Higso bozonas / Burgis.lt

Pagaliau! Pagaliau rasta (gal?) „dieviškoji dalelė“ – Higso bozonas. Pagaliau pasidarė aišku, kaip prieš 14 (gal 16?) milijardų metų atsirado pasaulis. Žinoma, niekas neklausia, o kas buvo prieš tai. Tokia euforija, kada čia klausi… Ir niekas neklausia, kas sukūrė tą bozoną. Žinoma, Dievas. Kuris tik dabar leido žmonėms pamatyti, kaip jis viską sutvėrė? Tokia mano prielaida, kitos neturiu, bet gal religingi žmonės čia parašys.

Takoskyra tarp evoliucijos ir sutvėrimo teorijų tik paryškėjo. O man į galvą vis lenda tas aforizmas: neįmanoma tamsiame kambaryje pagauti juodos katės, ypač tuo atveju, kai jos ten nėra.

Bet žmonės dirba ir tiki!

Atsakymai

Burgis, 2012-07-04 21:16:46

Nuostatai…

Mokytoja, 2012-07-05 01:10:44

“Higgs and some of the others were at CERN to welcome news of what, to the embarrassment of many scientists, some commentators have labelled the “God particle”, for its role in turning the Big Bang into an ordered universe.” http://news.yahoo.com/scientists-unveil-milestone-higgs-boson-hunt-044513533.html

Pats Higgs ir kiti mokslininkai yra nustebę/sutrikę, kad Higso bozoną komentatoriai dažnai vadina dieviškąja dalele ( God particle ). Nobelio premijos lareatas fizikas Leon M. Lederman savo knygoje taip pat vadina Higgs bozoną dieviškąja dalele : Lederman said he gave the Higgs boson the nickname “The God Particle” because the particle is “so central to the state of physics today, so crucial to our final understanding of the structure of matter, yet so elusive,”but jokingly added that a second reason was because “the publisher wouldn’t let us call it the Goddamn Particle, though that might be a more appropriate title, given its villainous nature and the expense it is causing.”

Pats P.Higgs yra ateistas ir nepritaria tokiam pavadinimui, nes tai žeidžia tikinčiųjų jausmus : Higgs is an atheist, and is displeased that the Higgs particle is nicknamed the “God particle”,[72] because the term “might offend people who are religious”.[73]

julius, 2012-07-05 02:33:55

Higso bozonas siaip jau su didziuoju sprogimu nieko bendro neturi. Jis paaiskina, kodel elementariosios daleles turi skirtinga mase. Tai ir tiek.

Vladas, 2012-07-05 10:30:59

Aš suprantu, jog nežinau, kas tas Hikso Buzonas, gal ir pajėgčiau, bet tam reikia labai rimtai pastudijuoti fiziką. Todėl visas žiniasklaidos krykštavimas iš tikro panašus į dvariškių žavėjimąsi “stebuklingais karaliaus rūbais”. Nors šiuo atveju gal jie ir išties egzistuoja, tik aš jų nematau:(

sonata, 2012-07-05 11:42:46

Vakar aš praklausiau tą naujieną, tik išgirdau, kad atradimas vertas Nobelio premijos (“kas kam rūpi, tas tam kvepia, nieko keisto kaip matai” :D). Iš pradžių galvojau pasiglint internete, bet labai tingėjau – “nueisiu ryt į burgialapį ir viskas paaiškės”. Va taip va 🙂

burgis, 2012-07-05 19:52:52

Uz ka minusai?!

Burgis, 2012-07-05 21:05:06

Nepaisant vertinimu, leisiu sau pasamprotauti…

Mane visa laika stebina noras perprasti pasaulio esmes tuo galvojimu, kuris mums duotas. Visi ateiviai kazkodel turi buti panasus i zmones bent jau mastymu, mintimis, zodziais… Tik pagalvokite – minciu reiskimu zodziais! Kodel taip primityviai?

Panasiai ir su tomis dalelemis, pasaulio evoliucija. Kodel mes norime ta musu pasauli isprausti i musu mastymo remus? Kodel mes tikime, kad tai turi pavykti? As, pavyzdziui, studentams ir moksleiviams sakau, kad net skaiciu e ir pi mistikos tiesioginiu keliu perprasti nepavyks. Turi buti rasta landa, pavyzdziui, i keturmati pasauli arba i nevienakrypti laika.

Manau, kad mums reiketu sutelkti demesi ne i bozonus, o i musu mastyma, musu esme. Niekas primityvia meskere negaudo dideliu zuvu.

Taciau tai nereiskia, kad smerkiu bozonu tyrimus. Kainuoja tai kainuoja, bet gera matyti mastymo didybe, azarta, isradinguma. Man tik nepatinka supaprastintas tu tyrimu ir ypac rezultatu pateikimas visuomenei. Reiketu sakyti tiesiai sviesisi – jus cia nieko nesuprasite. Kiek perskaiciusiu zino bent kas tas elektronvoltas?

Paulius, 2012-07-06 01:03:21

Sveiki. Matau, kad įdomiai diskutuojamas naujas (tačiau seniai numatytas) atradimas. Negaliu nepastebėti kai kurių netikslumų Burgio tekste, todėl išdėstysiu savo nuomonę. Pasistengsiu išanalizuoti straipsnio mintis iš mokslinės perspektyvos.

Kaip buvo teisingai pasakyta aukščiau, reikia pagaliau apsispręsti, ar naująją dalelę vadinsime populiariosios spaudos išplatintu pavadinimu “dieviškoji dalelė”, ar šios dalelės pradininko Higso garbei naudojamu daug priimtinesniu pavadinimu – “Higso bozonas”. Mokslas ir religija niekada nėjo išvien ir todėl neturėtų būti gretinami artimiausiu laiku. Jei jau prakalbome apie bozoną, suprantu, kad tai straipsnis, skirtas mokslui.

Visų pirma turėčiau patikslinti jūsų skaičius. Pasaulis, arba Žemė, atsirado prieš 4.5 milijonų metų. Milijonas nuo milijardo šiek tiek skiriasi, todėl manau tai svarbu. Galbūt jūs omenyje turėjote Visatą. Tuomet jūs esate netoli – Visata atsirado prieš 13.5 milijardo metų. Tačiu turėtumėte skirti savokas kaip “pasaulis” ir “Visata”.
Jūs neteisingai supratote Higso bozono atradimo reikšmės. Šio bozono atradimas nedaug ką paaiškina. Mokslas Didžiojo Sprogimo teoriją patvirtino daug ankščiau už minėtojo bozono atradimą. Pats bozonas tiesiog užpildo dvylikos fundamentaliųjų dalelių “kolekciją” ir leidžia mokslininkams versti kitą skyrių. Šis atradimas jau prieš keturiasdešimt metų buvo išpranašautas todėl kažko labai naujo mums nepasako apie Visatos prigimtį. Tiesiog mums smagu džiaugtis suradus paskutiniąją dalelę, kurios taip ilgai ieškota. Pačios dalelės funkcija paprasta ir elementari – suteikti materijai masę. Visatos atsiradimui paaiškinti jos toli gražu nepakanka.

