Žmogus žmogui vilkas, bet humanistas humanistui akies nekerta (J. Erlickas). Palikime ramybėje humanistus, pakalbėkime apie humanitarus. (Nematote skirtumo?). Kadaise pirmuosius plojimus po viešosios kalbos pelniau po aistringos kalbos apie fizikus ir lyrikus (suprask – humanitarus ir tiksliukus). Buvau gal aštuntoje klasėje, kalbėjau kažkokiame pionierių sąskrydyje… Kalbos esmė buvo tokia: kokia gėda, jei tu nežinai, ką nupiešė Leonardas da Vinčis, kokią operą parašė Džiuzepė Verdis, bet keista, kai visi atlaidžiai nusišypso, jei net maždaug negali pasakyti, kada gyveno Pitagoras, kokia yra gravitacinė konstanta ir pan.
***
O dabar pažiūrėkite, kaip sukilo humanitarai (Nerija Putinaitė, Saulius Jurkevičius, etc.) sužinoję, kad vyriausybė žada daugiau į nemokamas studijas pakviesti tiksliukų! Oi, oi, kaip nevertina humanitarų!
O aš iškart pagalvojau, kaip šitie humanitarai (humanistai) „gynė“ mane ir mano humanistinį požiūrį, kad nėra lygesnių už lygius. Atsitiktinai savivaldybėje sutikęs Saulių sutrikau ir nesugebėjau pasakyti, kad baisi gėda direktoriui ir dar humanitarui pasislėpti krūmuose, kai reikia ginti žmogų (homo).
***
Apibendrinkime. Ką gero nuveikė tie humanitarai, formuodami humanistines vertybes, o ne veidmainiškumą, savanaudiškumą? Kaip panašu į situaciją su politikais: buvo verslininkas, aktorius, gydytojas, bet vos pateko į Seimą – jau politikas! Kas išugdė humanitarus, kurie dabar nori ugdyti kitus humanitarus? Apsidairykite…
Atsakymai
Smailas, 2019-04-29 01:20:31
Pakartosiu klausimą p. Sokolovui:
Gerb. p. Sokolovai,
gal galite plačiau pakomentuoti situaciją dėl klaidų egzamino užduotyse? Kur tos klaidos buvo paviešintos? Kokie dėstytojai už jas atsakingi (nerekia pilnų pavardžių, paminėkite tik inicialus)? Ačiū, kad rūpinatės studijų kokybe.
Sokolovas, 2019-04-29 02:42:24
Gerb. Smailui:
Kaip suprantu, Jūs turite omeny mano komentarą (žinutę), patalpintą prie ankstesnio straipsnio.
Minėtame komentare aš nebuvau įvardijęs universiteto. Tad ir dabar liksiu nuoseklus.
Tačiau, konsultuodamas (įvairių aukštųjų mokyklų) studentus, dažnai matau įvairiausius nesusipratimus bei klaidas užduotyse.
Šiame kontekste pabrėžtina ydinga praktika, kuomet atleidžiami patyrę dėstytojai, ir atsiranda daugybė “jaunimėlio”, nenorinčio ir nemokančio dėstyti.
Prieš metus viename portale paviešinau KTU vieno fakulteto pavyzdinę egzamino užduotį. Nuorodą prijungiu.
Negaliu pateikt inicialų, nes mažame kolektyve inicialai gali identifikuot asmenis, kurių viešinti neturiu teisės.
Manau, jog vadovai, jei tik panorės, suras šio (tikėtina, nevienišo) “šedevro” autorių…Jei panorės. Aukštojoje mokykloje turi dėstyti savo dalyko, taip pat ir jo pateikimo, žinovai.
Pagarbiai.
https://www.ematematikas.lt/forumas/kas-ir-kaip-dabar-destoar-tai-galima-pakesti-t12427.html
skaitytojas, 2019-04-29 11:55:48
“Aukštojoje mokykloje turi dėstyti savo dalyko…žinovai”… O šventas naivume… Dabar ,mano nuomone, aukštosiose mokyklose neretai dėsto žinovai,kaip įtikti savo vadovybei. Jie metų metais sėkmingai “dėsto”,nors dažnai neturi jokių rimtesnių profesinių pasiekimų ( turiu omeny kai kurias menų srities studijas),o tikrų profesionalų neretai dėstyti nekviečia,nes kam vadovybei reikalingi savo nuomonę ir principus turintys, galintys sujudinti nusistovėjusią “tvarką” maištininkai?
