Sėsi vėją – pjausi audrą.
*
„Smurtu prieš 13-metę apkaltinta trenerė pateikė savo versiją“
*
Žiniasklaida vėl mėgaujasi: „… jai gresia iki dvejų metų nelaisvės.“
Prisimenate – ir man grėsė!
Tada Paulina melavo ir šmeižė. Kas gali paneigti, kad dabar ta paauglė meluoja ir šmeižia trenerę?
*
Aš jus įspėjau: leidus siautėti melagiams ir šmeižikams, gyvenimas apkars daugeliui. Visiems!
Aš jus kviečiu: nustokite ginti vien vaikus, paauglius! Ginkite ir tuos, kuriuos jie melagingai kaltina.
*
Užvakar mudu važiavome Antakalnio gatve. Prie Antakalnio progimnazijos keli paaugliai nuo šaligatvio sutartinai sviedė į mūsų automobilį po gniūžtę sniego. Garsas buvo grėsmingas… Laimė, gniūžtėse buvo tik sniegas, ledas…
Aš sustojau šalikelėje, bet paaugliai jau buvo nubėgę…
– Nieko nedaryk – sudraudė žmona, – nes vėl būsi apkaltintas!
O žmonės nieko nematė, tiesa?
Atsakymai
Giedrius, 2018-01-28 21:00:26
Iš dalies džiaugiuosi, kad nebevedu vaikų treniruočių. Už visus tuos kartus kai dariau ir rodžiau vaikams skausmingus veiksmus, ko gero, gaučiau dabar iki gyvos galvos. Visiškai teisėtai ir žiauriai neteisingai…
Siaubingi dalykai darosi… Bet tai logiška pasekmė, kai daliai visuomenės, šiuo atveju vaikams, įperšama į galvą mintis, jog jie yra išskirtiniai, neliečiamieji, kad jie turi tik teises, kad mokytojas yra tik paslaugos teikėjas ir pan. Tada prasideda vat štai tokie dalykai. Viskas visada prasideda ideologijų lygmenyje. Ir dabar yra ideologijos, tik jos užmaskuotos, gerai finansuojamos ir pateikiamos gražiame padaže. Reikia mokytis atpažinti kur yra ėriukas, o kur – vilkas ėriuko kailyje.
Tylėjimas šiuo atveju yra visai ne auksas, o NUSIKALTIMAS. Per ilgas liežuvis gali būti bėda, bet tylėjimas tuo metu, kai keli tavo žodžiai gali išgelbėti žmogų… nuo štai tokios teisinės savivalės, kai vaikas juokais pasakęs ar pamelavęs gali lyg niekur nieko sugriauti žmogui gyvenimą… yra nei kiek ne mažesnis nusikaltimas nei išdavystė.
Telšiuose, kai buvo apkaltinta tikybos mokytoja, kiek žinau, vietos bendruomenė labai greitai surinko daug ją palaikančių parašų ir jai baigėsi lyg dar ir visai neblogai. Visuomenė turi būti jautri, gerai organizuota arba bent jau turėti savo tarpe kažkiek tokių žmonių. Jeigu ji pasyvi ir visiems rūpi tik savas daržas, tada tokių ir panašių atvejų tik gausės. Ir jau niekas nebegalės pasakyti, kad mano troba prie krašto.
Tiesa turi būti įvardijama aiškiai ir nedviprasmiškai be menkiausios baimės, kad gali kam nors neįtikti, nepasiduodant žiniasklaidos spaudimui. Kitaip bus savivalė, t.y. ji jau yra.
Burgis, 2018-01-28 21:36:14
Giedriui: šį kartą – 120 balų!
Giedrius, 2018-01-28 22:12:52
Burgiui: Dėkoju. Lyg ir nemėginau įtikti 🙂 To vengiu labiausiai. Tiesiog gal anksčiau nebuvo progos išsakyti pilnesnio požiūrio. Tikiu, kad turime daugiau bendrumo, nei skirtumų. Gal tik kartais terminologija pakiša koją.
