Ilgesio lopšinė mūsų jauniausiai
Myliu, myliu, myliu,
Emilytę myliu!
Ir už šimto mylių
Emilytę myliu.
Laukiu, nesitraukiu,
Prie langelio laukiu,
Kol per lygų lauką
Su rūku atplaukia
Atminimų aidas:
Jūroje palaidas
Vėjas mūsų veidus
Ženklina palaima.
O dabar vis lauksiu,
Emilytės lauksiu…
Rudenėlio auksu
Tyliai pasidžiaugsiu.
Atsakymai
Burgis, 2012-09-01 07:34:45
Emelie, tau patiko?…
Burgis, 2012-09-03 15:16:57
Pasijuokime… Turiu laisvą valandėlę, tai parašysiu, kas mane juokina.
*
Šalininkai ir oponentai sužaidė beveik lygiosiomis: 25:26. Šalininkams ačiū, o oponentų nesupratau…
-
Tai jūs norite pasakyti, kad aš Emilytės nemyliu? Man geriau žinoti!
-
Tai gal jūs pastebėjote klaidą, kad turi būti ne „langelio“, o „lango“? Pripažįstu, mūsų langai dideli, bet lopšinėse įprasti mažybiniai žodžiai.
-
Tai gal jums nepatiko eiliavimas? Bet juk lopšinę galima dainuoti ly-lia-ly-lia-ly-lia! Žodžiais mažiukai nesidomi.
-
Tai gal jums dainuodavo visai kitokias lopšines? Bet kada tai buvo!
-
Tai gal jūs neužmigote nuo mano lopšinės? Pasižiūrėkite į pasą. Kiek jums metų?
*
Pagaliau – svarbiausia. Aš juk klausiau Emilie! Tai ko jūs čia įsijautę minusus spaudote? Ech, žmonės jūs, žmonės… Kokie jūs turite būti nelaimingi, jei įniršę įsiterpiate į mudviejų su Emelie intymų pokalbį ir kenkiate? Keršijate? Niekinate?
*
Aš jūsų prašau, aš jums siūlau: dabar dar kartą pažiūrėkite į tą savo balsavimą, į tą savo buvimą žiniatinklyje, į tą savo gyvenimą ir pagalvokite: kada nusišypsosite? kokia jūsų buvimo čia prasmė ir tikslas? koks iš tiesų yra tas gyvenimas?
Q.E.D.