lygis katastrofiškas. Apie gebėjimą įrodyti teiginius neverta ir kalbėti.

Ministerijos ( bei gretutinių “mokslo” institucijų) biurokratai padrikai ieško išeičių iš susidariusios aklavietės, “veikdami organizuotoje grupėje” keičia ir keičia mokymo programas, inicijuoja vis naujų vadovėlių leidybą ( tai yra nusikalstamas valstybės lėšų švaistymas su galima nauda sau, t.y. “organizuotai grupuotei”.

Dabartiniame, “linksmuosius paveiksliukus” primenančiame vadovėlyje “Matematika tau” per tris puslapius aiškinama ( devintokams! ), kaip vietoj x ir y įrašyti skaičius.

Tuo tarpu gabūs, geri moksleiviai, vis dar gyvuojantys tikrai ne “vanagų-reformatorių” veiklos dėka, niekam nerūpi. Jie nepastebimi, į juos nesiorientuojama.

Pagrindinė kelrodė nūdien- “sudominti” “balastą”, kaip “gyvenime taikoma matematika”.

Vandalai nieko nesukūrė, ir nesukurs.

Burgis, 2016-02-01 09:32:00

Sokolovui: Jūs teisus, visiškai teisus, bet kodėl aš niekada niekur, išskyrus šią svetainę, neskaičiau, negirdėjau apie tą Jūsų poziciją?

Sokolovas, 2016-02-01 09:39:01

Gerb.Burgiui:

Tai kad daugiau nėra kur…Tik Jūsų portale yra atvirai gvildenamos šios problemos…

Matilda, 2016-02-01 11:51:05

Pritariu Sokolovui. Diskutuoti nėra kur. Buvusį pedagogų savaitraštį ,,Dialogas” uždarė. Ten dar diskutuodavome. Bet tas nepatiko kažkam. Nyko ir sunyko leidinukas. Ministerijos ponai į diskusijas nesileidžia. Taip vyko dėl naujųjų lietuvių kalbos programų. Iš pradžių ,,atnaujino” jau atnaujintas. Pamatė, kad visiškas niekalas. Dabar vėl ,,naujas” sukūrė, kai pamatė, kad tos vis ,,naujintos ir naujintos” išaugino beraščių kartas. Kiek mokytojai priešinosi visokioms interpretacijom, vadovėliams be gramatikos- balsas į niekur. Ir dabar nesutikome su kai kuriais kūrinių ,,išbarstymais, perdėliojimais. Niekas į mūsų pasiūlymus neatsižvelgė. Ir peticiją rašėme, pasirašėme. Kur tau! Jie protingiausi. Va ir diskutuok. Su kuo???

petras, 2016-02-01 16:09:11

Aš siūlau laukti kol gims ir užaugs revoliucijos lyderis.

Andrius-2, 2016-02-01 20:59:01

Paprastai važiuoju savaitgaliais į vieną tokį labai gražų mažą miestelį kavos išgerti. Kavinė visada pilna, tenka palaukti. Nors aplinkui daug pustuščių. Joje dirba-aptarnauja pati nuostabiausia komanda – visada besišypsantys amžini vaikai. Neragavę tikriausiai sokoloviškos matematikos išrinktiesiems-pateptiesiems-gabiesiems. Bet jų mokytojai laimingi juos mokydami. Kažko.

Gal ir ne visai pataikiau į temą, bet parašiau todėl, kad mane sukrėtė fašistiniai lipiniai ‘debilai’ ar ‘balastas’. Ypač, kai Mokslas ar Mokytojas didžiosiomis atkalama.

