Ilgesio nelaimė, ilgesio palaima…

Ilgesio lopšinė mūsų jauniausiai

Myliu, myliu, myliu,

Emilytę myliu!

Ir už šimto mylių

Emilytę myliu.

Laukiu, nesitraukiu,

Prie langelio laukiu,

Kol per lygų lauką

Su rūku atplaukia

Atminimų aidas:

Jūroje palaidas

Vėjas mūsų veidus

Ženklina palaima.

O dabar vis lauksiu,

Emilytės lauksiu…

Rudenėlio auksu

Tyliai pasidžiaugsiu.

Atsakymai

Burgis, 2012-09-01 07:34:45

Emelie, tau patiko?…

Burgis, 2012-09-03 15:16:57

Pasijuokime… Turiu laisvą valandėlę, tai parašysiu, kas mane juokina.

*

Šalininkai ir oponentai sužaidė beveik lygiosiomis: 25:26. Šalininkams ačiū, o oponentų nesupratau…

  1. Tai jūs norite pasakyti, kad aš Emilytės nemyliu? Man geriau žinoti!

  2. Tai gal jūs pastebėjote klaidą, kad turi būti ne „langelio“, o „lango“? Pripažįstu, mūsų langai dideli, bet lopšinėse įprasti mažybiniai žodžiai.

  3. Tai gal jums nepatiko eiliavimas? Bet juk lopšinę galima dainuoti ly-lia-ly-lia-ly-lia! Žodžiais mažiukai nesidomi.

  4. Tai gal jums dainuodavo visai kitokias lopšines? Bet kada tai buvo!

  5. Tai gal jūs neužmigote nuo mano lopšinės? Pasižiūrėkite į pasą. Kiek jums metų?

*

Pagaliau – svarbiausia. Aš juk klausiau Emilie! Tai ko jūs čia įsijautę minusus spaudote? Ech, žmonės jūs, žmonės… Kokie jūs turite būti nelaimingi, jei įniršę įsiterpiate į mudviejų su Emelie intymų pokalbį ir kenkiate? Keršijate? Niekinate?

*

Aš jūsų prašau, aš jums siūlau: dabar dar kartą pažiūrėkite į tą savo balsavimą, į tą savo buvimą žiniatinklyje, į tą savo gyvenimą ir pagalvokite: kada nusišypsosite? kokia jūsų buvimo čia prasmė ir tikslas? koks iš tiesų yra tas gyvenimas?

Q.E.D.