Koks jausmas yra stipriausias?
Žinau, jūs pasakysite – meilė.
Atsakymas neteisingas. Meilė yra viskas, meilė yra visų jausmų versmė.
Stipriausias jausmas yra ilgesys. Ir meilėje jo yra daugiausia…
*
Mes ilgimės tų, kuriuos mylėjome.
Mes ilgimės tų, kurie mus mylėjo.
Mes ilgimės to gėrio, kuris buvo.
Mes ilgimės to gėrio, kuris galėjo būti.
Mes ilgimės to gėrio, kuris galėtų būti.
Mes ilgimės tų, kurie galėjo gimti.
Mes ilgimės savo jaunystės.
***
Sąrašas begalinis!
Dabar labiausiai ilgiuosi vaikučių, kurie sukūrė mums nuostabiausią vasarą! Kur einu, ten prisiminimai…
Ne, aš nemoku įveikti ilgesio… Ir todėl esu ištikimas. Ir todėl esu laimingas!
***
Sau ir tiems mylimiesiems šiandien virsime slyvienę. Nusipirkome 40 kilogramų slyvų. Visų laikų rekordas…
Atsakymai
Burgis, 2014-08-16 11:10:16
Suprantantiems ir jaučiantiems…
Rasa, 2014-08-16 11:25:04
Ne visai į temą, bet norėčiau paklausti. Kaip senelio, labai mylinčio savus anūkėlius. Tėvai auklėja vaikus savaip. Jie turi savas nuostatas, savus leidimus ir neleidimus ir pan. Gali būti, kad vaikučiai, augantys Vilniuje ir augantys Švedijoje, tėvų auklėjami skirtingai. Kaip su jais elgiatės jūs? Jei pav. susikerta tai, kaip reikėtų elgtis kažkokioje situacijoje jūsų nuomonė su tėvų nuomone? Dėl leidimų ir neleidimų, dėl bausmių, skatinimų ir t.t. Smalsu.
Tiesiog praeitomis dienomis daug stebėjau vieną mažą ir daugelio supratimu negerą 🙂 nepaklusnią mergytę. Ji nėra negera, žinoma, tik daug minčių kilo apie auklėjimą. Tėčių, mamų, senelių. Apie sveiką meilę ir netgi nesveiką meilę (aš taip įvardinu meilę, kuri gali būti labai stipri, bet gadina vaiką 🙂
Burgis, 2014-08-16 13:08:45
Rasai: taip, visi keturi mūsų anūkėliai labai skirtingi! Ir labai skirtingai auklėjami. Mano nuostata labai paprasta: aš myliu kiekvieną iš visos širdies! Tai ir yra mano auklėjimas. Aš galvoju taip: jei kuris nors iš jų būtų kreivas, šleivas, piktas, niūrus, žioplas ir t.t., ir pan. – aš vis tiek jį mylėčiau iš visos širdies! Darau viską, kad vaikučiai tai žinotų. Darau viską, kad ir tėvai taip elgtųsi su mano anūkėliais.
*
Dabar jau tikrai žinau – Amor omnia vincit – meilė nugali viską!
Rasa, 2014-08-16 13:29:15
Na, kad mylit niekas neabejoja 🙂 Šiek tiek kitų dalykų klausiau, bet tiek to. Dėkui.
Mylėti nereiškia lepinti. Auklėti ir jausti atsakomybę už vaiko ateitį nereiškia vien mylėti. Bausti nereiškia nemylėti. Mano manymu 🙂 Tiesiog buvo smalsu truputį realesni dalykai, nei pasakymas kaip labai juos mylit 🙂 Žinoma, pritarčiau, kad meilė nugali viską. Tik maža smulkmena- reikia mokėti mylėti. Nepagalvokit nieko blogo, tikrai neabejoju jūsų meile. Apie kitus žmones užsigalvojau 🙂
Burgis, 2014-08-16 17:26:53
Rasai: na, aš tuos konkrečiuosius auklėjimo veiksmus, manau, atlieku kaip ir visi kiti: baru, draudžiu, verčiu… Nuo ryto iki vakaro – aukštoji diplomatija: jei tu taip, tai aš taip, o jei tu taip, tai aš – taip… Ar aš moku mylėti ir auklėti? Šito niekas nežino! Net aš…
Rasa, 2014-08-16 18:53:46
Burgiui 🙂 Manau jums neblogai sekasi. Mylėti ir auklėti 🙂
O aš tai jau irgi norėčiau, kad tie debesėliai kokį leliuką pagamintų ir mums su vaikais 🙂
http://video.balsas.lt/video/a8b7dfdf0de29d556d8/Kaip-gandrai-nesa-vaikus
Arvydas R., 2014-08-17 18:51:28