<blockquote cite="Žinoma, niekas neklausia, o kas buvo prieš tai.">
  <p>
    O kokia prasmė klausti, kas buvo prieš Didįjį Sprogimą? Žinoma, žmogaus logika visuomet bando išaiškinti praeities įvykius iki begalybės, tačiau šiuo atveju toks mąstymas netinka. Reikia suvokti esminį dalyką &#8211; prieš Didįjį Sprogimą nebuvo nieko. Nebuvo laiko, nebuvo materijos, nebuvo jokių dalelių ar saveikų, kurios galėtų kažką veikti. Viskas prasidėjo nuo Didžiojo Sprogimo. Tai yra atskaitos taškas, tai yra pradžia. Klausti, kas buvo prieš tai neatneš daugiau naudos, nei klausimas: &#8220;Kas yra į šiaurę nuo šiaurės ašigalio&#8221;.
  </p>
  
  <blockquote cite="Ir niekas neklausia, kas sukūrė tą bozoną. Žinoma, Dievas.">
    <p>
      Ne. Higso bozonas, kartu su visais kitais bozonais, ir kartu su visomis elementariosiomis dalelėmis bei keturiomis fundamentaliosiomis sąveikomis atsirado Didžiojo Sprogimo metu. Dievo kišimas į mokslo reikalus, kaip jau sakiau, yra visiškai nepagrįstas. Mane asmeniškai erzina &#8220;intelektualaus kūrėjo&#8221; kišimas į visas spragas, kurių vargšas mokslas dar nespėjo paaiškinti. Religingiems žmonėms kaip jūs reikia suprasti, kad jei dar mokslas ko nors nepaaiškino, iš to automatiškai neišplaukia, kad tai sukūrė Dievas. Mokslo spragos &#8211; tai stimulas ieškoti moksliško paaiškinimo toms spragoms užpildyti, o ne &#8220;Spragų dievo&#8221; gyvenamoji vieta.
    </p>
    
    <blockquote cite="Kuris tik dabar leido žmonėms pamatyti, kaip jis viską sutvėrė? ">
      <p>
        Nenoriu nieko įžeisti, bet tai visiškai nelogiškas teiginys, bent jau žiūrint iš mokslininko, skeptiko ir ateisto pusės.
      </p>
      
      <blockquote cite="Tokia mano prielaida, kitos neturiu, bet gal religingi žmonės čia parašys.">
        <p>
          Nenoriu provokuoti jūsų atsisakyti religijos, bet turite suprasti, kad negalite rašyti apie populiarųjį mokslą ir Dievą tuo pačiu metu. Tai yra nesuderinami dalykai. Mokslas paremtas įrodymais, šviesiu protu bei stebėjimais. Religija paremta žmonių aklu tikėjimu, nesugebėjimu ar nenoru paaiškinti to, kas jiems nesuprantama ir neracionaliu mąstymu.
        </p>
        
        <blockquote cite="Takoskyra tarp evoliucijos ir sutvėrimo teorijų tik paryškėjo.">
          <p>
            Ji visada ryškėjo nuo Galilėjaus ir Koperniko laikų ir visada ryškės. Reikia pasirinkti savo taką. Mokslo takas man priimtinesnis, jau seniai juo žengiu. Daug kas juo dabar žengia. Ateis laikas, kai tai bus vienintelis takas.
          </p>
          
          <blockquote cite="Kodel mes norime ta musu pasauli isprausti i musu mastymo remus? Kodel mes tikime, kad tai turi pavykti?">
            <p>
              O kodėl gi ne? Nejaugi jūs manote, kad mes turime atsisakyti pasaulio pažinimo? Tai yra užkoduota mumyse &#8211; mes norime pažinti. Kam šį perspektyvų procesą stabdyti? Be jo nebūtumę nuskridę į Mėnulį, be jo nebūtume nieko pasiekę. Vis gyventume su idėja kad žemė plokščia ir yra Visatos vidurys. Stabdyti mokslo procesą yra beviltiška, nes tai pats racionaliausias procesas.<br /> Žinoma, gal savo mąstymu jums nieko neįrodžiau, tiesiog išdėsčiau savo Visatos sampratą. Žmonės skirtingi ir kiekvienas mąsto kitaip. Tačiau kai reikia rinktis tarp racionalaus mąstymo ir aklo tikėjimo kažkuo antgamtišku, manau, kad reikia pasirinkti racionalumą.
            </p>
          </blockquote>
        </blockquote>
      </blockquote>
    </blockquote>
  </blockquote>
</blockquote>

Paulius, 2012-07-06 01:13:58

//Pataisiau savo komentarą. Pirmąjame variante nebuvo teisingai parodytos citatos.//

“Pagaliau! Pagaliau rasta (gal?) „dieviškoji dalelė“ – Higso bozonas.”

Kaip buvo teisingai pasakyta aukščiau, reikia pagaliau apsispręsti, ar naująją dalelę vadinsime populiariosios spaudos išplatintu pavadinimu „dieviškoji dalelė“, ar šios dalelės pradininko Higso garbei naudojamu daug priimtinesniu pavadinimu – „Higso bozonas“. Mokslas ir religija niekada nėjo išvien ir todėl neturėtų būti gretinami artimiausiu laiku. Jei jau prakalbome apie bozoną, suprantu, kad tai straipsnis, skirtas mokslui.

“Pagaliau pasidarė aišku, kaip prieš 14 (gal 16?) milijardų metų atsirado pasaulis.”

Jūs neteisingai supratote Higso bozono atradimo reikšmės. Šio bozono atradimas nedaug ką paaiškina. Mokslas Didžiojo Sprogimo teoriją patvirtino daug ankščiau už minėtojo bozono atradimą. Pats bozonas tiesiog užpildo dvylikos fundamentaliųjų dalelių „kolekciją“ ir leidžia mokslininkams versti kitą skyrių. Šis atradimas jau prieš keturiasdešimt metų buvo išpranašautas todėl kažko labai naujo mums nepasako apie Visatos prigimtį. Tiesiog mums smagu džiaugtis suradus paskutiniąją dalelę, kurios taip ilgai ieškota. Pačios dalelės funkcija paprasta ir elementari – suteikti materijai masę. Visatos atsiradimui paaiškinti jos toli gražu nepakanka.

“Žinoma, niekas neklausia, o kas buvo prieš tai.”

