Miela viešnia Justina temoje „Tualete“ pateikė nuorodą į vaizdo įrašą. Geras žmogus labai vaizdžiai rodo (būtinai pažiūrėkite!), kaip reikia taupyti rankšluostinį popierių. Įsimena!
*
O aš pagalvojau visai apie kitką… Kodėl mes viską turime aiškinti labai vaizdžiai, įtaigiai, tiesiog „įkalti“? Viską! Pradedant nuo rankšluostinio popieriaus taupymo, baigiant matematika. Aš mes bendraujame su bukagalviais? Ar visuomenė jau tiek degradavo, kad be „įkalimo“ nieko nebesupranta, nebeįsimena? Tai gal mes tuo „įkalinėjimu“ tą visuomenę taip ir pakeitėme? Dabar jau visi laukia: prašytume vaizdžiai, vaizdžiai, įtaigiai, įtaigiai, paprastai, paprastai, daug, daug, daug kartų!
*
Jaunieji mano draugai! Neleiskite, kad jus mokytų kaip cirko žvėris. Neleiskite, kad kas nors ką nors „įkalinėtų“. Jei kažkam kažką būtina „įkalti“ (pavyzdžiui, patriotizmą…), tai gal tai nėra vertybė? Jei mes jau tik „įkalamus“ dalykus galime išmokti, įsiminti, tai gal jau laikas kreiptis į medikus?
*
Matematikos vadovėlyje moksleiviams „rimtu veidu“ rašoma apie mandalas. Kitaip moksleiviai nebegali įsiminti trikampių panašumo požymių…
*
P.S. Jūs pastebėjote – šia tema jau buvau rašęs. Bet reikia „įkalti“!
Atsakymai
Burgis, 2012-05-09 10:07:46
Prašyčiau pritarti…
Lina, 2012-05-09 10:46:35
Studijavau vadybą ir man į rankas vis pakliūdavo amerikoniškų vadovėlių. Jie mane glumindavo, nes būdavo prirašyta labai daug, bet kaip “for blondies”. Šimtą kartų pakartoja vis kitais rakursais vis kitokiais pavyzdžiais iliustruodami. Galvodavau, kad galbūt ten studentai kvailesni už mus, kad tam pačiam dalykui suvokti jiems reikia daugiau laiko, bet, iš kitos pusės, juk JAV pas save sutraukia geriausius pasaulio mokslininkus, ten universitetą baigęs žmogus darbo rinkoje yra vertinamas kur kas geriau nei universiteto nebaigęs. Tai gal nieko tokio, kad perimam jų mokymosi modelį?
sms, 2012-05-09 11:19:56
Lina, JAV švietimo sistema laikoma geriausia pasaulyje. Geriausių pasaulio universitetų reitinguose vyrauja JAV universitetai. Jų vadovėliai (kaip ir kitų vakarų valstybių) parašyti taip, kad bet kuriam skaitančiajam būtų aišku. Vadovėlis juk ne šventas raštas, jo nereikia išaiškinti.
Juozas Domarkas, 2012-05-09 11:49:14
“Studijavau vadybą ir man į rankas vis pakliūdavo amerikoniškų vadovėlių. Jie mane glumindavo, nes būdavo prirašyta labai daug, bet kaip „for blondies“. Šimtą kartų pakartoja vis kitais rakursais vis kitokiais pavyzdžiais iliustruodami. Galvodavau, kad galbūt ten studentai kvailesni už mus, kad tam pačiam dalykui suvokti jiems reikia daugiau laiko, bet, iš kitos pusės, juk JAV pas save sutraukia geriausius pasaulio mokslininkus, ten universitetą baigęs žmogus darbo rinkoje yra vertinamas kur kas geriau nei universiteto nebaigęs. Tai gal nieko tokio, kad perimam jų mokymosi modelį?”
JAV rinka kur kas didesnė už mūsiškę, ten liberalesni įstatymai, įmonės turi daugiau kapitalo, specialistai paklausūs, nes visada _yra_ paklausa specialistams, o visi _specialistai_ privažiuoja su _H1B_ viza. Amerikos universitetai nesugeba patenkinti žmogiškųjų išteklių poreikio. Tai, sakau, galbūt _blogai_, ko gero, orientuotis į JAV modelį, kai pati JAV priklausoma nuo _Kinijos_, _Europos_, nes pati nesugeba paruošti pakankamai kvalifikuotų specialistų, spausdina oru dengtus pinigus bei karine bei politine jėga bando pasidalinti įtakos sferas visame pasaulyje? Ar kaip čia dabar?
