Pajusk virsmą. Neįstrik buityje…
***
Pirmasis klausimas – prasmė. Ko atėjome? Kodėl išeiname? Ką gauname? Ką paliekame? Kodėl taip – tik prasidėjo, tik įsibėgėjo, tik sugundė – ir jau vakarop, vakarop…
*
Su pirmuoju klausimu neišvengimai susijusi tema – instinktas išlikti; instinktas poruotis; instinktas pratęsti giminę. O, šiąnakt tai tikrai pajusi! Ir vėl savęs paklausi – kodėl? Kam to reikia?
Atsakau – nesipriešink… Neįsivaizduok esąs Visatos centras.
*
O tada jau imi galvoti apie Dievą, tiesa? Apie Visatos Valdovą. Prašai jo, pasižadi… O gal pasitiki sau tarpininkų vaidmenį priskyrusiais mirtingaisiais, visokiausių raštų rašytojais ir aiškintojais, puoli į religijos glėbį? Kurios religijos? Kodėl tos?
Pagonybe dvelkia ši naktis, pagonybe! Tos žolės, ta rasa, ta ankstyva aušra… Nejau išduosi protėvius dėl jų tikėjimus pakeitusių tikėjimų?
*****
Man patinka galvoti apie amžinuosius dalykus. Matyti praeitį ir ateitį. Suprasti savo laikinumą ir būties šventumą. Ši diena, ši naktis yra tinkamas laikas pagyventi žvaigždėse…
Atsakymai
Sokolovas, 2016-06-23 17:28:25
PAPARČIO ŽIEDAS. JIS IR JI…
Paparčio žiedas. Tai tik paprotys? Ar tikrai papartis nežydi? O gal mes tiesiog dar neradome jo žydinčio? Gal dar nesugebėjome rasti Kelio, kuriame sugebama ne tik “rasti” ( pragmatizmo nekantrumas), bet ir ieškoti (romantizmo veržlumas). Sąsaja su Laime? O juk čia ir esmė!
Pragmatikas- cinikas tars- “mokslas įrodė, jog to nebūna”. Bet….Ar ties tuo nesama ribotumo? Juk mokslas tėra abstrakcija, negalinti įrodyti visiškai nieko. Įrodo, ar bent jau mano tai padarę,- ŽMONĖS, įtikėję , jog “užvaldė mokslą”…
Teigiamoji TIKĖJIMO IR ŽINOJIMO simbiozė yra įkūnyta toje erdvėje, kuri kupina istorinių Žmonijos lūkesčių bei slapčiausių svajų…
Paparčio Žiedas. Žinome,- dar niekas nerado jo. Bet tikime,- “o štai ši vidurvasario naktis kitokia bus…”. Tiesiog….yra JIS ir JI. Juk ir Naktis dviem vardais pavadinta….
ŽINOME, , kad Žemė yra apvali. Štai nukrito nuo palangės gaublys. Įskilo. Tai niekis, bet mes nenorime, kad tai nutiktų Planetai. TIKIME, jog nenutiks…
Ne, niekas neneigia ŽINOJIMO, esą Žemė yra apvali ir todėl bekraštė. Tačiau…Kai JIS ir JI , pirmąjį kartą suradę SAU tą Paparčio Žiedą, pasižada kartu keliauti NORS IR Į PASAULIO KRAŠTĄ, – tą akimirką jiedu TIKI, jog Pasaulio Kraštas, tegu tik jiems skirtas, yra! Ir kalbama ne apie rengimąsi tolimai kelionei, kuomet Žemė atkartotų seniai ir nuobodžiai pažįstamą gaublį, o apie pasiryžimą , jei tik reikės, šį Kraštą patiems susirasti….