O kokia prasmė klausti, kas buvo prieš Didįjį Sprogimą? Žinoma, žmogaus logika visuomet bando išaiškinti praeities įvykius iki begalybės, tačiau šiuo atveju toks mąstymas netinka. Reikia suvokti esminį dalyką – prieš Didįjį Sprogimą nebuvo nieko. Nebuvo laiko, nebuvo materijos, nebuvo jokių dalelių ar saveikų, kurios galėtų kažką veikti. Viskas prasidėjo nuo Didžiojo Sprogimo. Tai yra atskaitos taškas, tai yra pradžia. Klausti, kas buvo prieš tai neatneš daugiau naudos, nei klausimas: „Kas yra į šiaurę nuo šiaurės ašigalio“.

“Ir niekas neklausia, kas sukūrė tą bozoną. Žinoma, Dievas.”

Ne. Higso bozonas, kartu su visais kitais bozonais, ir kartu su visomis elementariosiomis dalelėmis bei keturiomis fundamentaliosiomis sąveikomis atsirado Didžiojo Sprogimo metu. Dievo kišimas į mokslo reikalus, kaip jau sakiau, yra visiškai nepagrįstas. Mane asmeniškai erzina „intelektualaus kūrėjo“ kišimas į visas spragas, kurių vargšas mokslas dar nespėjo paaiškinti. Religingiems žmonėms kaip jūs reikia suprasti, kad jei dar mokslas ko nors nepaaiškino, iš to automatiškai neišplaukia, kad tai sukūrė Dievas. Mokslo spragos – tai stimulas ieškoti moksliško paaiškinimo toms spragoms užpildyti, o ne „Spragų dievo“ gyvenamoji vieta.

“Kuris tik dabar leido žmonėms pamatyti, kaip jis viską sutvėrė?”

Nenoriu nieko įžeisti, bet tai visiškai nelogiškas teiginys, bent jau žiūrint iš mokslininko, skeptiko ir ateisto pusės.

“Tokia mano prielaida, kitos neturiu, bet gal religingi žmonės čia parašys.”

Nenoriu provokuoti jūsų atsisakyti religijos, bet turite suprasti, kad negalite rašyti apie populiarųjį mokslą ir Dievą tuo pačiu metu. Tai yra nesuderinami dalykai. Mokslas paremtas įrodymais, šviesiu protu bei stebėjimais. Religija paremta žmonių aklu tikėjimu, nesugebėjimu ar nenoru paaiškinti to, kas jiems nesuprantama ir neracionaliu mąstymu.

“Takoskyra tarp evoliucijos ir sutvėrimo teorijų tik paryškėjo.”

Ji visada ryškėjo nuo Galilėjaus ir Koperniko laikų ir visada ryškės. Reikia pasirinkti savo taką. Mokslo takas man priimtinesnis, jau seniai juo žengiu. Daug kas juo dabar žengia. Ateis laikas, kai tai bus vienintelis takas.

“Kodel mes norime ta musu pasauli isprausti i musu mastymo remus? Kodel mes tikime, kad tai turi pavykti?”

O kodėl gi ne? Nejaugi jūs manote, kad mes turime atsisakyti pasaulio pažinimo? Tai yra užkoduota mumyse – mes norime pažinti. Kam šį perspektyvų procesą stabdyti? Be jo nebūtumę nuskridę į Mėnulį, be jo nebūtume nieko pasiekę. Vis gyventume su idėja kad žemė plokščia ir yra Visatos vidurys. Stabdyti mokslo procesą yra beviltiška, nes tai pats racionaliausias procesas.

Žinoma, gal savo mąstymu jums nieko neįrodžiau, tiesiog išdėsčiau savo Visatos sampratą. Žmonės skirtingi ir kiekvienas mąsto kitaip. Tačiau kai reikia rinktis tarp racionalaus mąstymo ir aklo tikėjimo kažkuo antgamtišku, manau, kad reikia pasirinkti racionalumą.

burgis, 2012-07-06 09:48:38

Pauliui: geriuosi Jusu sugebejimu parasyti toki ilga komentara! Kita vertus, tai suprantama: Jus apie viska turite tvirta nuomone, kategoriska, negincytina, todel butu neteisinga jos neisdestyti. Jus turite mus pamokyti, ko galima klausti, kuo negalima abejoti. Gi milijardai zmoniu tebegyvena religiju tamsybese… Del manes nesirupinkite, as laisvamanis, bet stengiuosi ismokti gyventi tarp religingu… Deja, niekada nebusiu Jusu kategorisku teiginiu salininkas. Niekada.

Žydrūnas, 2012-07-06 10:14:19

„Pasaulis, arba Žemė, atsirado prieš 4.5 milijonų metų. Milijonas nuo milijardo šiek tiek skiriasi, todėl manau tai svarbu.“

nu nu, tai, kad prieš 65mil. metų dinozaurai tik išnyko, gal jie kosmose vaikščiojo prieš tai 🙂

E=mc^2 galima bus panaudot dabar ir iš kitos pusės :o)

nuoba, 2012-07-06 10:24:37

Pauliau, pasitaisykite rašydami Žemės amžių. Arba prikabinsiu 2 minusus. Jeigu 3-4,5 mln metų turėjote mintyse Žmogaus amžių – tada Jūs teisus. Žemės amžius matuojamas piro dešimtuko milijardais.

Netikslumas teksto pradžioje trukdo toliau skaityti ir pasitikėti visu straipsniu.

Rasa, 2012-07-06 11:03:46

😀 Smagiausia dienos mintis- ” Arba prikabinsiu 2 minusus…” :))))))))

Saulius, 2012-07-06 11:30:18

3-4,5 mln metų… smegenų ląstelėms, kurių, tarkim, vidutinis amžius 90±10metų, ir taip sunkiai suvokiamas tad pernelyg kreipti dėmesio į “mil” ar “mjd” gal neverta. Nors… visai įdomu: 4,5mln/100metų = turiu lygiai 45000 progų tai pasakyti :)))

Paulius, 2012-07-06 12:05:31

Atsiprašau dėl žemės amžiaus. Būsiu pats sumaišęs. Teisingai sakote, 4.5 milijono turėtų būti pakeista į 4.5 milijardo.

Loreta, 2012-07-06 16:46:47

Pauliau, ar tik nebus Tavo antrasis vardas Vagneris?

Paulius, 2012-07-06 17:38:11

Ne. O kodėl turėtų būti? 🙂

open7, 2012-07-06 20:31:51

“Reikia pasirinkti savo taką. Mokslo takas man priimtinesnis, jau seniai juo žengiu. Daug kas juo dabar žengia. Ateis laikas, kai tai bus vienintelis takas.”