petras, 2012-05-09 11:50:14
vaizdžiai pateiktą medžiagą daug lengviau suvokt (bent jau man), o kai supranti ką mokaisi, tai ir mokytis norisi ir įdomu pasidaro ir smagu. tai nematau tame nieko blogo. blogai kai pusė auditorijos sėdi ir nesupranta to ką mokosi.
sonata, 2012-05-09 13:50:18
Jei ne mūsų fizikės išradingumas, po 30 metų niekaip neatsiminčiau bangos ilgio formulės. Kitas klausimas, ar man jos reikia:) Taip kaip ir rusų kalbos šnypščiamųjų priebalsių -Petjka Fiec, chočieš ščeij? (Vietoj klaustuko raidelė “C”). Na aišku, tai “for blondies”, bet nepulsiu gi persidažinėt:)
Random, 2012-05-09 16:16:43
11 Klasės matematikos vadovėlio antrojoje dalyje geometrinės progresijos skyrelyje viename puslapyje raudonai apvestas geometrinės progresijos apibrėžimas ir kaip ją reikia skaičiuoti. Kitame lape padaryta tas pats, tik pakeitus kelis žodžius, o dar trečiame lape pateikta ta pati formulė vienam atskiram atvejui ir nepaaiškinta kaip ji gaunama. Kuo jie mus laiko?
Mr. Student, 2012-05-09 18:31:10
“Įkalti” gali vinį į sieną, gali blogiukui “įkalti”, pagaliau gali 100 gramų “įkalti”. Kaip ten bebūtų, “įkalti” ir “patriotizmas” visiškai nesiderina…
Burgis, 2012-05-09 20:15:59
Mr.Student: taigi aš ir sakau – nesiderina! Bet kala tą patriotizmą kaip vinį. Tik ne į sieną, o į galvą.
justikas, 2012-05-09 20:21:40
“vaizdžiai, įtaigiai” ir “daug kartų” nesupuola į vieną grupę. Aš sakyčiau, kad jei vadovėlis parašytas “nevaizdžiai ir neįtaigiai” (o dauguma lietuviškų, bent jau medicinos, vadovėlių ir yra taip parašyti), tada ir tenka skaityti “daug, daug kartų”, kad būtų išliekamoji vertė.
justikas, 2012-05-09 20:24:06
Ir dar… Tik tada, jei esi savo dalyko ekspertas, moki paaiškinti dalyką paprastai.
ieva, 2012-05-09 20:27:07
Yra toks tinklapis austejosblogas.lt paskaitau, apima kaip siaubo filmas vaikai dresuojami kaip naminiai gyvūnėliai, tėvai perauklėjami taip ir anaip. Informacija jos pateikiama kaip vienintelė ir teisingai, primygtinai teigiant, kad kitoks požiūris – blogis.
Nu nepatinka man tai, ar mes asilai ar atsilikę kokie.
Vladas, 2012-05-09 21:29:01
Manau, mūsų žinios, įsitikinimai ir vertybės atsiranda dviem pagrindiniais keliais:
Per asmeninę patirtį ir jos suvokimą (tam pradinėse klasėse skaičiuodami kiek bus dukart du dėliojame pagaliukus, o vyresnėse klasėse atliekame fizikos ar chemijos bandymus). Taip pat mūsų žinias ir vertybes papildo visa kita mūsų patirtis ne mokyklinės programos ribose, bendraujant su kitais žmonėmis ar bandant nuveikti kokius darbus. Šiuo atveju asmuo naują patirtį, naujas žinias kaip ir „virškina“, lygina su ankstesne patirtimi ir kas dera bei priimtina adaptuoja į savo žinojimo bei vertybių sistemą. Šiuo išmokimo atveju vaizdumas, kartojimas ir ryškios emocijos labai svarbios.
Antrasis musų žinių, vertybių ir įsitikinimų atsiradimo kelias tai vadinamieji introjektai. T.y. vertybės ir įsitikinimai kurie iš išorės į mūsų sąmonę implantuojami kaip galutinis tikras žinojimas, paremtas autoritetinga jau patikrintų autoritetų nuomone. Dažniausiai jo negalime ir kartais netgi neturime teisės bandyti patikrinti. Tai pvz. informacija kiek kilometrų yra nuo žemės iki saulės ar mėnulio, branduolinės fizikos ar molekulinės chemijos žinios, taip pat žinojimas kad prieš valgį būtina nusiplauti rankas ir sukalbėti maldą o dantis būtina valytis ryte ir vakare. Kai kurios patikrinti galėtume, bet dažniausiai niekas neleidžia daryti eksperimentų kaip su matematikos skaičiavimo pagaliukais. Pvz. teiginius, kad negalima kišti virbalo į rozetę ar liesti karšto lygintuvo dažniausiai tikrina ne visi vaikučiai ir tik pasislėpę nuo tėvų.