Be to, į šią situaciją žvelgiu kaip į galimybę pasiaukoti ir nukentėti arba būti apdrabstytam purvais žiniasklaidos ar šiaip kokių žmonių, iš tikrųjų ginant tiesą ir teisingumą. Kas gali būti kilniau? Gaila būtų praleisti tokią progą.
Sokolovas, 2018-01-29 10:08:44
SAKMĖ APIE LAIKRODĮ
Ir apie
laiką…
Turiu laikrodį tokį. Matematinį. Tokių niekur nėra, man jį padovanojo viena mano mokinė. Jau prieš daugelį metų…Kokia brangi Dovana…
Sieninis toks laikrodis. Ten, kur 12 valandų, parašyta
3×4, kur 7 valandos, ten 2×2+3, kur 3 valandos,- yra reiškinys 2×4,5/3, ir t.t…Matematinis toks laikrodis, brangiausioji dovana. Kodėl brangiausioji? Ar tik dėl to, kad tokių nerasite jokioj parduotuvėj? Ar tik dėl to, kad aš niekad nesvarstau “iš kur gauta?”. Nes žinau, jog ne visos kilmės yra paaiškinamos, jog būta ir nepažintų reiškinių…
Gal ir dėl to. Bet- ne vien dėl to.
Ne, kaip laikrodis jis neveikia (laikrodukas pas mane kitas-toks senų laikų žadintuviukas ant palangės, juk kaip randu,-taip palieku). Nuo pat pirmų dienų nesilaikė rodyklės, aš dar mėginau kreiptis į meistrus…Bet nei vienam meistrui nepavyko to laikrodžio “pataisyti”. Rodyklės neketino fiksuotis, jos …veržėsi į laisvę !
Tik vėliau aš supratau šio Laikrodžio nuostabią paslaptį…
Laikrodis kabo ant sienos. Netoli rašomojo stalo. Jame seniai nėra jokių baterijų, jis neprijungtas prie jokio energetinės gaivos šaltinio…Dažniausiai rodyklės rodo “pusę šešių” (na, matyt, esu to vertas 🙂 ).Tačiau…
Kartais (dažniausiai, kai padarau kokį svarbesnį darbą, ar prieš egzaminą…) laikrodžio viena (rečiau- abi) rodyklė pakyla 180 laipsnių kampu į viršų, ir aš, ryte atsikėlęs, tai pamatau…
Vėliau- vėl “pusė šešių”. Na, nukrito,-suprantu…Mes visi po truputį krentame. Bet…po tam tikro laiko vėl pakyla rodyklės !
Nieko nuostabaus…Juk nėra mistikos! Yra tik nepažintų reiškinių! Tarp jų,- visas matematikos uždavinių pasaulis, -nepažintas ir už mus visus galingesnis Penktasis Išmatavimas. Ir…Laikrodis šitas, dovana brangiausioji…
Ką sako tas Laikrodis, pats per naktelę “laisvės trokštančias” rodykles vis iš vietos pajudindamas?
Esu tikras,- Laikrodis tokiomis akimirkomis kartoja-MES DAR ČIA ! Rodyklės vėl nukrenta, ir tuomet suvokiame, jog…Kai mūsų neliks, neliks kas dėstys. Apie KTU “jaunųjų matematikų” ruoštas užduotis (apsaugok Viešpatie! ) studentams jau čia rašiau…
Neliks mus…Liks tie, kam nereikės mūsų…Aplinkui griaunama viskas, kas buvo kuriama per šimtmečius.
Ar suvokia dauguma žmonių, kad “naujųjų technologijų diegimas”- tai ne pažanga. Kiekviena socialinė ar biologinė grupė gali kildinti savo duobkasius. Žmonija-ne išimtis. Robotai (o ne branduolinis ginklas) ir bus žmonijos duobkasiai. Apie tai man irgi nuolat primena vis nerimstančios nuostabaus Laikrodžio rodyklės…
Sokolovas, 2018-01-29 10:45:41
NE ŠIO PASAULIO
Kartais girdžiu-parodyk tą laikrodį meistrui.