As zengiu abiem takais. Esu programuotojas, tikiu i Dieva bet tuo paciu metu pripazistu visa mokslo ziniu baze. Niekada nejauciau jokio vidinio “susipriesinimo”. Jeigu egzistuoja objektyvios zinios, kuriu mes negalime suprasti del savo biologinio lygio galimybiu ribos, tai kodel, jose negali egzistuoti ir tai, ka religijos vadina Dievu? Mokslas tiria ir aiskina fizini “pasauli”, taciau tai daro dabartinio zmogaus proto, suvokimo ribos kontekste. Viskas reliatyvu, nes viskas yra formuojama musu dabartinio issivystymo lygio remuose. Buitiskai tariant, manau mes esam “per durni”, kad suprastumem visas egzistuojancias objektyvias zinias. Jeigu buciau vien tik “mokslinio profilio”, tikriausiai man reiketu tiketi, jog zmogus yra ar bent jau ateityje bus pajegus iminti visas misles, atsakyti visus klausimus ir pasiekti “pilna suvokima”. Man artimesnis variantas yra tas, kad visada egzistuos kazkas, ko nepajegsim suprasti ir kad butent ten egzsituoja Dievas ar bent jau kazkas, apie ka koceptualiai sneka pagrindines pasaulio religijos. Sakyciau esminis skirtumas tarp mokslo fanatiko ir religijos fanatiko – kad apie tai, ko nesupranta, pirmas tyli ir neigia o antras rekia ir akcentuoja. Mano pozicija yra kaip neutralaus stebetojo. Ziuriu i sutinku, ka mokslas isaiskina apie musu fizini pasauli, taciau taip pat tikiu i Dieva, kuris egzistuoja kazkur ten, nesuvokimo ir nepazinimo vandenyne, bet kuris yra toks pats realus, kaip ir musu pajegiamos suprasti objektyvios mokslo zinios.

Tokiam mano poziuriui turbut itakos padare ir vieno zymiausiu informatikos atstovo Donald Knuth mintys, aprasytos knygoje “Things a Computer Scientist Rarely Talks About”.

tūlas, 2012-07-07 15:40:33

Pauliau, labai jau fanatiškas jūsų požiūris. Taip mokslas davė daug gražių postūmių žmonijos raidoje, tačiau taip vienareikšmiškai teigti, kad tai vienintelis ir geriausias kelias ganėtinai naivu ir siaura.

Atnešdamas naujus atradimus/išradimus, kartu moklas atneša ir naujas ligas naujas socialines problemas. Tai nėra vienareikšmiškas gėris.

Manau per daug nesuklysiu pasakydamas, kad mokslas tėra tik daugialypė, labai įmantri ir galinga žmonių sukurta pasaulio interpretacija. Ji įgalina mus padaryti tam tikrus procesus, pažvelgti plačiau (kartais net padaryti tokius stebuklingus ir daugumos neabejotinai trokštamus dalykus kaip gyvenimo trukmės prailginimas). Tačiau visa tai jokiu būdu nereiškia, kad už viso to slypi viena Tiesa (tam tikras idealas? pamatinė būties tvarka? nežinau kaip geriau apibūdinti)

Mes to nežinome ir negalime sužinoti. Galbūt mes tik žaidžiam smėlio dėžėje, o mokslas tėra be galo graži mūsų pastatyta smėlio pilis kuria labai didžiuojamės ir rodom kitiems sakydami: “Matot toji kuria pastatė anie žmogeliai ir pavadino ‘religija’ nebuvo tokia graži!” Ir nesvarbu kad mes patys ją sugriovėm pasistatėm nauja ir tikim vos ne taip pat šventai kaip ir tikėjo jie, tik davėm kitus vardus.

Be abejo nežinau, bet, manau, tikėtina, kad ateity ateis kiti žmonės ir statys naujas smėlio pilis. Ir juoksis iš ‘mokslo’ pilies nes ji juk tokia juokinga menka, mes galim pastatyti dar didesnę!

O galiausiai iš viršaus į mus žvelgs didesni žmonės matantys aukščiau smėlio dėžės. Ne nesakau, kad ‘dievai’, nes vardai man nepatinka, po to kai kiekvienas pradedam juos interpretuot savaip atsiranda labai daug maišaties. Bet manau idėją supratot.

Tik norėjau pasakyti, kad visuomet sveika turėti lašelį abejonės. Ne tiek daug mes, žmonės, ir skiriamės. Gyvenimas sukasi ratu.

Paulius, 2012-07-07 18:49:51

“Atnešdamas naujus atradimus/išradimus, kartu moklas atneša ir naujas ligas naujas socialines problemas. Tai nėra vienareikšmiškas gėris.”

Mokslas bent jau yra didesnis gėris nei religija. Nors mokslas turi savo šalutinių produktų (kad ir atominį ginklą), bet jo sukurti produktai pralenkia bet kokius religijos sukurtus šedevrus. Reikia žinoti faktus: religijos “pilis”, kaip jūs vaizdžiai vadinate, buvo pastatyta krauju ir karais, o mokslo “pilis” racionaliu mąstymu, protu, eksperimentais ir noru suprasti Visatos procesus. Galbūt nepatikėsite, bet religija per savo egzistavimą nusinešė daugiau gyvybių nei pasauliniai karai. Krikščionys per paskutinius du tūkstantmečius iš vidaus suniokojo panteistinę Romos imperiją, skelbė karą žydams ir negailestingai juos kankino, visus šviesesnius protus apkaltino raganyste ir degino ant laužų. Galų gale prasidėjo kryžiaus karai, kurie nusinešė ne tik milijonus kitų religijų išpažinėjų, bet ir pačių kryžiuočių gyvybes, kurių dauguma buvo prievarta užverbuoti į karus. Ir dabar vyksta karai. Krikščionys kaip katė su šunim pešasi su musulmonais. Vyksta pasibaisėtini terorizmo išpuoliai, žūsta nekalti civiliai, šimtai tūkstančių šeimų paliekama gedule. Ir viskas dėl vienos priežasties – pačių žmonių susigalvotų pasakų, kad galėtų pasiguosti prieš neišvengiamą mirtį, kad bus pasaulis po mirties. O kokia iš to nauda? Lyginant religiją su mokslų, perspektyvesnis man atrodo mokslas. Mokslininkai bent jau religingiems žmonėms negrąsina ir jų nežudo.