Rūta, 2016-02-02 09:59:55

Andriui-2. Viskas gerai, kas savo vietose. Žmonijai reikia visokių paslaugų, įvairiausių profesijų ir visiems nebūtina mokėti spręsti lygčių sistemas ir žinoti, su kuo valgomi kosinusai. Blogai yra tada, kai kartelė taip nužeminama, kad tie, kurie gali daug daugiau, yra priversti paskui save vilkti žioplius. Nenori arba nesugebi mokytis – eik dirbti, kokia bėda? Bėda tada, kai standartu tampa tie, kurie nenori arba negali, o kiti “pakerpami” pagal juos, kad neišsišoktų… Čia reali istorija – fizikos atsiskaitymas informatikos studentams. Dėstytojui pritrūksta kantrybės ir jis sako studentei – pasakykit kaip apskaičiuoti šito stalo plotą ir pasirašau. Studentė pradeda verkti ir… turbūt nubėga skųstis, kad iš jos reikalauja nežinia ko… Ar tai normalu, kad žmonės su tiek žinių patenka į aukštąjį (paskui į valstybės tarnybas ir kitas šiltas vietas. Nes juk jeigu norėtų šluoti kiemą ar kepti kiaušinienę, kas be jokių abejonių TAIP PAT yra reikalinga, juk neašarotų prie kažkokio begėdžio dėstytojo su nesveikais reikalavimais, ar ne?)…

petras, 2016-02-02 11:04:42

Rūta, jūs užkabinote šioje svetainėje neišsemiamą temą apie mūsų šalies švietimo reformą. jos minusus ir ką reikėtų daryt. p. Burgis savo bloge prirašė begales straipsniukų, dalyviai kibirus komentarų. dabar kalba pasisuko apie realius darbus 🙂 kaip įgyvendinti pokyčius. gal ir šiuo klausimu turit ką pasiūlyt ?

petras, 2016-02-02 11:05:14

oj vietoje švietimo reformos turėtų būt švietimo sistema (nors lietuvos atveju tai tikriausiai vienas ir tas pats :DD).

andrius-2, 2016-02-02 11:32:18

O aš matau tik vieną pradžią – mokytojo profesijos prestižo stiprinimas. Va tuo klausimu reikia rėžti daug ir nuo šaknų. Man visada įdomu statistika: ar kas nors domėjosi, koks buvo mokytojų pažangumas vidurinėje mokykloje, kokių konkursų/olimpiadų nugalėtojai jie? Bijau, kad rezultatai būtų labai apgailėtimi… Emocinis intelektas irgi panašaus lygio – va ir atsistoja prieš klasę viršininkas, žinantis, kas gabus, o kas debilas, pasak kai kurių. Drįsčiau pavartoti vieno pono žodžius ir įvardinti tai kaip mokytojaujantį balastą, kurio pirmiausia reikia nusikratyti.

O tam reikalingi politiniai sprendimai – atlyginimų kėlimas, soc. garantijos, neišskiriant ir psichologinio bei fizinio saugumo. Ir, pirmiausia, – žiauri konkurencinė atranka į šią profesiją. Utopija? Bet senojoje Europoje taip yra. Mokytojo profesija užima 2 ar 3 vietoje šalia teisininkų ir medikų.

Sokolovas, 2016-02-02 14:06:13

KAD LIKTŲ JŲ TIEK, KIEK IŠ TIKRŲJŲ REIKIA

Aukštojoje mokykloje turi būti taip:

Kas mėnesį- žinių patikrinimai iš visų dėstomų dalykų. Gavusius neigiamą įvertinimą reikia tuoj pat braukt iš studentų sąrašų. Ir jokių “perlaikymų” !

Aišku, kiltų klausimas- kiek tuomet liktų studentų bei universitetų?

Atsakymas paprastas- jų liktų tiek, kiek iš tikrųjų reikia.