Daugelis tų žinių gali būti visai teisingos (bet nebūtinai) ir mes jomis tikime todėl, jog taip pasakė autoritetai: tėvai, klebonas bažnyčioje, nes tai parašyta šventame rašte ar Lenino raštuose, arba fizikos vadovėlyje.
Daugiau naudojantis antruoju mokymo metodu nėra toks svarbus teiginių emocinis įtaigumas ir kartojimas, bei realūs natūriniai bandymai. Šiuo atveju daug svarbiau kuo tvirtesnis mokytojo autoritetas. Todėl mūsų mokymo sistemai labiau būdingas reikalavimas kad vaikai besąlygiškai gerbtų pedagogų autoritetą (pvz reikalavimas atsistoti prieš pamoką ir kt.), tačiau vadovėliai gali būti konkretūs ir paprasti. O anglosaksiškoje sistemoje, kur ne tiek akcentuojamas paklusimas autoritetui (kaip kažkas rašė Delfio komentaruose, jog Anglijoje profesoriai geria alų su studentais prie vieno stalo ir vadina vienas kitą vardais), norint kažko išmokyti tenka pasitelkti vaizdumą ir emocianaliai įtaigų informacijos pateikimą.
Manau mokymo sistemos, „grynąja forma“ naudojančios vieną ar kitą metodą nerasime niekur, bet lyginant galima įžvelgti tendencijas bei skirtumus.
Duotuoju atveju vokiečiui užtektų parašyti taisyklę, kad galima naudoti ne daugiau nei du popierinio rankšluosčiu gabalėlius, amerikoną taupyti popierių gali paskatinti vaizdus videosiužetas, o rusui nepadės niekas. Nebent prie kiekvieno tuliko stovėtų prievaizdas su basliu ir duotų į sprandą.
A., 2012-05-09 23:15:49
Įkalimo stilius taip pat labai jaučiamas ir užjūrio žiniose. Per pusvalandį jau mažiausiai 10 kartų išgirdau apie Obamos poziciją tuo pačiu klausimu. Galbūt toks laiko švaistymas parodo, jog nėra kitų naujienų, be to kiek sutaupo darbo užpildydami eterį ta pačia informacija 🙂
Regina A., 2012-05-09 23:25:17
100% pritariu svetainės Šeimininkui.
Pradinėse klasėse gal to ir reiki: mokinių tokia amžiaus grupė – nesukoncentruoja dėmesio ilgam laikui, reikia, kad “įsišaknytų” įgūdžiai, pagrindai ir t.t. Reikia „vaizdžiai, įtaigiai“ ir „daug kartų“.
Bet, atsiprašau, negalima tų pačių metodų taikyti kitai amžiaus grupei – bent jau “daug kartų” – dvyliktokams ar studentams! Pagaliau, yra gi standartai – ką turi mokėti baigęs tą ar kitą “pakopą”.
Iš kur tai – „for blondies“?
Kartą nustebino kažkokia užsienietiška (“kažko”) naudojimo instrukcija: “nedėti į mikrobangų krosnelę”. Būtent ir pagalvojau, kokiam bukagalviui gali ateiti į galvą tą “kažką” ten dėti.
Na, o toliau vis gražiau… Vis Europėjam (čia Europos dienos proga :-))
Pentium100, 2012-05-09 23:25:26
Vaizdžiai, įtaigiai pateiktą medžiagą yra lengviau išmokti. Pavyzdžiui, universitete per matematikos paskaitas dėstytojas (ne B. B.) ten kažką aiškindavo, o aš nelabai suprasdavau ir įpusėjus paskaitai išvis atsijungdavau.
Prieš egzaminą susiradau Youtube paskaitos iš MIT (jei gerai pamenu) įrašą. Peržiūrėjęs supratau ir egzaminą parašiau gerai.
Tas pats galioja ir vadovėliams – daugumą informacijos galima nesudėtinai susirasti internete, o tuo tarpu vadovėliai parašomi taip, kad kartais tinka tik kaip vaistas nuo nemigos.
O bandymai tai visada reikalingi, jei tik įmanoma tai padaryti, nes kitaip ir atrodys, kad įkišus vinį į rozetę nieko nebus ar kaip tik gal tik geriau, o tėvai to nenori (taip, kaip ir tada, kai neduoda saldainių ar nenuperka kokio nors žaislo). O va po to galima jau ir skalę turėt. 24V – nieko, 220V – skauda, tai 25kV (kineskope) dar labiau skaudės ir noras bandyti praeina.
Jei bandymas neįmanomas, tai reikalingas bent jau logiškas veikimo paaiškinimas.