“Tačiau visa tai jokiu būdu nereiškia, kad už viso to slypi viena Tiesa”

Mokslas nesivaiko kažkokios “Tiesos” ar “pamatinės tvarkos” arba “gyvenimo prasmės”. Čia religijos ir filosofijos sritis. Mokslas tiesiog paaiškina kaip mechaniškai veikia Visata. Ir priešingai nei religija, mokslas nėra kažkas, kuo galima “tikėti”. Mokslas remiasi įrodymais, stebėjimais, eksperimentais. Mes neprimetame kažkokios tiesos ir neliepiame ja aklai tikėti. Čia religijos metodas ir jis mokslui netaikomas. Kadangi esu skeptikas ir be fizikos dėsniu bei materialumo Visatoje nematau nieko daugiau, antgamtiniais dalykais netikiu. Žinoma, čia jau kiekvieno pasirinkimas, ar tikėti kažkuo, ko mokslas niekada negalės įrodyti, kažkokia dimensija, kurioje egzistuoja “kūrėjas”. Tačiau jei tokios dimensijos negalima nei įrodyti, nei paneigti, kam ja iš viso tikėti, ypač jei patys ją sugalvojome? Ar tai ne tas pats tikėjimas, kaip tikėjimas į Jo Makaronybę Spagečių Monstą, kuris skraido už Visatos ribų ir palaiko visuotinę tvarką? To negalima įrodyti nei teigiamai, nei neigiamai. Tačiau galime ganėtinai užtikrintai teigti, kad Visata susikūrė ir be Dievo pagalbos. Tuo ir įdomus mokslas – jis Dievą atleidžia nuo atsakomybės sukurti Visatą, ją saugoti ir puoselėti. Visa tai daro fizikos dėsniai, o Dievas tampa nebereikalingas, todėl – tiesiog netikėtinas. Kiekviena lažybų kompanija patars jums savo pinigus statyti už labiau tikėtiną įvykį.

“Tik norėjau pasakyti, kad visuomet sveika turėti lašelį abejonės.”

Abejoti galima tada, kai nėra atsakymų. Mokslas tokius atsakymus suteikia ir abejones išsklaido. Kai antgamtinių galių reikšmė Visatai pradėjo tirpti po moderniojo mokslo atsiradimo, jomis pagrindo tikėti nebelieka, nes jos tiesiog per daug viską komplikuoja, o kaip žinia, gamta veikia pagal paprastus principus.

tūlas, 2012-07-07 20:02:53

Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad religija yra pranašesnė už mokslą, ar atvirkščiai. Tiesiog tokie palyginimai yra be galo sudėtingi ir galbūt netgi nelabai įmanomi. Juolab, kad man šios dvi sferos atrodo visai panašios.

Ir tikrai labai drąsu yra teigti, kad ‘mokslas yra didesnis gėris nei religija’. Kodėl šis teiginys galėtų būti teisingas? Vienas iš rimtesnių argumentų mano supratimu: kol religija renkasi tam tikra nuolankumą/ didesnės jėgos pripažinimą ir nežinojimo palaimą, mokslas atkakliai ieško. Ir šiandien mes vis tik labiau pratę verntintį būtent šį ieškojimą, nora sužinoti ir tobulėti, net jei žinome, kad nebus jokios galutinės pergalės. Tai yra viena iš rimtesnių savybių kuri mus daro žmonėmis, intelektualiomis būtybėmis ir pakelia mus kiek aukščiau gyvūnų.

Bet čia ir atsiranda problema kuri man leidžia suabejoti mokslo didesniuoju gėriu. Patikėje savo racionalumo nuostabumu, mes pradėjome kurti visai kitokį pasaulį, kurį norime valdyti moksliniais metodais, nebelabai gerbdami savo aplinką ir tai, kas buvo čia nuo senų senovės. Taip prasidėjo žaidimas kuriame statymai yr labai dideli. Mano supratimu pernelyg dideli.

Ir nemanau, kad galima sakyti jog religija kažką pražudė. Pražudė žmonių ambicijos, laukinė prigimtis, noras varžytis ir būti geriausiais stipriausias nuostabiausias. Religija, mano supratimu, dažniausiai tėra pretekstas, įrankis. Lygiai taip pat kaip ir mokslas

Mokslo idėja yra graži, pažinti mus supanti pasaulį, tačiau matome. Kad ši idėja turi labai sunkių, kaip sakote “šalutinių produktų”. Atominės bombos ir didesnės žudymo mašinos yra blogis, tačiau man asmeniškai baisiau dėl kitų dalykų: dėl vis didesnio indvidualizmo, dėl tam tikros psichinio pakrikimo (depresijos ir panašūs dalykai), taip pat dėl to, kad moksliniai išradimai tarsi po truputi išprojektuoja žmogų į aplinką ir daiktus. Anksčiau reikėjo būti stiprems – dabar turime mašinas, vaistus. Anksčiau reikėjo geros atminties – dabar turime kompiuterius, telefonus. Anksčiau reikėjo būti drąsiems – dabar turime interneta. Žinoma čia tik labai paviršutiniški palyginimai, bet pasikapsčius lengva rasti paralelių.

Lygiai graži yra ir religijos idėja. Mes per amžius neišvengiamai stojame mirties akivaizdon. O religija mums bando padėti susitarkyti su šia sunkia užgimusiųjų dalia. Be visa ko ji dar ir moko kaip gražiai nugyventi šį gyvenimą. Deja susidarius palankioms aplinkybėms ji gali tapti ir baisiu valdžios įrankiu. Ir tik dabar supratau, kad baisiai suklydau pasakydamas jog tik mokslas ieško atsakymų. Ieško ir religija – tik kol mokslas jų ieško,mus supančiame pasaulyje, religija ieško viduje.

Galiausiai, kažkaip man kliūna tas jūsų paskaymas “mokslas suteikia atsakymus”. Geriausiu atveju jis pasiūlo teorijas, kurios kaip istorinė patirtis rodo, visai tikėtina jog yra klaidingos. Be abejo klaidos yra neatsiejama proceso dalis, tiesiog noriu pasakyti, kad ekspermentais ir stebėjimais mes tik siūlome savo kuklius racionaliu protu padarytus apibendrimus. Bet tikrai nekuklu būtų teigti, kad tai ir yra paaiškinimas kaip mechaniškai veikia Visata. Juk mokslas keičiasi, vienos teorijos keičia kitas, ir mes keičiam tą savo požiūri kažkada chemijoje buvo flogistonas dabar suprantam koks supaprastintas tai buvo požiūris. Arba ta pati kvantinė mechanika kuri dar tik ateina.

Ir vis dėlto, ne. Nesutinku, kad mokslas atleidžia dievą nuo atsakomybės. Geriausiu atveju jis pervadina jį į fizikos dėsnius – tik dar vienas vardas. Mokslas ir Religija sprendžia labai panašias problemas, tik kitais metodais.

Vladas, 2012-07-07 20:19:14

Tikėjimas mokslu yra teisingiausia religija (man taip atrodo nes aš labiau tikiu mokslu nei kitomis religijomis) bet turėtume suprasti, jog tai yra tikėjimas, kad pasaulis surėdytas būtent taip, paremtas dabartinėmis mokslo žiniomis. Ar taip jau senai remdamiesi mokslo žiniomis žmonės tikėjo, jog žemė plokščia ar saulė sukasi apie žemę. Manau praėjus šimtui metų nemaža dalis dabartinių “neginčijamų mokslo tiesų” taipogi taps neteisingos.