Rostanas, 2019-05-01 18:34:32
LR yra didelių kontrastų šalis. Galbūt dėl to ir kyla daug konfliktų ir nesusipratimų. Lietuviai nenori būti tik žmonėmis, bet nori atsiskirti, išsiskirti iš aplinkinių. Vienas džiaugiasi renovuotu namu, kitas maivosi nauja mašina, trečias giriasi išskirtiniu augalu, ketvirtas pučiasi, nes atostogavo egzotinėje šalyje ir taip toliau. Lenktynėse visada būna tik vienas laimėtojas, o absoliuti dauguma – nelaimėliai, jei taip galima pasakyti. Tie kontrastai gali tiek suryškėti, kad bus taip, kaip per Sausio 13-ąją ar tremtį į Sibirą, kai “savi … savus”…
Burgi,
Aš nesuprantu, kam, pvz., virėjui, administratorei, santechnikui ir t. t., reikia žinoti ką nupaišė Leonardas da Vinčis ar prirašė Džiuzepė Verdis? Kam ten reikia juos aukštinti, juk vistiek bus žmonių kuriems labiau patiks kitų autorių piešiniai ar rašliavos. Kam gilintis vien tik į senienas, kai ir šiais laikais yra gerų paišytojų ir rašytojų? Berašydamas šitą komentarą sumąsčiau dar vieną švietimo SISTEMOS klaidą: vaikai nuo pat mažens skatinami knaisiotis po svetimus darbus ir svetimus gyvenimus – tai nieko nuostabaus, kad vaikai užauga nematydami savęs. Vaikas negali užaugti ir tobulėti kaip žmogus, nes jis paprasčiausiai neturi laiko sau. Vaikas ne tiek bendrauja su tikrais žmonėmis, o kiek yra verčiamas aukštinti nepažįstamus “dėdes” iš paveiksliukų.
Skaitytojau,
Tik nesakyk, kad profesionalūs dėstytojai yra ištižėliai, negalintys susirasti darbo…
Giedrius, 2019-05-01 19:44:54
Rostanui: tik virėjui, tik administratoriui arba tik santechnikui tikrai nėra reikalo žinoti kas toks buvo Leonardas da Vinčis. Bet juk gali būti išsilavinusių žmonių, kuriems ne gėda dirbti t.t. ir paprastą virėjo, administratoriaus ar santechniko darbą. Tokiu atveju žmogus yra gerokai daugiau nei tik savo srities specialistas, žinantis tik tai kas tiesiogiai reikalinga jo darbui.
Humanitariniai mokslai ir humanizmas galėtų būti pagrindas tokių žmonių ugdymui. Nors gal tai galima būtų pavadinti ir kitu žodžiu?
Iš tikrųjų, kas toks buvo Pitagoras, tik tiksliųjų mokslų atstovas? Atleiskite, bet Jamvlicho (245-325 m. iki m.e.) knygoje “Pitagoro gyvenimas” rašoma apie pitagoriečių (ko gero, juos galima pavadinti religine bendruomene) tikėjimą, kad žmogaus siela turi muzikinę-skaitmeninę prigimtį. Jie labai rimtai rūpinosi savo sielos, kūno ir proto švara. Įdomūs pastebėjimai kaip jie ugdydavo tam tikras dorovines savybes. Pirmiausias išbandymas įstojančiam – penki metai tylėjimo. Jamvlichas tik užsimena, o Plutarchas vėliau detaliai aprašo apie pitagoriečių įprotį padengti stalus gardžiausiais valgiais, sužadinti savyje apetitą, o po to visus valgius atiduoti vergams, taip nugalėjus savo norus ir troškimus.
Sielos gydymas vykdavo t.t. teisingai parinkus muzikines melodijas.
Ir proto nuraminimui jie naudodavo “erdvinių-geometrinių skaičių ir santykių tarp jų stebėjimą vidiniu žvilgsniu”. Jamvlichas tai vadina “matematinėmis apeigomis”.
Taip pat sielos apvalymui būdavo naudojami eilėraščiai.