Bet aš niekada taip nedarysiu. Nes meistras ištars- “to negali būt”
Ir…Nuo tos akimirkos Laikrodis nurims amžiams. Nes jis pasijus esąs svetimas cinikų-pragmatikų puotoje…Nurims ir laikmetis mano…
petras, 2018-01-29 16:28:15
Jeigu ne vienas gyvenate, tai gal sugyventinis(ė) juokauja ?:)
Dalius, 2018-01-29 17:39:13
Jūs, Bronislovai, itališko temperamento, gerai, kad žmona sustabdo:) Ar esat gyvenime davę kam nors snukin?:)
Burgis, 2018-01-29 18:26:51
Daliui: snukin niekam nedaviau tik dėl to, kad buvau (esu) nedidelio ūgio, nelabai stiprus… O juk taip norėjau, taip norėjau! Bet už tai niekadėjus mušiau ir mušu žodžiu…
qwerty, 2018-01-30 00:17:23
As – priesingai. Niekada nenorejau niekam duoti i snuki. O kuomet armijoje (buvau ten serzantu) vienam nepaklusiniam kareiviu pirmas uzkirtau, tai ilgai tuo savo poelgiu baisejausi. Iki dabar…
Rasa, 2018-01-30 11:03:00
🙂 Man tai šiek tiek gėda tik, kai vienam vyrukui (jam netikėtai) pademonstravau vieną dziudo metimą per klubą. Varge… Bet, kita vertus, jis paskui užsirašė į karate 🙂
Bet muštis tikrai negalima. Labai negražu. Ypač mergaitėm. Jos tikrai turi būt mažesnės ir silpnesnės. Ir švelnios. Ir moteriškos.
Bet aš tai vis vien esu davus snukin. Taip jau normaliai, kumščiu. Kartą. Kokius 30 kg. daugiau sveriančian vyriškiui. Nauda buvo. Suprato. Iki dabar pamena, kartais kažkam papasakoja, sako: blyn tik žvaigždutės iš akių pasipylė…
Tai va. Dabar kai prisimenu save, tai juokinga. Kartą esu apspjovus ant veido. Nors lyg ir nemoku spjaudytis. Bet kad rankos buvo prispaustos. O paskui nori nenori su tuo žmogum dirbt kartu toliau reikėjo. Bet gal taip geriau, nei skųstis ar rėkti laikraščiuose, kad ohoho, prie manęs priekabiavo negražiai. Vyrukas kokią valandą tylėjo, o paskui sako: “nu niekaip nesuprantu, kuriam iš mūsų turėtų būt daugiau gėda- tau ar man…” Paskui vėl susitaikėm, grupiokas vis tik 🙂 Išvadą padarė… 🙂
Galvoju, kad tai lėmė turbūt tai, kad nuo mažytės savo konfliktus esu pripratus išsispręst pati. O jau kaip gaunasi, taip. Visaip per gyvenimą buvo.
Bet net tada, kai mano pirmoji meilė, berniukas (man buvo 4, jam 5m.), metė didoką akmenį į kitą vaiką, o pataikė man ir pamėlynavo skruostas, o mama, atėjus močiutei, mane sugėdino, kad aš murzina (tas pamėlęs skruostukas) ir liepė eit nusipraust, aš niekam nieko nepasakiau. Nuėjau ir nusiprausiau 🙂
Vienintelį kartą, kai iš ledo gabalo (gniūžtės, sulipintos į ledą) man prakirto netoli akies ir ištino, tėtis, kuris buvo gerumo įsikūnijimas, per prievartą išsitempė man į lauką, kad parodyčiau kas metė. Buvau jau gal dešimties. Melavau, kad nemačiau. Supratau, kad į kiemą man reikės eit dar daug metų. Ir bendraut su jais visais. Taigi viską reikia išsispręst pačiai.