Pastaba, 2012-07-07 22:06:09

“Mokslas nieko neirodo, tik pasiulo labiausiai matematiskai tiketina varianta”,- sito mus ismoke dar primojo kurso pradzioje (ir pakartota tai buvo ne viena karta). Juk ir apie Higso bozona rasoma, kad daleles egzistavimo tikimybe yra 5 sigma. Nors tai ir reiskia, jog daleles egzistavimas yra labai tiketinas, bet, kaip ir su bet kuriuo kitu moksliniu darbu, palikta spraga, ta maza tikimybe, kad tai tera matavimu, statistikos klaida. Todel ir tikejimas mokslo pasiekimais nereiskia, kad remiesi absoliucia ir negincijama tiesa. Taip, ta tikimybe, jog isivele klaida, yra velniskai smulki, bet juk statistika nera visa apimantis spektras. Tuo mokslas taip ir zavi: visada lieka vietos fantazijai. Ir jei tavo “tikejimas” nesutampa su pasiektais moksliniais atradimais, gali iskelti hipoteze ir isbandyti ja eksperimentiskai.

Be to, jei domina religijos vaidmuo, pasidomekite ka apie tai kalba mokslas (kuris siulo tirkai ne vien bloga poveiki).

Pabaigai kiek ironiska citata:

“The whole problem with the world is that fools and fanatics are always so certain of themselves, but wiser men so full of doubts.”

― Bertrand Russell

Paulius, 2012-07-08 00:25:05

“Tikėjimas mokslu yra teisingiausia religija”

Mokslas nėra religija ir neturi būti su ja tapatinamas. Tai yra dažnai daroma klaida. Religija remiasi pasakojimais, labai gražiomis ateities perspektyvomis, sukurtomis pačio žmogaus, kad jam būtų “ramiau” gyventi. Tai yra blogiau, nei paprastas tikėjimas – tai yra aklas tikėjimas.

Mokslas nesiremia tikėjimu. Tai yra patikrinti faktai, tai yra materialūs įrodymai, kaip veikia pasaulis ir Visata. Tai nėra tikėjimas, tai yra žinojimas. Kaip “tūlas” pastebėjo, teorijos gali klysti, bet šiais laikais į viską žiūrima labai skeptiškai. Teorijos taip lengvai nepraslysta, kaip ankščiau. Dabar keliami visiškai kitokie reikalavimai, mes turime “modernųjį” mokslą. Teorijos yra labai tikslios, o jų klaidos galimybė yra ypatingai maža.

“Geriausiu atveju jis pasiūlo teorijas, kurios kaip istorinė patirtis rodo, visai tikėtina jog yra klaidingos.”

Greičiausiai omenyje turi “teorijas” kurios egzistavo dar prieš viduramžius. Tai, kad Žemė yra plokščia ir yra Visatos centras. Šias teorijas skelbė filosofai. Nors tuomet tai buvo vadinama “mokslu”, šiandien šis dalykas neatitiktų “mokslo” reikalavimų.

Kalbant, apie mokslą šiandien, nesutinku su tavo teiginiu, jog šiuolaikinių teorijų klaidingumas yra “tikėtinas”. Atvirkščiai, kalbant apie tikėtinumą, yra labai tikėtina, kad jos teisingos. Iš tikrųjų, tikimybė, kad kažkur egzistuoja kažkas antgamtiško, yra labai netikėtina. Kaip vaizdingai pasakė žymus ateistas R. Dawkins, tikimybė, kad Dievas egzistuoja yra ne ką didesnė, nei tikimybė, kad iš nuolaužų krūvos uragano metu susikurs Boeing-747.

“Manau praėjus šimtui metų nemaža dalis dabartinių „neginčijamų mokslo tiesų“ taipogi taps neteisingos.”

Nemanau, kad daug kas pasikeis. Nebent atsiras daug papildymų (ir turėtų atsirasti), bet šiuolaikinės teorijos, kaip jau sakiau, yra labai tikėtinos. To nepasakyčiau apie Dievą.

Aišku čia jau žengiame į skirtingų nuomonių erdvę. Kiekvienas pasaulį suvokia kitaip, ir aš neeikvosiu laiko ir jėgų “pakeisti” jūsų mąstymą. Tai jau kiekvieno žmogaus reikalas. Tačiau išdėsčiau čia savo nuomonę, jūs išdėstėte savo. Įdomi diskusija. Džiaugiuosi, kad pagaliau atrastas Higso bozonas ;).

tūlas, 2012-07-08 00:45:06

Na gerai matau, kad labai šventai tikit mokslu. Na gerai, gal ‘tikit’ ir ne pats tinkamiausias žodis šiuo atveju.

Ne, iš esmės aš kalbu apie dabartinį mokslą (besiremiantį eksperimentu, ir eksperimento pakartojimu) kuris kaip pats pastebėjot dar visai jaunas žvelgiant į pasaulio istoriją, net nežinau kiek jam 200 – 300 metų spėju. Ir būtent todėl manau, kad per tiek laiko mes tikrai nepasiekėm tobulumo. Aš tikiu, kad tos teorijos veikia šiame laike ir tam tikra prasme jos yra teisingos. Tačiau taip pat tikiu, kad jos yra gana paviršutiniškos, ir pasaulyje dar yra labai daug gelmės į kuria galime nerti.

Man esminis klausimas: ar yra bent teorinė galimybė toj gelmėj pasiekti dugną. Jei yra tada tikrai mokslas gauna dideli pliusą ir religija tampa ganėtinai tuščiais pastalais.

Tačiau dabar panašu, kad visa ta gelmė veda į bedugnę, kurios negali dorai paaiškint nei mokslas nei religija.

Norėčiau matyti trečią kelią. Bet nuojaučiu, kad kai kurių dalykų tiesiog lemta nežinoti. O gal ir gerai?

Dėl “dievo” – tai labai slidus žodis, kiekvienas jį įsivaizduojam savaip ir netgi ko gero kiekvienas jį turim savo. Todėl išties tuščias ginčas.

Ačiū už nuomone, tam tikra prasme žaviuosi žmonėm kurie labai labai kuo nors tiki (nepykit už žodį, man jis čia tinka). Jie dažnai būna arba genijai arba idiotai. Bet kuriuo atveju ne taip ir blogai.