Rasa, 2016-06-23 20:06:44
Tą šventą naktį… Ne, aš negalvoju apie instinktus. Negalvoju apie Ji ir Ją 🙂 Visa tai nepakankamai svarbu. Man. Aš tik leidžiu sau jausti ramybę, visa ko grožį ir vienovę. Leidžiu sau jausti Pasaulį… Ir kalbuosi su juo. Dėkoju. Žiūrėdama į laužą ar bent į žvakę (pagal galimybes), aš tyliai niūniuoju kalbėdamasi su Pasauliu. Kaip ir priklauso Rasai per rasas :). Maždaug taip ir dar visaip, kas savaime išplaukia iš minčių:
…Kupole žole, kupolia
Tėvelio rinkta, kupole
Kas tave sėjo, kupolia
Mėnulis sėjo, kupolia
Saulė ravėjo, kupolia
Saulė ravėjo kupolia
Rasa pagirdė kupolia
Rasa pagirdė kupolia
Žemė maitino kupolia
Kupole žole, kupolia
Pasidalinkim, kupolia
Papartis žydi, kupolia
Duok man jo žiedą kupolia
Tegul mokėsiu kupolia
Kaip mėnuo sėti, kupolia
Tegul mokėsiu kupolia
Augint kaip saulė, kupolia
Tegul maitinsiu, kupolia
Kaip žemė žolę, kupolia
Tegul gaivinsiu kupolia
Rasos lašeliais, kupolia
Tegul per tylą kupolia
Iš to pasaulio, kupolia
Mintys ateina kupolia
Tegul pro naktį kupolia
Matyt bus leista kupolia…
O dėl religijų ir t.t. Visa tai tik keliai. Nesvarbu kuriuo eisim. Svarbu ko gero tik tai, kiek spėjam jais nueiti iki ten, kur reikėtų 🙂 Svarbu ar mes sugebam ir kiek sugebam iš jų pasiimti…
Sokolovas, 2016-06-23 22:39:21
Rasai:
Sveikinu, Rasa, su artėjančia Švente !
Joninės- tai ir RASŲ naktužėlė…JIS ir JI.
Ir Naktis dviem vardais pavadintoji….
Rasa, jei tokių idealistų kaip Jūs būtų daugiau,- “materialistai- pragmatikai” nusikalstų Gėriui kur kas rečiau.
Su nuostabiu Vakaru, Rasa !
Rasa, 2016-06-23 22:50:33
Sokolovui: Dėkui 🙂
Ir pati sau tyliai galvoju: o aš visad maniau, kad esu visiška realistė 😀
Elena, 2016-06-23 23:23:22
Rasai,-
Jūs ir realistė, ir romantikė,ir lyriska, ir išmintinga, ir… ir…Ir tai sako Jums brandi moteris, ir tai nuoširdžiai,ir tai ne komplimentas.Sveikinu.Būkit ir toliau pakylėta virš kasdienybes, tebųna išskleisti Jūsų sparnai, tebūna palankūs Jums visi vejai…rasos. Sėkmės.
Rasa, 2016-06-23 23:33:21
Ačiū, Elena 🙂 Irgi nuoširdžiai 🙂
Rasa-kita, 2016-06-24 10:12:08
Prašau> Jonai, Janai, Janinos, Rasos ir visi kiti nesisavinkit šitos šventės. Nebent jūsų kompanijoje nėra kitos ikonos, už ką išgerti.
Rasa, 2016-06-24 12:58:15
Rasai-kitai: 🙂 Atleiskit, bet aš neklausiu kitų nuomonės kada ir ką man švęsti 🙂 Ir net jei aš pasakyčiau, kad kiekviena diena man šventė ir aš švenčiu Gyvenimą, tai ką? Ar dėl to jums pasidarytų per ankšta, nes Rasa susigobė sau visas metų dienas kaip jos šventes? 😀
Švenčiu vasaros saulėgrįžą ir žiemos saulėgrįžą, nes tai ypatingai stiprus laikas. O argi aš kalta, kad protėviai vasariškąją pavadino rasomis? Juk jie taip tikėjo- vandens, žolynų, saulės ir t.t. galia. Ir aš asmeniškai jaučiuosi laiminga turėdama šį vardą ir jaučiuosi jam įsipareigojusi, taigi kodėl turėčiau nešvęsti rasų, o vadinti tai kažkaip kitaip arba išvis nešvęsti?
Ir taip, per šias šventes būtina daug gerti. Už visus. Ir už save. Geriausiai šaltinio vandens, bet manau gerai ir žolynėlių arbata 🙂
Skaidrumo sieloje Jums, kita Rasa, ir gero savaitgalio 🙂