Grįžtant prie tikros temos, manau, kad vis tik kartais tas tėvų kišimasis padaro “meškos paslaugą”. Gal geriau būtų pamokyti vaiką išsispręst problemas, o ne nurinkinėti jam visus akmenėlius iš po kojų? Tėvų noras aprūpinti ir apginti savo vaikus šiais laikais darosi šiek tiek nesveikas.
Giedrius, 2018-01-30 11:37:39
Kumščiu į dantis – gana svarus argumentas, bet tai – kraštutiniams atvejams, kai tavo artimus žmones puola apspangęs, ginkluotas ir dvigubai didesnis už tave, tada galima. Bet tokiam reikia ne į dantis, o delno briauna arba pirštais į Adomo obuolį, arba delno pagrindu į nosį šiek tiek kampu į viršų… Jokia masė neatsilaiko. Judesyje labai gerai metimas per klubą(-us) (Koshi Nage, jap.). Kuo didesnis, tuo daugiau trenksmo, kai krenta.
Bet yra ir kitokie būdai. Viena ekstrasensė man yra pasakojusi kaip pas ją į namus įsiveržė narkomanas, sugriebė už gerklės, prispaudė prie sienos ir pradėjo smaugti. Ji tik mintyse spėjo pagalvoti: “Kad tu apsišiktum!”. Ir ką gi, sako suveikė… 🙂 Taip suveikė, kad po to atvažiavusi policija, liepė jam išplauti kambarį. Sakė, kad išplovė.
Taigi, verta įsiklausyti į senovės Kinijos filosofo Laodzi žodžius:
“Tylus nugali garsų, silpnas nugali stiprų”.
Rasa, 2018-01-30 12:06:17
Giedriui: manau, tu visiškai teisus 🙂 Ir tas Laodzi 🙂
Dar nenusprendžiau kuris daugiau, bet tiek to, nelyginsiu 🙂
Dabar ne į temą pagalvojau, kad išties man labai gražu ir kai moterys savo silpnumu kartais “nugali” vyrus. Gal dėl to taip pagalvojau, kad labai to pasiilgstu savyje. Leisti pabūti sau silpna… Na, kiekvieno gyvenimas yra koks yra. Bet išties tai vienas labiausiai pasiilgtų dalykų yra tas, kad kažkas stipresnis (išties, o ne dėl didelių raumenų) apsikabintų ir pasakytų: “viskas bus gerai…” Taip, kad galėtum tuo patikėt 🙂 Ir tada viskas būna gerai…
Na tiek, to 🙂 Atsidusau ir einu toliau… Gyvent 🙂
Giedrius, 2018-01-30 12:47:47
Rasai: Manau, kad viena didžiųjų šios civilizacijos bėdų nutiko tuomet, kai moterys nusprendė būti stiprios. Tokioms nebereikia vyrų, jos pačios viską sprendžiasi, kovoja, dirba ir užsidirba. Jeigu vyrų ir vyriškumo nebereikia, tai ko tada stebėtis, kad jis ir jie kartu baigia išnykti pasaulyje, kaip pasakė vienas Ciguno žinovas. Manau jis buvo teisus.
Kas gali būti gražiau, kai moteris, net ir galėdama nuveikti kažkokį darbą, kreipiasi į vyrą pagalbos, taip leisdama atsiskleisti jo tvirtybei bei vyriškumui. Tada automatiškai ir tiesiog nepastebimai moteris pasijunta kaip už mūro, nes jos silpnumas leido šalia atsirasti bei išryškėti stiprybei ir jėgai.
Ne, nebus harmonijos ir balanso, kol moterys norės būti stiprios ir dirbti kaip vyrai (vairuoti traktorius, pačios nešioti pirkinių maišus ir be vyrų auginti vaikus).