Pentium100, 2012-07-09 00:03:26

@tūlas:

Dabartinio mokslo teorijos yra pakankamai tikslios, tačiau toliau tikslinamos. Čia panašiai, kaip sinuso skaičiavimas naudojant Teiloro eilutę – kiekvienas dėmuo vis patikslina rezultatą, bet kelis sudėjus jau galima apskaičiuoti pakankamai tiksliai.

Buvo pastebėta, kad prijungus aukštą įtampą vakuume elektrodas, prijungtas prie neigiamo poliaus (katodas), pradeda skleisti kažkokius spindulius, kuriuos gali paveikti magnetinis ar elektrinis laukas. Po kiek laiko išsiaiškinta, kad tai yra elektronai, atomo dalys. Dar po kiek laiko išsiaiškinta, kad šie elektronai elgiasi tiek kaip dalelės tiek kaip bangos. Bet nuo to nė vienas kineskopas ar radijo lempa nepradėjo blogiau veikt, tačiau tikslesnės teorijos leido sukurti kokybiškesnius prietaisus, pavyzdžiui monitorių, kurį dabar naudoju, nors veikimo principas yra tas pats – elektronų spindulys, fosforas ir t.t.

Lina, 2012-07-09 14:12:14

“Kadangi esu skeptikas ir be fizikos dėsniu bei materialumo Visatoje nematau nieko daugiau, antgamtiniais dalykais netikiu”

Pauliau, linkiu, kad vien materialumas neapribotų jūsų mąstymo.

Aš pati esu materialistė, bet mano šeimoje mane supa labai jautrūs žmonės. Pavyzdžiui:

– mano senelis tvirtino, kad būdamas 13 metų susapnavo mano močiutę – savo būsimą žmoną. Jie susitiko tik po 25 metų, o jų aplinka niekuo iki tol nebuvo susijusi;

– mano vyras tvirtina, kad, kol manęs nepažinojo, dažnai mane matydavo sapnuose. Mes taip pat niekaip negalėjome vienas kito būti matę iki tos materialiosios pažinties;

– ir taip pat mano sūnus jaučia, kad į svečius atvažiuoja močiutė, nors toji net nepaskambina prieš atvažiuodama 🙂 ir nors nuperki jam dovanų mašinėlę ir palieki padovanoti vėlesniam laikui ir net laikai ją darbe, kad tik nieko nepastebėtų, bet jis vis tiek jaučia, žino, kad kažkur pakeliui pas jį yra mašinėlė, tiksliai nupasakoja kaip ji atrodo ir iš anksto net vardą jai duoda, o detalių apie tą mašinėlę papasakoja daugiau nei aš būnu pastebėjusi 🙂

Ir su visu šituo gyvendama vis dar esu įsitikinusi, kad šitus “smegenų susišnekėjimus” taip pat galima aprašyti pasitelkiant fiziką ir chemiją, nėra čia kažkas antgamtiško, bet į mokslininkų laboratorijas jau šitai sunku patalpinti, todėl belieka tik džiaugtis, kad kažkokį specifinį dvasinį gyvenimą tikrai turime, ir greičiausiai jį kada nors išaiškins kažkokio aukštesnio lygmens fizikos mokslas, kurio akivaizdoje mūsų dabar turimas mokslo lygis atrodys siaubingai primityvus.

Dominykas, 2012-07-10 10:28:31

Gerb. Lina, man rodos, tiek jūsų senelis, tiek vyras tiesiog labai gerai moka sukti galvas moterims… 🙂

Lina, 2012-07-10 12:16:38

Aš bandžiau išrinkti tokius svarbesnius momentus, iliustruojančius mūsų šeimos gyvenimą 🙂 Pavyzdžiui, mano senelis pajautė, kad aš laukiuosi dar tada, kai aš pati tuo nebuvau labai tikra ir su nieko nebuvau pasidalinusi šia savo nuojauta. Bet kas dėl galvų sukimo tai labai malonu, kai vyras taip užtikrintai, bet kartu ir rafinuotai siekia moters rankos 🙂

Preivis, 2012-07-12 00:21:11

Pauliau, siūlau labiau pasidomėti religija, labai jau kategoriškas, klaidingas ir vaikiškas požiūris į ją 🙂 Kaip mokslo žmogus mokslo žmogui rekomenduoju, o ką žinai, gal patiks 🙂 Juokingiausia, kad dažniausiai, mano nuomone, mokslo šalininkai argumentuotoje diskusijoje “prieš” religijos šalininkus “pralaimėtų”. Nors, iš esmės, tokios diskusijos yra beprasmės.

Burgis, 2012-07-14 08:17:46

Na, laikas man pasitraukti iš šios diskusijos… 🙂

Sakiau ir sakysiu, kad be naujų, visai mums dar nežinomų dalykų šis bozoninis pasaulio aiškinimas manęs neįtikins…

Nieko nebuvo, sakote jūs, nei erdvės, nei laiko. Bet buvo tai, kas sprogo. Palaukite, bet juk žodis „buvo“ suponuoja laiką! O „tas“ yra akivaizdus teiginys apie erdvę! Ne, verčiau pripažinkime, kad mes net skaičių pi, e mistikos dar neperpratome…

Tačiau tyrimams pritariu!

QED

Saulius, 2012-07-14 12:33:19

Burgiui: “Bet buvo tai, kas sprogo”.

Ne, ne “buvo”, o “yra”. Tas kas sprogo visalaik yra, – tik formoj kitoje dabar jau. Kažkaip tik “formas” nagrinėdami, atmesdami momentą virsmo ir neužpildome visos sekos… 🙂

Burgis, 2012-07-14 15:03:46

Sauliui: pažeisiu savo QED…

Visi svieto aiškintojai žaidžia žodžiais. Jiems atrodo, kad pakeitus žodžius pasikeičia esmė. Neatsitiktinai pasakyta: „Pradžioje buvo Žodis.“ Deja, deja… Pasakius, kad prieš sprogimą ne „buvo“, o „yra“ nieko nelaimime, tik pralaimime: „yra“ irgi yra laikas ir erdvė; tai kuriam galui tas sprogimas, jei jau viskas „yra“? Pagaliau – tai ko ieškome, jei pasaulis visada „yra“? Juk vandens būsenų virsmu nesidomime taip, lyg mėgautumėmės suvokę būties esmę…

Q.E.D.

Saulius, 2012-07-14 16:40:29

O čia prieš ką ar ką norima laimėti ? Na tikrai nežinau ko tuose greitintuvuose (ir ne tik) ieško, bet lai ieško., O gaila kad virsu nesidomime…, nereikėtų atomų skaldyt.

sqrt, 2012-07-16 15:11:18

O kuom mistiški pi ir e?

Burgis, 2012-07-16 15:55:54

sqrt: o, apie tuos skaičius turi būti rašomos poemos! (Ir yra rašomos!)