Pastaruoju metu labai daug laiko praleidžiu Norvegijoje, todėl noriu ar nenoriu, pradedu pastebėti iš tiesų skirtingus vaikų auklėjimo būdus bei tradicijas. Visų pirma, prieš vaiką negali būti naudojamas joks smurtas – nei fizinis, nei psichologinis. Pagrindinė auklėjimo priemonė, kaip ir minėjo gerb. B. B., yra diplomatija. Tačiau žmonės yra vienodi visur. Visur mes pavargstame, būname irzlūs, pikti bei inertiški.. Todėl ir Norvegijoje, vaikai dažnai būna paliekami likimo valiai, t. y. augti bei auklėtis savarankiškai. Ir iš tiesų, sutinku daug jaunų žmonių, kurių namuose vyrauja visiškas chaosas, patiems taip pat trūksta higienos įpročių. Dažnu atveju vaikai nesuvokia pagrindinių etiketo bei mandagumo taisyklių – pertraukinėja suaugusiuosius, niokoja aplink esančius daiktus ir t. t. Tiek vaikai, tiek jaunimas labai neatsakingai žiūri į savo darbą bei darbo rezultatus. Na, pavyzdžių daug, o išvada peršasi tokia – matyt, nėra kažkokios universalios taisyklės kaip mažą žmogutį reikėtų užauginti dideliu Žmogumi. Gal reikia ir trupučio diplomatijos, ir trupučio rykštės, ir trupučio papirkinėjimo, ir labai labai daug meilės? 🙂
Rasa, 2014-08-17 19:10:14
Arvydui 🙂 Manau daugelio šiuolaikinių jaunų tėvų problema ta, kad gimus vaikui jie staiga ima manyti, kad žemė pakeitė savo sukimosi kryptį ir vietoj sukimosi aplink Saulę ėmė suktis aplink jų mažylį… Ir viskas privalo būti paguldyta jam po kojų… Ne Žmonės daugelis augina, o princeses arba dar genijus kartais 🙂 Daugelis jaunų tėvų mano, kad jie labai myli savo vaikus, o išties jie juos tvirkina. Davimas vaikui laisvės, nenustačius ribų, neišmokius sąmoningumo ir atsakingumo ir yra vaikų tvirkinimas, tik ne seksualinis, žinoma. Tai paskui tampa tiesiog nevaldoma palaida bala.
Atsiprašau, apie vaikus galiu be galo kalbėt.
Arvydas R., 2014-08-17 19:24:04
Rasa, viskas gerai! Man taip pat labai įdomu ne tik pačiam stebėti, bet ir iš kitų mokytis. Vos atvykus į tą šalį, mano pirmas įspūdis buvo toks: “Vaaaaauuuuuu.. Kaip čia viskas miela ir gražu! Kaip jie čia moka su vaikais tvarkytis!” Bet pagyvenus ilgesnį laiką ir susipažinus su vietiniais gyventojais, paaiškėjo, jog ne viskas auksas, kas auksu žiba. Kaip Jūs teisingai ir pastebėjote – didžiausia bėda yra ribų nustatymas.
Ir apskritai, atrodo, kad nėra blogų ar problematiškų vaikų. Yra tik su savo pareigomis nesusitvarkantys arba netinkamai besitvarkantys tėvai. Žinoma, ne iš blogos valios – kažkas turi daug dirbti, kad aprūpintų mažuosius, kažkas per daug skaito žurnalą “Žmonės”, kažkas savo sudužusias svajas nori realizuoti vaikų sąskaita, kažkas per daug lepina..
Rasa, 2014-08-17 19:59:57
Arvydui 🙂 taip, kalti suaugę. Užtat kartais tikrai skauda širdį žiūrint kas daroma iš tų dar tik 3-4 m. pypliukų… Ir ne tik asocialiose šeimose.
ne i tema, 2014-08-24 20:08:35
Norėjau pasiklausti. Šiek tiek ne į temą.
2004 metais, viename forume vienas jūsų gimnazijos moksleivis rašė, kad meilė gimnazijoje yra visiškai netoleruojama. Taip pat rašė, kad daugių daigiausiai meilė gali būti laikymasis už rankučių. Rašė, jog užtikote porelę bučiuojantis ir susirinkimo metu pabrėžėte kaip tai negerai ir, kad verčiau to nebūtų. O po dešimties metų? Vis dar netoleruojate santykių?
Kitas dalykas. Tam pačiame forume buvo rašyta, jog jeigu nori, kad tau gimnazijoje patiktų, tau turi rūpėti TIK mokslai. Ar tikrai taip yra?
Burgis, 2014-08-24 20:51:22
ne i tema: labai įdomu, kas čia toks rašo? Pasirengęs įsimylėti? Žinantis, kaip reikia mylėti?
*
Atsakau rimtai:
- Mylėti gimnazijoje galima ir net rekomenduojama. Tik visada reikia prisiminti du dalykus: a) gimnazija yra įstaiga (kaip bankas…), todėl įsimylėjusiųjų elgesio estetika turi tikti įstaigai; b) meilė yra labai intymus dalykas, dviejų žmonių džiaugsmas ir aistra – netinka to demonstruoti lyg prašmatnios aprangos. net apatinių savo nedemonstruojame…
***
- Tiek, kiek visko gimnazistai daro greta mokslų, kitiems ir nesisapnavo… Sportas, muzika, drama, šokiai, kūryba – visko pas mus yra!
Irgi matematikė, 2015-01-22 18:49:47
” Stipriausias jausmas yra ilgesys. Ir meilėje jo yra daugiausia…” . JŪS TEISUS.