Gyvenu kitų gyvenimus ir tuo džiaugiuosi

Mintį šiai temai pakišo užuomina (kitame šios svetainės skyriuje) apie „fatališką moterį”. Pateikiu ištrauką iš Wikipedijos:

A femme fatale is an alluring and seductive woman whose charms ensnare her lovers in bonds of irresistible desire, often leading them into compromising, dangerous, and deadly situations.

Bet nenoriu kalbėti vien apie moteris… Pamąstyk ir suprasi: jei nori gyventi savo gyvenimą – gyvensi vienas. Kam man reikia „savo gyvenimo”, jei jis nereikalingas, neįdomus, gal net kenkia mano artimiausiems žmonėms? Kita vertus, kodėl aš turiu gyventi kitų žmonių gyvenimus, net jei myliu juos? O kas gyvens manąjį? Dilema, dilema…

Nemanykite, kad apsispręsti, rasti kompromisą lengva. Jau vien tai, kad aš savo šeimoje „pavadėlį” turėjau ir turiu dešimt kartų trumpesnį, nei jį turi mano vaikų šeimos nariai, rodo, kaip keičiasi požiūris į „savo gyvenimą”.

O diskusijos šioje svetainėje? Apibendrinimams tiktų frazės:

_visi vyrai – kiaulės;

moterys laimingos ir be vyrų;

tu man nepaaiškinsi, kaip aš turiu gyventi;

kiek jį besaugotum, vis tiek pasuks į kairę._

Prisipažink, kad ir tau kartais atrodo, jog gyveni narvelyje: pamaitintas, prižiūrėtas, bet laisvės, laisvės pasiilgęs! Bet prisipažink bent sau, kad kartais į šeimos gyvenimą žiūri tokiomis vyro akimis: smagu moterį pamyluoti, visuomenėje su ja pasisukioti, vaikučiais pasigėrėti, bet visa kita (o to kito – daug: medžioklė, žvejyba, futbolas, krepšinis, golfas, bendradarbių vakarėliai, kalnų slidinėjimas, mokslinis turizmas ir kt. ir pan.) – mano, tik mano!

O tu, moterie, irgi pagalvok: jei atimsi iš vyro visą jo gyvenimą, tai jis (vyras) jau nebebus toks, už kurio tekėjai. Gal net visai neįdomus, „neprestižinis”…

Esu gėręs ir gyvenimo vyną, ir tulžį, todėl klausyk manęs, patyrusio žvirblio: jei nori būti laimingas, pasidalyk savo gyvenimu su mylimais žmonėmis ir džiaukis, kad kažką jiems paaukojai labai brangaus.

Atsakymai

Rasa, 2009-05-30 22:56:31

Fatališka moteris- sukurta vyrų geismų ir svajonių… 🙂 O ar būna fatališkų vyrų? Kai vakar pasakojau Jovitai apie moteris ir jų mamas, pagalvojau, kad kažkas ir tokius susikuria. Štai moteris, kuri apsirgo tokia rimta depresija po to, kai ją paliko jos gyvenimo vyras, kuri pamiršo ir paliko savam tvarkymuisi su gyvenimu keturias dukreles, kodėl ji pavirto tokia meilės verge? Ir dabar, po daugelio metų, ji vis dar sako, kad jis buvo vienintelis jos gyvenimo vyras. Būtų gražu, jei nebūtų liūdna. Ji daugiau niekada nebesugebėjo būti laiminga ir pilnaverte moterimi!

Tai nėra normalu. Nėra normalu gyventi vien kitu žmogumi, nors pati esu labai prisirišanti. Todėl dalintis su žmonėmis reikia, kaip Burgis sako. DALINTIS, bet ne atiduoti save visą. Nepavirsti vergu. Nes jei atiduosi visą save, tai tavęs ir neliks… O kam tu reikalingas tuščias? Galima pasakyti, kad kiek duodi, tiek ir gauni. Tiesa, bet ne tada, kai duodi, kaip vergas 🙂

“moterys laimingos ir be vyrų” – moterys laimingos su gerais vyrais. Bet laimingesnės vienos, negu su bjauriais, agresyviais ir neatsakingais. Ir vyrai tikriausiai taip pat. Vienišumas poroje skausmingesnis, negu vienatvėje…

Vyrai ne kiaulės, kiaulės labai protingi ir puikūs gyvūnai, tik mes joms subręsti neduodam, pjaunam pirma laiko… 🙂

Bendrauti su vyrais tankiai labai malonu, kai jie nežiūri į tave vien kaip į sekso objektą. Nenorėčiau nei už ką būti fatališka moterim 🙂 (nors kažkada kažkam beveik visos būnam), man malonu, kai man pasako tiesiog paprastai ir nuoširdžiai, kaip kartą pasakė vienas draugas: “jei ką priimu į širdį, tai visam gyvenimui…” Nei meilių seilių, nei įsipareigojimų, nei kažkokių bereikalingų pažadų. Tiesiog žinai, kad turi vietą kažkieno širdyje… Gal senstu? Bet geri santykiai su žmonėmis (ir priešingos lyties) duoda tikrai daug. Šilumą širdyje.

VV., 2009-05-31 12:02:05

Cituoju Rasą:

“Bendrauti su vyrais tankiai labai malonu, kai jie nežiūri į tave vien kaip į sekso objektą”.