Rūta, 2016-02-02 14:42:51

Pabūsiu nepopuliari ir priminsiu kaip buvo mano mokyklos laikais. Po 9 mokslo metų iš dviejų klasių likdavo viena. O tai reiškia, kad maždaug pusę pasiųsdavo mokytis amato dar ankstyvoje jaunystėje. Ar tai buvo blogai?

petras, 2016-02-02 15:41:22

Sokolovai, jūsų ketinimai kaip matau geri, bet nelabai pamatuoti. jeigu neišlaikęs studentas išbraukiamas iš sąrašų ir tokių būtų daug, tai dėstytojai nebūdami visai kvaili, greit suprastų, kad išbraukius studentus nebeliktų jiems darbo. taigi vieną kitą, trečią ir ketvirtą paliktų. t.y. paliktų tiek, kiek reikia, kad jis dirbtų, o tai manau pakankamai daug žmonių 😀 tai vnž kažin ar kas realiai pasikeistų. taip, kad manau greičiausiai universitetų liktų tiek pat kiek buvo 😀

manau kaip andrius sakė, čia jau reik politinės valios, valdžios arba piliečių ryžtingo sprendimo.

Sokolovas, 2016-02-02 17:16:14

Rūtai:

Tai buvo NUOSTABU ! Visuotinis vidurinis išsilavinimais su visais tais “A” ir “B” lygiais yra parodija…Ne visi gali bei nori mokytis.

miklis, 2016-02-05 04:14:37

Sokolovai, ko gero iš mano kai kurių žinučių jau susidarėte vaizdą, kad esu gabus ir mokytis mėgstu. Vis dėlto, jeigu, tarkime mano universitete atsirastų tokia sistema, kaip jūs siūlote, t.y. egzaminavimas kas mėnesį ir be perlaikymų, tai, ko gero, tokiame universitete būčiau išbrauktas iš sąrašų arba ieškočiausi kito universiteto. Tam nepasiruošę nei studentai nei dėstytojai. Iš studento pusės, tai gaunasi nuolatinis spaudimas – mes tau pasakom, kad būtinai reikia išmokti tą temą ir būtinai per tą trumputį momentą ir dar iš kelių dalykų, o tu neišmokęs būsi išmestas. Man dažnai būna, kad aš susidomėjęs kuria nors tema, kurią jaučiu, kad galiu gerai suprasti, užmetu į šalį kitas ir savaitę – dvi toje srityje dirbu. Kitas dalykas, kodėl būtent taip įpratau mokytis – pas mus visiškas bardakas su programa. Iš tam tikrų dalykų dėstoma teorija, kurią per visą kursą supranta arba pora studentų, arba visai nei vieno, o kai ateina egzaminas, dauguma gauna teigiamus pažymius, nes iš teorinės dalies atsakė bent į pora klausimų iš 10 ir ,,išzubrino” kokius nors sprendimo metodus, kuriuos visvien iškart pamirš, nes juos atsiminti arba išsivesti galima tik supratus teoriją. Tuo tarpu yra ir dalykų, kuriuose nevaidinama, kad studentai yra pajėgūs suvokti teorinę dalį ir kursas pateikiamas taip, kad visas temas pasistengus būtų galima suprasti. Bet gerokai mažiau. Tai norint įvesti privalomus egzaminus kas mėnesį, dėstytojai turėtų kardinaliai keisti programas, o studentams sugrąžinti motyvaciją, kad jie gali būti gabiais ir turi potencialo kiekvieną dalyką suprasti. Nes, patikėkite, Sokolovai, man, kaip gabiam studentui, nuolat sukasi mintys, kad gal matematika ateityje – ne man, nes yra šitiek dėstytojų, prieš kuriuos atrodau, kaip vidutiniokas su nukritusia motyvacija mokytis jų dalykus. Nelengva nuolat taip studijuoti, kai prie tam tikrų dalykų valandų valandas gali sėdėti ir visiškai neperprasti, ką iš esmės tame dalyke norėjo išaiškinti, o kituose dalykuose nepraleisti tiek beviltiškai daug laiko, dešimtkart daugiau suprasti ir ,,nepritempinėti” pažymio iki gero. Nelengva ir pasibaigus egzaminui iš kurio nors dalyko jaustis taip, lyg būtų iš tavęs ką atėmę, nes dalykas buvo įdomus ir svarbus, bet dėstė jį taip, kad geriau jau būtų neit į paskaitas ir užsienietiškų paskaitų pasieškoti. Nelengva ir nuolat ieškoti atsakymo, ar mūsų šalyje galima iš mokslo užsidirbti duoną ir neprarasti jaunystės. Vis tenka prisiminti, kad per daug aš save kaltinu nesugebėjimu studijuoti, kad gerokai kaltesni tie, kurie drįsta taip dėstyti ir egzaminuoti, kad priverčia studentus nuvertinti savo jėgas ir atrodo, lyg patys savo mokslu netikėtų. Ir kad nesiekti toliau mokslo per šituos žmones, tikint, kad mažai esu vertas, yra nesąmonė. O jūs, Sokolovai, galit pabandyt atsakyti, kaip ne tik reikalavimus mokiniams pakelti, bet ir pasiūlyti, kaip pasiekti, kad jauni žmonės tikėtų mokslo nauda.