Žodžiu, net atmetus visą mistinę dalį, vis tiek išlieka klausimas ko pas Pitagorą buvo daugiau: humanitarizmo-humanizmo ar tiksliųjų mokslų.
O ką, kaip greičiausiai pasakytų Rasa :), jeigu tai nėra atskiriama, jeigu tai vienos nedalomos visumos dalys ir tik dėl mūsų ribotų protelių mes dažnai į žmones žvelgiame tik per jų profesijų ar išsilavinimo prizmę, nesugebėdami įžvelgti pvz. santechnike eilėdaros genijaus? 🙂
Rostanas, 2019-05-03 00:09:28
Giedriau,
Na, gerai, tegul paprasti žmonės žino apie tą Leonardą da Vinčį, bet tai nereiškia, kad reikia teisti, vertinti ar juoktis iš tų kurie nežino apie jį ar jo darbus. Pirma, žmonės nėra pajėgūs žinoti absoliučiai viską, o antra, kam reikia garbinti ir aukštinti paprastą žmogų(LdV)? Ką jis norėjo, tą ir pasiekė. Žmonės yra skirtingi: vienas kažką gražaus nupaišė, kitas kažką gražaus padainavo, trečias ką nors gražaus pagamino… Išvis, tų “žvaigždžių” per amžius priviso tiek, kad visų neišanalizuosi ir neprisiminsi.
Dėl žmogiškumo(humanizmo) ugdymo, man kyla klausimas: žmogiškumą reikia išugdyti ar žmogus turi pats išsiugdyti? Jei mokytojas išugdė vaiką, tai mokytojas ir turi atsakyti už tą vaiką visą to vaiko gyvenimą, bet jei vaikas pats išsiugdė, tada pats vaikas yra ir bus atsakingas už savo žmogiškumą.
Penki metai tylėjimo ar nevalgymas nuo vaišių stalo yra gryniausi išsidirbinėjimai. Žmonių galvos visais laikais buvo pilnos įvairiausių nesąmonių, tik liūdna, kad atsiranda įvairiausių sekėjų ir garbintojų(besmegenių).
Giedrius, 2019-05-03 01:07:08
Rostanui:
Teisti niekada nieko nereikia. “Neteisk ir nebūsi teisiamas”. Juo labiau juoktis. Tikrai neturėjau tokios minties. Tiesiog liūdna kai žmonės uždaro save tik vienos, na gerai, kelių profesijų rėmuose. O kur svajonės, kerinčios, pakylėjančios, didingos; kur neribota kūryba… Ar viskas telpa tik naujų technologijų plėtros rėmuose? Atleiskite, bet nematau jų plėtroje nei savo, nei savo vaikų, nei šiaip laimingos ateities.
Dėl visų atsiminimo… sakyčiau viskas gerai su saiku. kai per daug svetimų minčių ir idėjų galvoje, tada savoms nebelieka laiko pasireikšti…
Žmogus turi ugdytis pats. Tik jam nereikia trukdyti ir kartais truputį padėti.
Dėl penkerių metų tylėjimo ir nevalgymo… neskubėčiau teisti. Tai yra tiesiog labai logiška tos pasaulėžiūros dalis, kurią išpažino pitagoriečiai. Tai nebuvo daroma šiaip dėl padurniavimo, o turėjo po savimi labai rimtą pagrindą. Tiesiog mes dabar gyvename visiškai kitokiame pasaulyje – Epikūro ideologijos garbinimo apogėjuje, pasaulyje, kuriame aukščiausia vertybė – malonumas ir patogumas. Todėl tokie savęs išbandymai ir atrodo beprotiški.
Nesiūlau penkis metus tylėti :), bet sekti paskui reklamas, kurios bruka kasdien vis patogesnį gyvenimą taip pat nerekomenduoju.
