Prieš 40 metų palaidojome Tėvą, beveik prieš 20 metų palaidojome Mamą. Per tiek metų labai gerai supratau, kodėl tos pirmosios lapkričio dienos Lietuvoje taip sureikšminamos, kodėl tiek dėmesio mirusiesiems. Apie tai esu rašęs, bet kasmet būtina pakartoti.
*
Gyvieji jaučia kaltę. Gyvieji jaučiasi vieniši, užmiršti. Gyvųjų bendruomenė niūresnė už mirusiųjų. Todėl žmonės ir plūsta į kapines, nors iš tiesų jų keliai – pas gyvuosius. Mirusiesiems padedant, bent tą dieną gyvieji labiau mato, labiau girdi vieni kitus.
*
Po tėvų mirties labai aiškiai supratau, kad gyvenu ne sau. Gyvenu tiems artimiems žmonėms, kuriuos noriu pradžiuginti savo gyvenimu, jo rezultatais. Ir kai nebegali to pasakyti, parodyti – supranti, ko netekai.
*
Laimė, dabar yra vaikučiai! Vakar Mildutė protingai išdėstė: „Seneli, tu nemirsi, kol aš užaugsiu. Bet ir tada tu nemirsi, nes man patiks su tavimi gyventi.“ Ir vakar mes su savo saulutėmis važiavome per Lietuvą, nes man patinka su jomis gyventi. Nes aš išmokau didžiąją mirusiųjų pamoką – gyvenkite gyviesiems!
Atsakymai
Burgis, 2012-11-02 10:02:43
Taip?…
Regina A., 2012-11-02 11:39:47
Meilė. Vienintelė priežastis dėl ko lankau kapelius. Mirė mylimi artimi žmonės. Jie dar gyvi mano širdyje.
Regina A., 2012-11-02 12:07:21
O iš tėvelių mes labai daug gauname: gyvybę, meilę, pasiaukojimą, rūpinimąsi, et cetera. Iki paskutinio atodūsio.
Mes augame, mokomės, siekiame karjeros, kuriame savo šeimą, gimsta vaikai. Ir kai jau „atsistojame ant kojų“, susitvarkome savo gyvenimus, galėtume grąžinti nors dalelę to, ką gavome, dalelę rūpesčio, dalelę globos, dalelę materialinių vertybių, bet… tėvelių netenkame.
Burgis, 2012-11-03 12:30:11
Ačiū! 35:35 – taip seniai nebuvo…
Burgis, 2012-11-05 10:27:57
Oho! 55:55 Ačiū!
Jūratė, 2012-11-05 16:03:29
55:55 komentre netyčia minusą nuspaudžiau, ach tas internetas telefone…
Burgis, 2012-11-05 16:17:19
Jūratei: nieko tokio, nieko tokio… 🙂
Prisiminiau, kaip mažoji Mildutė nusirito nuo lovos. Aš miegojau šalia, pabudau ir sakau: „Nieko tokio, nieko tokio…“ Šalia lovos buvo pagalvėlių, ta lova buvo žema.
Mildutė neprabusdama įsiruopštė į lovą ir pro miegus pakartojo: „Nieko tokio, nieko tokio…“
Loreta, 2012-11-05 21:18:58
Įsiruopštė:) jetau, kaip miela, žemaitėška…
Andrius, 2012-11-06 11:27:24
Jei kažkam atrodo, kad gyvieji per daug dėmesio skiria mirusiesiems, gali to nedaryti. Gali švęsti Helovyną ar kitu būdu atsisakyti lietuviškų tradicijų.
Kam taip giliai kapstyti? Man patinka ši lapkričio pradžios tradicija. Tuomet tikrai jauku kapinėse. Gal išlaikykime šią tradiciją.
petras, 2012-11-06 13:26:30
Šiaip lietuviai tokiu laikotarpiu, o gal ir anksčiau mažumėle, taip pat linksmindavosi. gerdavo ir valgydavo. aukodavo aukas aukštesnėms jėgoms ir dėkodavo už derlių :)) gal ir kapus aplankydavo, palikdavo pavalgyt ir išgert. dabar tik visi tyliai ramiai ir su žvakutėm.