Pirmiausia, abu jie yra iracionalieji, o versdami iš graikų kalbos šį žodį turėtume sakyti „protu nesuvokiami“. Antra, jie yra visur, visuose moksluose, visuose procesuose.

Būtų pernelyg ilgas komentaras, jei viską pradėčiau rašyti, tai geriau tik priminsiu garsiąją L.Oilerio (Eulerio?) formulės išvadą: e^(i*pi)+1=0.

Paulius, 2012-07-21 18:04:42

“Nieko nebuvo, sakote jūs, nei erdvės, nei laiko.”

Teisingai.

“Bet buvo tai, kas sprogo.”

Niekas nesprogo. Nežinau apie ką kalbate. Jeigu, kaip spėju, kalbate apie tai, kaip atsirado Visata, jums būtų naudinga sužinoti, kad sprogimo nebuvo, buvo labai greitas plėtimasis. Teorijos pavadinimas klaidina žmones, kurie pradeda Visatos atsiradimą vadinti “sprogimu”, tačiau reikia suprasti, kad tai nebuvo sprogimas. Visos “Didžiojo Sprogimo” teorijos čia neaiškinsiu, bet jei norite ją suprasti, siūlau paskaityti porą straipsnių apie tai. Jeigu esate religingas ir iš principo šią teoriją atmetate, jums reikėtų pasakyti, kad net popiežius pripažino, jog ši teorija teisinga. Nematau prasmės atmesti to, kas yra įrodyta ir visuotinai pripažinta.

“Palaukite, bet juk žodis „buvo“ suponuoja laiką! O „tas“ yra akivaizdus teiginys apie erdvę!”

Tai yra jūsų, kaip astrofizikos srityje neišsilavinusio žmogaus, siauras supratimas. Prieš Visatos atsiradimą nebuvo nieko. Žodis “buvo” šiame kontekste netinkamas. O “tas” yra singuliariumas. Singuliarimas nėra edvė. Todėl “tas” nėra teiginys, susijęs su erdve. Didžiojo Sprogimo teorija yra sudėtinga ir paprastam žmogui sunkiai suvokiama. Tai nėra papraščiausias teiginys “Ai, žinot, prieš tiek ir tiek metų sprogo Visata”. Tai yra labai tiksli teorija, apibūdinanti erdvės, laiko, fundamentaliųjų fizikos jėgų, materijos ir energijos atsiradimą. Viskas yra pagrįsta matavimais ir fizikos formulėmis. Jos nereikia supaprastintai įsivaizduoti.

“Ne, verčiau pripažinkime, kad mes net skaičių pi, e mistikos dar neperpratome…”

Man labai įdomu, kur jus skaičiuje pi ar e matote mistiką? Tai iracionalūs skaičiai ir jų yra labai daug (tiksliau – begalė). Kodėl gi dar nepamačius mistikos √2, √3, √5, log2 3? Juk tai irgi iracionalūs skaičiai.

“Pirmiausia, abu jie yra iracionalieji, o versdami iš graikų kalbos šį žodį turėtume sakyti „protu nesuvokiami“”

Nemanau, kad žodis “iracionalus” reiškia “protu nesuvokiamas. Graikų atitikmuo yra παράλογος, o tai neturi nieko bendra su jūsų “vertimu”. Žodis “iracionalu” reiškia “be pagrindo”. Šis žodis kilo iš lotynų kalbos, o ne iš graikų, kaip jūs teigiate.

“garsiąją L.Oilerio (Eulerio?) formulės išvadą: e^(i*pi)+1=0.”

Tai yra graži formulė, bet nematau jokios mistikos ar antgamtiškumo. Tai tik skaičių žaismas. Žmonės visuomet mėgdavo iš nieko padaryti viską. Sakykite, ką matote žemiau?

🙂

Šypsenėlę? Neteisingai. Jūs matote du taškus, po kurių nupieštas vertikalus brūkšnys ir lenkta linija. Mūsų smegenys užprogramuotos matyti tai, ką norime. Iš to ir kyla visokios mistikos. Tačiau tai elementari neuropsichologija.

Burgis, 2012-07-21 19:16:56

Užjaučiu, Pauliau, bet padėti nuotoliniu būdu negaliu… Gal tu tiesiog pailsėk? O gal vis tik jau ir su medikais reikėtų pabendrauti? Aš nuoširdžiai, tikrai nenoriu įžeisti, bet simptomai tai akivaizdūs.

Burgis, 2012-07-21 19:18:15

Beje, atsiprašau, Pauliau, jei tu ne moksleivis, rašiau kaip moksleiviui, familiariai…

Paulius, 2012-07-21 20:59:03

“Užjaučiu, Pauliau, bet padėti nuotoliniu būdu negaliu… Gal tu tiesiog pailsėk? O gal vis tik jau ir su medikais reikėtų pabendrauti? Aš nuoširdžiai, tikrai nenoriu įžeisti, bet simptomai tai akivaizdūs.”

Nenori įžeisti, sakai? Tačiau rašai aiškius įžeidimus. Aš tavęs Ad Hominem nepuoliau, diskutavau tik tavo mąstymo netikslumus, o ne tave patį.

Burgis, 2012-07-21 21:48:32

Pauliau, tu nepyk, geriau parašyk el. paštu – išsiaiškinsime, nes čia tu mane primityviai žemini, pats to nesuprasdamas… Suprask, ne tau spręsti apie mano mąstymo netikslumus, ne tau.

QED

xsistemax, 2012-09-06 20:26:44

Dievo buvimą religingi žmonės aiškina pagal entropijos principą:viskas sustyguota taip,kad egzistuotų gyvybė ir žmogus.Deja,tai tik rodo esminį žmogaus bruožą-susireikšminimą ir egoizmą.Manau,kad gyvybė yra vienas iš labiausiai paplitusų visatos reiškinių,o žemės gyvybės formos būtent tokios,nes vystėsi konkrečiose sąlygose.Kol nedirstelėjom už savo kiemo vartų,negalim teigti,kad kažkas specialiai visa tai mums sukūrė.Didžiojo spogimo teorija šiuo metu geriausiai paaiškina Visatos ir materijos sandarą,deja,vėlgi remiantis žmonijos žiniomis.Labiausiai tikėtina,kad materija,visata ir visi fizikiniai reiškiniai iš viso neegzistuoja,pasaulis tėra iliuzija,kuriama proto.Kitaip sakant-viskas egzistuoja tik informaciniame lygmenyje.

Sphinxas, 2015-06-24 01:15:14

Jo jo, iš visų čia pasisakymų matyti, jog p. Burgis tėra angažuotas “moksliukas”, kuriam visa kita – tik žaidimai, o mokslas tai jau kažkas tokio! Aš jums viena paskysiu, jei knisit per giliai – Žemė jums neatleis, p. Burgi & Co…