Rasa, 2019-05-04 00:34:08
Giedriui: ☺ Tylėjimas nėra blogas dalykas. Štai pažiūrėk, aš patylėjau, o tu vis vien su manim pasikalbi. Ir visai susikalbam, turėčiau pasakyt ☺ Kai tylim, mes galim išgirst. Išgirst ką kalba medis. Upė. Plaukiantys debesys. Ar tėtis, kuris jau kitur… ☺ Tada su tavimi kalba Pasaulis…
Kai nuvažiuoji kažkokiose kelionėse į senus vienuolynus, tai išgirsti, kad daugelyje buvo laikomasi tylos. Pasikalbėjimas pav. kartą per savaitę. Trapistai ir dabar daug tyli, bet Tomo Mertono knygos, gimusios iš tos tylos, yra nuostabios. Bent man ☺
O dėl apsivalgymo ir saviugdos atiduodant skanų maistą kitiems, tai šitai ir dabar yra. Kasdienybėje. Pažiūrėkit į dažną moteriškę, kuri nori turėti pakenčiamą figūrą. Prigamina. Svečiams skanėstai ir mėsytės, joms žolytės… Kuo ne Pitagoro pasekėjos? ☺
Iš tikro, nežinojau tokių subtilybių apie Pitagorą, paskui ir pati dar pasiskaičiau. Įdomu!
Giedrius, 2019-05-04 01:41:20
Rasai:
Tylėjimas – tai auksas. Sakoma, jeigu nori išlavinti kalbėjimą, pirma turi lavinti tylėjimą… ir būtent gebėjimą girdėti… Tada galima pasikalbėti ir be žodžių 🙂
O pitagoriečių patirtys saviugdos klausimu tikrai labai įdomios ir nė kiek nepasenusios. Įdomi detalė: jų veikla buvo visiškai atvira, jokių paslapčių ir visiškai neagresyvi. Niekam prievarta savo tikėjimo nebruko, nes laikė, kad žmonės daugeliu atveju dar nepasiruošę jo priimti… Todėl ir nesiūlau tylėti visiems 5 metus 🙂
Rašoma, kad tik praėję sielos apsivalymo procedūras būdavo paskiriami “politikais” arba ekonomais… Kažin, jeigu taip su mūsiškiais pamėgintume..? 🙂
bernulis, 2019-05-05 02:17:07
klausimas Sokolovui,
esu antro kurso studentas viename iš užsienio universitetų; 2017 metais gavau 100 iš matematikos egzamino, kuris, tiesą sakant, be abejonės sudarė per daug geras sąlygas gauti 100 bet kam, kas nuosekliai visus metus bent kelias valandas per savaitę skirdavo laiko matematikai. Dabar studijuoju ekonomiką, bet labai skaudėjo širdį atsisveikinti su matematiką – šalia privalomų matematikos, skirtos ekonomikai, modulių pasirinkau ir keletą “įdomesnių” modulių iš matematikos fakulteto, kurie skirti matematikos studentams. Įdomus pastebėjimas – dauguma matematikų mokykloje laikė ne tik matematikos, bet ir tolimesnės/aukštesnės matematikos (angl. further matematics) egzaminą, į kurį įeidavo, pavyzdžiui, kompleksiniai skaičiai, matricos, sudėtingesni integralai, diferencialinės lygtys ir kitos temos (visa tai 11-12 klasėje, šalia “paprastos” matematikos!).
Gal aukštesnio matematikos lygio egzaminas Lietuvoje ir yra išeitis sukurti galimybę moksleiviams labiau atsiskirti nuo pilkosios masės bei pataisyti matematikos egzamino lygį? Ką manote?
Pakeleivis, 2019-05-06 23:47:11
Lietuvos komanda iš 25-osios Baltijos šalių informatikos olimpiados, įvykusios Estijoje, Tartu universitete, parsivežė absoliučią pirmąją vietą, tris aukso ir vieną sidabro medalius. Pirmąją vietą ir aukso medalį laimėjo Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Tautvydas Jasiūnas.
Dalius, 2019-05-07 00:27:40
Pasirodo, Bronislovo sukurta gimnazija ir toliau palaiko lygį! Šaunu.
Simonas M., 2019-05-07 23:54:49
Tai, kad jie ten matyt programuotojų filialą bus įsteigę. O kaip su kitais dalykais, neaišku.
Smailas, 2019-05-09 11:17:14
Vakat per TV žinias teko matyti reportažą apie tai, kad vilniečiai skundžiasi jog porelė priešais esančio daugiabučio bute santykiauja neužsitraukę užuolaidų. FB moteris pasiskundė, kad vaikas pamatęs oralinio sceną ėmė apie tai klausinėti. Per tv buvo parodyta ir filmuota medžiaga. Kokios Jūsų nuomonės apie šią situaciją?