Rasa, 2018-01-30 13:56:32
🙂 Oi tu Giedriau, Giedriau 🙂 Taip, moterys tik ir svajoja, kaip be vyrų auginti vaikus…
Tik šmėstelėjo prieš akis, kaip kokių dešimties metų berniukas, kurio mylimas tėtis išėjo pas kitą moterį, atsisėdo šalia mamos vakare ir bandė perimti vyriškus rūpesčius ant savo vaikiškų pečių. “Mama, kaip mes dabar gyvensim? Iš ko? (nes šeimoje būdavo pateikiama, kad tėtis aprūpina šeimą, kad jis tikras vyras-maitintojas) Kiek mes skolų dar turime? Žinai, man kartais atrodo, kad aš išprotėsiu…” Jis nebepajėgė mokytis. O mama sėdėdavo su juo iki vidurnakčio po 12-os valandų darbo ir dėliodavo puzzlę, kalbėdama, kad viskas bus gerai, kad jiems su sese nieko netruks, o jei ko truks, tai jie juk pripratę 🙂 Ir kai pagaliau kokią pusę dviejų vaikai sumigdavo, mama atsiguldavo ir prašydavo pasaulio, kad padarytų tik viena- leistų jai nepabusti. Nors suprato ir tai, kad vaikai yra svarbiau nei jos gyvenimas. Žinojo- ji vis vien kažkada išmoks vėl būti laiminga. Ir jos vaikai bus laimingi. Net jei teks būti ir mama ir tėčiu, t.y. žaisti su sūnum futbolą ir gaminti lankus, eiti imtynių, žvejoti, uždirbti pinigų, o su dukra kalbėtis kalbėtis ir kalbėtis. Apie tai, kad negalima širdyje laikyti neapykantos…
Nusišypsojau. Gyvenimas ne feisbukas, jame taip viskas painu…
Bet taip, ko gero tu teisus. Būtų gerai, jie moterys nenešiotų pirkinių krepšių, nevairuotų traktorių ir su gerais vyrais augintų vaikus didelėse darniose šeimose…
Dalius, 2018-01-30 14:52:34
Gyvenimas ne paprastas. Jis labai paprastas.
Rasa, 2018-01-30 15:29:56
Daliui: Gal būt ir taip. Bet jis ir neapsakomai gražus. Visi dalykai, kurie gražiausi yra visai paprasti, bet ir visiškai stebuklingi, jei pažiūrime įdėmiau 🙂 Tai gal aš sakyčiau paprastas iki begalybės 🙂
Moteris tyliai verkianti bažnyčioje. Sniego kąsniai sutirpstantys ant blakstienų. Kreminės rožės vazoje man už nugaros. Saulės palydėjimas prie jūros. Siuntimas pas gydytoją. Obelų žydėjimas. Paukščių išskridimas. Sugrįžusio vieversio čiurlenimas. Mažos trejų metukų mergytės (vakar) pasipiktinimas stebint čiuožykloje ledo ritulį žaidžiančius berniukus ir ruošiantis eit mokytis čiuožti. Sukryžiavo rankytes ant krūtinės ir pareiškė: “jei man neduos tokios lazdelės, tada nemylėsiu!” Gimimas. Mylinčios akys. Atsisveikinimas su mirštančiu. Meilė. Neapykanta. Išnaudojimas. Altruizmas…
Taigi taip. Gyvenimas nepaprastai paprastas ir nepaprastai paprastai gražus. Iki begalybės 🙂
Giedrius, 2018-01-30 17:08:21
Dabar vyksta labai daug skaudžių dalykų. Neteisinu vyrų. Tai buvo daugiau bendra apžvalga, nekalbant apie konkrečius atvejus. Visko yra. Pvz Australijos premjerė yra pasakiusi, kad jai nerūpi šeimos klausimas, nes jai reikia rūpintis karjera… Ką gali pasakyti. Nieko nekaltinu, tiesiog konstatuoju faktą, kad problemos didžiulės, globalios, esminės ir nesuvokus jų priežasčių, nieko gero nebus…
Turi būti kažkoks idealas ko mes siekiame. Jeigu siekiame didelių ir darnių šeimų, tada atleiskite, gėjų santuokos į tą paveikslą nelabai telpa.
Visko yra, bet viskas turi savo priežastis. Tiesiog mes jų vis nesugebame apčiuopti.