Rūta, 2016-02-05 08:00:38

Mikli, mokslo nauda žmonės dar tiki. Žmonės nebetiki lietuvišku diplomu. Jeigu man tektų rinktis darbuotoją, tai padaryčiau kaip dauguma – neklausi, ką baigei, klausi ką moki. Ir jeigu įmanoma duoti atlikti praktinę užduotį, ją ir duodi, jeigu neįmanoma – duodi testą arba vedi pokalbį. Ir greitai tampa aišku, kas ko vertas. Bet čia nieko gero – na kam, kam ir dar kartą kam reikia popiergalinių “profesionalų”, kam juos valstybė kepa, kad universtitetų verslas klestėtų ir valstybiniame sektoriuje būtų kam užsėsti kėdes? Ar kad būtų galima pasakyti, kad pas mus kasininkai su aukštuoju – tik nematau kuo čia didžiuotis :).

Sokolovas, 2016-02-05 12:58:04

SUPRATIMAS NUO VYKDYMO ATSILIEKA

Klystančiųjų gausa

nepaneigia klaidos…

Mikliui:

Nemanau, kad būtumėte išbrauktas:). Mokotės gerai, tai stengtumėtės dar daugiau:). Sakau ir sakysiu- kuo mokinys ar studentas geriau mokosi, tuo jam reikia dar daugiau dirbti. Daugelis su manim nesutinka, tačiau klystančiųjų gausa klaidos nepaneigia…

Dar. Ar kas mėnesį, ar kas du mėnesius, ar ( kartais) kas tris savaites. Priklauso nuo dalyko specifikos. Svarbiausia, kad studentas mokytųsi NUOLAT. Jei būtų įmanoma, siūlyčiau ir kasdienę kontrolę. Bet tai- retoriškai.

“Bardakas” programose- kita tema.

Nesuvokiantiems mokslo “naudos” ( tiksliau- vaidmens), t.y. niekuo nesidomintiems, ne vieta aukštojoje mokykloje.

Blogai dėstantiems dėstytojams, nemėgstantiems savo dėstomo dalyko,- irgi ten ne vieta.

Dar. Ar normalu, kai būsimas matematikas (!) iš trečio karto išlaiko, pavyzdžiui, kompleksinio kintamojo funkcijų teoriją, o lygties sinx=1/2 jau seniai nemoka spręsti?

Egzaminavimas kas mėnesį- tai dar ne riba, kurią galėčiau pasiūlyti…Be dygliuotų pirštinių jau neįmanoma.

Neliktų studentų?

Nukentėtų viena-kita laida. Po jų ateisiantys susimąstytų, ir, jei norėtų aukštojo išsilavinimo, imtų stropiai dirbti. Studentas su knyga, o ne su buteliu alaus- štai kur sveikoji vizija!

P.S. Pažvelkite, kokios buvo stojamųjų egzaminų, kad ir į KTU (tuomet-KPI) užduotys! Kur kas rimtesnės už dabartinius VBE “linksmuosius paveiksliukus”. Tačiau studentų buvo. Ir moksleiviai suvokdavo, kad reikia mokytis. O tinginiai eidavo į “profkes”…