Burgis, 2019-05-09 11:34:46
Smailui:
Studentas pasiskundė bendrabučių valdybai, kad kitame bendrabutyje prieš jo langus studentės nuogos vaikštinėja, jis negali susikaupti, negali mokytis.
Sudarė komisiją, ji atėjo į to vyruko kambarį, žiūri pro langą ir sako:
– Tai kad jūs negalite matyti tų merginų kambaryje.
– Aha, – sako studentas, – bet jūs ant spintos užsilipkite!
Sokolovas, 2019-05-11 01:28:17
VEIDMAINIS
2O16 matais daug kas tikėjo Dainium Dzindalieta. Esą kritikas egzaminų centro…Delfi (mažai kas žinojo. jog tuometinė Delfio redaktorė buvo jo FB draugė) šis “kritikuotojas” elgiasi kaip vienintelis išminčius, įrodinėjo per 2 puslapius (Delfi draugė jam negailėjo puslapių), kad negali būti trikampis, kurio kraštinės netenkina trikampio nelygybės….Taip jis kritikavo 2016 metų aštuntokų testą. Tada dar nežinojome, jog jis su tuometiniu NEC sąsajoj…
Birželį 2016 aš paskambinau į ŠMM su pretenzija dėl uždavinių atitikimo lygį. Po kelių valandų (man buvo ne namie) skambutis-“MAN JUMS SKAMBINA EKSPERTAS DZINDALIETA, MAN EGZAMINŲ CENTRAS PAPRAŠĖ PATRUKDYT…
Toliau klausiau apie tai, kad “integralas yra plotas”, klausiau ir galvojau- iš kur atsiranda išgamos-karjeristai? Iš kur gimsta tokie, kuriems “integralas yra plotas”, iš kur tokie, kaip Dzindalieta?
Galiausiai išaiškėjo- būtent Dzindalieta sudarinėjo pastarųjų trejų metų egzamino užduotis . Ir ne veltui būtent jį man tuometinis NEC liepę paskambint, ir “išaiškint”, kad “integralas yra plotas” (Dieve, kur Tu žiūrėjai, kai VU matematikus gimdei?)
Bet…Štai dalinė pergalė!
NEC direktorė atsistatydino, o Dainius Dzindalieta yra teisiamas dėl užduočių nutekinimo.
Vilniaus prokurorai surinko medžiagą, iš kurios matyti, jog “didysis kovotojas” Dainius Dzindalieta nutekino savo giminaitei savo sudarytą (2018) matematikos egzamino užduotį. Beje, giminaitė per tardymą jau prisipažino, jog turėjo šios medžiagos…
Dvilypumas? Taip, daugelis jaunų žmonių serga šia liga. Ir gal nors dabar praregės tie, kas mane smerkė už pagyvenusių matematikos dėstytojų katedrų atleidimą, ir jaunų piemenų-savanaudžių priėmimą!
Gal nors dabar jie supras, jog Sokolovas ne “kenkia universitetui”, o siekia jį išvalyt nuo įvairaus plauko “Dzindalietų”?
Gal. Bet tam reikia vienintelio- KAD DZINDALIETOS NEUŽVALDYTŲ UNIVERSITETO, Jei jau užvaldė, tai…
Palaima, 2019-05-11 19:37:55
Gerb. p. Sokolovai,
iš Jūsų sužinojau puikią naujieną. Džiaugiuosi, kad “žymus” matematikas Dzindzalius pagaliau buvo pričiuptas. Tikėkimės, kad teismai jam nepraeis be pasekmių.
Deja, teistumas netrukdo veikėjams įsidarbinti universitetuose. Antai DU KARTUS kaltu Teisme pripažintas Vytautas Stepas (buvusio dekano Gedimino Stepanausko sūnelis) tebedirba matematiku VU, kur yra ir fakulteto akademinės etikos komisijos nariu. Dirbo (dirba?) jis ir KTU.
Siūlykit sprendimus gandongalvių šalinimui.
Smailas, 2019-05-12 17:56:30
Sokolovai,
o ar jūs esate kokios nors mokslo srities daktaras? Jei ne – nenuostabu, kad universitete nebedirbate. Universitetas yra mokslininkų dabro vieta. Visi kiti – į kolegijas, profesines ir vidurines.