O čia apie tėvo vaidmenį, taip tik nuotaikai pakelti 🙂
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-04-10-rita-nemira-truskauskiene-grazinkite-tevui-du-namu-kampus/61063
Rasa, 2018-01-30 19:02:53
Giedriui: viskas gerai 🙂 Ir tas vedomis pagrįstas požiūris į santykius, kurį turėjai galvoje, rašydamas ankstesnį komentarą, tikrai neblogas. Nesu tikra, bet vis tik girdėjau, kad jis (vedose) irgi buvo kaip “mokomoji priemonė”, nes dar senesniais laikais ten irgi nebuvo jokių santuokų, taigi norėta kažkaip suharmonizuoti šeimas, išlaikyti poras 🙂 Taigi apsuksim ratą ir grįšim prie tų šeimos vertybių, viskas bus gerai 🙂 Tik gal santykiai keisis į daugiau šiek tiek lygiaverčius, šiek tiek kitokius.
O tėvo vaidmuo, žinoma, svarbus. Tikrai tikiu, kad daugelis čia rašančių vyrų yra labai labai puikūs tėčiai savo vaikams. Net jei šeimos ir pabyra kartais.
Aš tai turėjau geriausią pasaulyje tėtį. Nors ir turiu, tik jis jau išėjęs anapus. Bet tai nemaišo man mintyse su juo pasikalbėti, į jį pažiūrėti ir matyti pasaulį ir jo akimis. Jis visada gyvens mano širdy. Ir mano vaikų. Mūsų diedukas išties nemirtingas buvo. Juokingas, geras, pozityvus, melagis, visada besijuokiantis, pasakorius, nagingas ir visoks 🙂
qwerty, 2018-01-30 22:40:02
Sėdžiu dabar už stalo. Be kompo ant jo dar guli peleninė. Cigaretės. Nes vėl pradėjau rūkyti. Nes stresas. Ant grindų, tarp pėdų, miega mažas šuniukas (kandžiojasi, nors kartais ir pasilaižo). Dar alus. Klausaus Rasos su Giedrium pokalbio. Ir nenoriu nieko kalbėti. Tik klausyti. Nors jie kalba tarsi vienas kito negirdėdami. Kiekvienas savo. Kodėl man taip atrodo?
Rasa, 2018-01-30 23:04:22
Qwerčiui: nežinau, kaip ten Giedrius, bet aš tai jį puikiai suprantu. Bene geriausiai iš visų, kurie čia rašo. T.y. ne tai kad aš jį geriau suprantu, nei kiti (nežinau kaip supranta kiti), bet jis man geriausiai suprantamas. Tiesiog labai panašiais dalykais domimės 🙂 Tik aš mažiau apie tai kalbu tiesiogiai. Nes yra dalykų, apie kuriuos nemėgstu kalbėti. Gal pernelyg intymu? 🙂 Jei požiūris į Pasaulį ir jo pajautimas gali būti intymu. Žinoma, matau ir požiūrių skirtumų. Nes šiek tiek skirtingos patirtys. Nes yra tikėjimas ir yra tam tikra patirtis. O nugrybauju nuo temų tai aš. Atsiprašau. Tiesiog skaitau ir “girdžiu”, bet šmėsteli skaitymo sukelta pašalinė mintis ar noras paprieštaraut, ar papriekabiaut. Tai va taip ir gaunasi.
Jei pradėsi nei iš šio nei iš to rūkyt, tai durnius būsi kaip aš. O tikiu, kad tokiu būti nenori. Jokie stresai ne pasiteisinimas. Kai buvau metus pora metų ir aš maniau, ai va tik šiandien, nes stresas… Š… nes stresų galima rast pasikapsčius kasdien ir rūkymas lieka kasdien 🙂
Turi mažą šuniuką??? Tikrai?