Taip, bet tam dažnai reikia ne tik subręsti, bet ir šiek tiek senstelėti. Tik tada gali ramiai gyventi ir nesijausti kaip kokia persekiojama antilopė. Vyrai labai agresyvūs šiuo požiūriu, ir jei kritai akin- (jaunystė, šviežumas, formos)- daugelis niekaip nesupranta, kodėl būtent JAM negalima tuo pasinaudoti. Kažkuriam kiitam galima, o jam – ne!

Kiek problemų paskui dėl to vyrų “savininkiškumo” jausmo. Kaip lengva, kai tai palengvėle praeina.

Skaitykite Seneką ir Somersetą Moemą.

Vita, 2009-06-01 01:01:28

Ji ateina lėtu žingsniu ir tik žvilgsniu pakviečia eiti iš paskos. Fatališka moteris…Taip ji išsiveda tavo gyvenimą. Ar tu sugebėsi atsispirti? Tikriausiai ne…

Rasa, 2009-06-01 08:45:08

Kai kurioms moterims reikia vyrų dėmesio, kaip gėlei reikia saulės. Be jo jos tiesiog vysta. Gal taip ir gerai- vyrams yra kuo gėrėtis, ko geisti, moterims yra iš ko semtis jėgų 🙂

VV.: Visos moterys nori būti geidžiamos, tik kai kurios nori būti geidžiamos konkretaus vyro, kitos nori būti geidžiamos apskritai, visų 🙂

O gal taip ir gerai, kiek daug gražių pasipuošusių moterų gatvėse! Su aukštakulniais, su plevėsuojančiomis suknutėmis! 🙂 Net man gražu pasižiūrėti 🙂 Tik vyrai turėtų sau kartais priminti, kad jei sako moteriai komplimentą, kad jos gražios akys, tai tegul ir žiūri į akis, o ne į krūtinę ar užpakalį… :)))

VV., 2009-06-01 11:46:52

Rasa, betgi krūtinė ir užpakalis tokios pačios vertingos kūno dalys, kaip ir akys :)))

Su tuo vyrų dėmesiu, tai… Kartais jo “žiauriai” per daug ir nemalonaus – agresyvaus. Vien dėl to nebenorėčiau būti jauna. Sakau nuoširdžiai. Ypač dabar, tas kūno kultas peržengęs visas ribas, biusto didinimas, botulinas į lūpas, ecc. ecc. Kito žodžio normaliam žmogui apibūdinti nebėra, kaip tik “seksualus” -tiek vyrams, tiek moterims. Vien graži ar patraukli moteris būt nebegali, ji turi būti kiekvienu momentu pasiruošusi poruotis…

Na, moteris juk ne mėsos parduotuvei skirta.

Jovita, 2009-06-01 17:56:06

Teorinis klausimas (tikiuosi): Ar jums zmona/vyras atleistu neistikimybe? Ar jus jai/jam atleistumete?

VV., 2009-06-01 21:35:29

Jaunystėje – ne, dabar – taip. Gyvenimas yra kur kas daugiau negu vienkartinis paklydimas. Žinoma, jei vienkartinis.

Rasa, 2009-06-02 08:35:35

Kai žmonės susituokia ir tikisi nugyventi laimingai ir be problemų visą gyvenimą, daugelis būna įsitikinę, kad jiems taip niekada neatsitiks ir kad jie niekada neatleistų.

Sužinoti, ar tau pajėgs atleisti ir ar tu pajėgsi tikriausiai galima tik tai patyrus. Juk gali norėti atleisti, bet nepajėgti. Be to, neištikimybė irgi gali būti nevienoda. Kažkas prisigėręs permiega su belekuo, kažkas įsimyli kitą. Nežinau ar tai vienodai vertintina.

Tik žinau, kad kai kažkas guodžiasi, kad jį išdavė, o kitas aiškina, kad jam tai niekada to neatsitiks (dalyvavau ne vienam tokiam pokalby), visada pasakau tam užtikrintam: bus malonu, jei pasakysi tai, kai būsit nugyvenę bent kokius 20- 30m. kartu 🙂

VV., 2009-06-02 10:49:20

Meilė yra žiaurus dalykas, retai pavaldus protui. Ji neklausia, ar nori, kad pas tave ateitų. Tai tarsi ir kaltinti įsimylėjusio neišeitų… Bet su vyru, mylinčiu kitą, aš gyventi negalėčiau. Ne apie tokios rūšies neištikimybę kalbėjau.

Burgis, 2009-06-02 20:58:19

Jovitai: nei man manoji būtų atleidusi, nei aš jai būčiau atleidęs… Ačiū mano meilei Albinai už tai! Kaip tik todėl mes kartu jau 35 metai.

Jovita, 2009-06-02 22:44:48

Aciu uz atsakymus… As neatleisciau, man neatleistu, bet tikriausiai ne del to laimingai gyvename jau 10 metu. “Pavadeliu” nei as, nei vyras neturim – galim eiti, kur norim. Bet nesmagu vieniems pramogauti, tad nelabai kur vieni ir einam…

anupriute, 2009-06-04 20:16:08

Šaunuolė Jovita. Tai ir yra RAKTAS į laimę ir ilgą šeimyninį gyvenimą. Būkit laimingi.