qwerty, 2018-01-30 23:41:24
Šuniukas draugo. As tik ji auginu. Beje, mažas šuniukas tik praeiviui toks fainas. Nes kuomet su juo reikia būti visą laiką. Tai patikėk. Lygiai kaip su vaiku. Visuomet jam reikia dėmesio. Valgyt paduot. Gerti. Pažaisti. Paglostyti. Cypimą išklausyti. Visko būna. Ypač faina kokia trečią valandą nakties, kuomet pabunda. O pabunda tuo laiku jis nuolat)
qwerty, 2018-01-30 23:46:26
Dabar laižo kojas. Kartais krimstelėtina. Bet ne taip skaudžiai kaip vakar ar iki tol. Gal jau į protą ateina? Kenčiu. O ką daryt?:)
qwerty, 2018-01-30 23:51:14
Dabar vėl palaižė.Ir vėl užmigo. O aš galvoju žinau, kad koją nusitrynęs su batu. Ten žaizdelė yra. Vis bandau paslėpt tą vietą. Nes tas gyvulys man kokią zarazą per ten užneš.
Rasa, 2018-01-30 23:58:27
Qwerčiui: neužneša šuniukai jokių zarazų. Bet jau visiems laikas miegot. Ir žmonėms. Aš tai einu, nes man ryt į darbą 🙂 Labanakt, Qwerty su šuniuku.
qwerty, 2018-01-31 00:01:24
Rasa, nenoriu. Be tavo pasakos prieš užmiegant.
qwerty, 2018-01-31 00:05:04
“““Klausau:)
Sokolovas, 2018-01-31 07:57:00
RŪKYTI TAPO NEMADINGA
Qwerty:
Aš irgi buvau rūkorius, su dideliu stažu. Mečiau šį rudenį.Dar rugsėjį. Ir kaip tik tada, kai buvo šioks toks “stresas”. Būdas paprastas- namie neturi būt cigarečių.
Kas paskatino mest rūkyt? Ogi…savigarba ! Esmė tai, kad iš mūsų, rūkorių, dabar tarsi šaiposi, tyčiojasi, rūkoriai daromi…atstumtaisiais.
Vis daugiau vietų, kur negalima rūkyti. Anykščių SPA Vilnius poilsiavietėj, jei nori rūkyt, turi eit į tokią būdą (kaip koks…). Ateini į kavinę, -jei nori rūkyt,-eik į lietų, į pūgą, susirauk nuo žvarbaus vėjo, ir tada trauk tą savo “malonumą”.
Jau planuojama uždraust rūkyt prie kavinių, tad ir lauko kavinėse. Tai kam tada pinigus mėtyt? Kad savo namus smardint?
Kažkada buvo galima rūkyt visur…Tada, jaunystėj, ir pradėjau…Ateini į restoraną,-tau graži padavėja su šypsena atneša peleninę. Už lango dargana, o tu…trauki kokį gėrimą, trauki dūmelį…
Visa tai buvo. Visa tai pražuvo. Užpykau ir mečiau…Koks tikslas save į užribį varyt?
Greit apskritai į rūkančius viešosiose vietose dauguma žiūrės kaip į besišl……..s viešumoje…
Na, ir brangsta nuolat tos cigaretės…Jau maistas (ir visai neblogas) kainuoja pigiau…
Dalius, 2018-01-31 11:26:22
Sokolovas man atrodė maniakinis matematikas, o jis pasirodo ir dūmelį užtrukdavo ir burnelę išmesdavo. Liuks:)
Stebėtojas, 2018-01-31 14:32:08
Tuomet būtų labai pedagogiška nustatyti Paulinos prasižengimo priežastis ir gerokai padirbėjus atvesti į doresnį kelią.. Tikėtina turėtume “nesutraiškytą” žmogų, kuris ir savo palikuonis tokiu pavyzdžiu auklėtų..
Buvo pasirinktas kitas būdas – atstūmimas.. Ar atstumta mergina tapo doresne, ar pamoka buvo tinkamo turinio ir formos, kaip tai įtakos jos bei jos atžalų gyvenimą? Kokią įtaką šis įvykis turėjo pačiai KTUG, jos bendruomenei, gimnazistams? Žinutė paprasta, pažeisi taisyklę – atsidursi už tvoros sąvartyne be jokios galimybės pasitaisyti..
Burgis, 2018-01-31 14:53:58
Stebėtojui: žmogui, kuris rašo „… atsidursi už tvoros sąvartyne…“, aš neturiu ką pasakyti. Jūs galvokite apie Pauliną, aš galvojau apie 1500 savo gimnazistų. Gal Jūs pasirinkite kitą vietą rašinėti?
Giedrius, 2018-01-31 15:22:13
Qwerčiui, Rasai ir kitiems: Atsiprašau. Vakar parašiau, būdamas užsikrėtęs. Paaiškinsiu koks tai virusas. Buvau teisme, po to poliklinikoje su vaiku ir dar po to mokykloje susirinkime… Žmogus, tokia jau būtybė, kad aplinka jam daro įtaką. Prieš pat, ar iš karto po teismo, yra sudėtinga perjungti smegenis į režimą, kai pradedi girdėti kitus 🙂 Vis norisi įrodinėti savo tiesą. Ir reikia šiek tiek laiko bei tam tikros harmoningos aplinkos: gamtos, muzikos ar šeimos rate pabūti, kad vėl atgautum balansą.
Taigi, atsiprašau, kad vakar nusižengiau higienos normoms ir su užteršta sąmone kalbėjau/rašiau taip, lyg būčiau kurčias.
Dabar psichologinė būsena jau pusiausvyroje, taigi galiu į Jus visus kreiptis su atsiprašymu bei palinkėti šią likusią Mėnulio užtemimo dieną praleisti su šviesa bei darna viduje.
Pagarbiai.
Žydrūnas, 2018-01-31 22:55:16
Sokolovai, atsargiai, dar nemetėt iki galo 🙂
po 3 ir daugiau metų manau galima sakyti mečiau. Aš kartą mečiau ir po metų vėl pradėjau. Dabar jau kokius 5 gal nerūkau, net minčių jau jokių neliko apie rūkymą 🙂 galima sakyt mečiau.
qwerty, 2018-01-31 23:49:41
Zyrunai, as nerukiau gal kokius astuonerius metus. Po to buvo ziaurus stresas (ne duok dieve paciam bent artimai tokio) ir vel pradejau. Nes realiai padeda. Ir kazkokia sveikata lieka labai tolimoje vietoje
qwerty, 2018-02-01 01:15:03
Giedriau, tu tyli, tai paklausiu.Gerai? Kas per teismas? Jei koks buitinis, administracinis, tai net nekalbekim. Jei rimtesnis, tai pasakyk. Pasitarsim. Kartais gali padet. Patikek.
Žydrūnas, 2018-02-01 01:23:58
na aš manau jau esu tokiam amžiuj ir turiu tiek patirties, kad esu pasiruošęs bet kam, ir kas bebūtų mane rūkyt neprivers tai jau tikrai 🙂 išgert ir prasigert..gali būt 🙂
qwerty, 2018-02-01 01:43:55
Zydrunai, kazko esminio tu dar nematai. Buk atsargus.
Giedrius, 2018-02-01 07:38:38
Qwerčiui: Teismas kaip teismas. Padedu vienoje byloje artimiems žmonėms, kurie yra labai neteisingai puolami. Nesu teisininkas su diplomu, bet taip jau gyvenimas padėliojo, kad teismuose praleidau nemažai laiko… maždaug 18 metų… Kaip keista, bet šis periodas labai tiksliai sutapo su tam tikru mėnulio užtemimų ciklu.
Buvo aktyvesnės apsilankymų teismuose fazės, buvo laisvesni periodai… na, žodžiu sriūbtelėjau patirties 🙂 Tai ja dabar ir dalinuosi. Būtų labai egoistiška to nedaryti.
Be to, visada labai patartina laikytis taisyklės: padėti, kai tavęs prašo ir jeigu gali padėti. Atsakyti gali tik tuo atveju, jeigu negali padėti, arba manai, kad tie pinigai, ar tas laikas yra reikalingi skirti ir būtini tavo šeimai.
O byla civilinė… Pinigų klausimas.