Ilgiems žiemos vakarams

Štai jums penki paveikslai:

O štai jums keturi autoriai: Aleksejus Savrasovas, Piteris Breigelis, Ivanas Aivazovskis, Klodas Mone (Claude Monet). Priskirkite autorius paveikslams… Ar visų paveikslų autoriai nurodyti? Nežinau…

Pasigrožėkite stilių ir žanrų įvairove. Kokios įdomios medžioklės, čiuožyklos… Koks žavingas saulėtekis! Kokia didinga jūra! Kokia „tikroviška“ pamiškė…

*

Ir man duokite šviesos! Kokie jūsų mėgiami dailininkai, jų paveikslai? Gal aš galiu šį tą rasti internete?

P.S. Papildau jūsų paminėtų dailininkų darbais. Kuris kurio? Ačiū, aš žinojau tik I. Levitaną…

Atsakymai

Ieva, 2010-12-19 14:21:41

Aivazovskis pirmas, Monet trečias. Apatinio paveikslo autoriaus nėra, antras turi rusų dailės mokyklos bruožų.

Mamai reikia padėkoti, kad supažindino. Kad platesnį požiūrį įdiegė

Burgis, 2010-12-19 14:25:10

Ievai: yra tiesos ir netiesos… Bet šaunu, kad domitės!

Goosia, 2010-12-19 16:30:48

http://www.gric.at/gallery/gallery03.htm man šio autoriaus (Peter Gric) kūriniai patinka.

Rasa, 2010-12-19 16:37:59

Visai nenusimanau apie dailę, bet paspėlioti ir pažaisti galima…

Ir, žinoma, gražu 🙂

Pirmas Aivazovskis (“Odesos vaizdas iš jūros”), antras Savrasovas (“Žiema” 1870-1880pradžia) , trečias Breigelis vyresnysis (1565 “Medžiotojai ant sniego”), ketvirtas Monet (1872 “Įspūdis. Saulės patekėjimas”), penkto negaliu ieškot ir žaist, nes išeit laikas 🙂

Bet visi gražūs.

Vis tik lauke gražiau… Ir girgžda sniegas po plačiais uggsais – gurgžt gurgžt, ir kvepia šalčiu, ir žėri brangakmeniais pavirtę snaigės… Ir brendi per pusnis kailiniuota kaip stora meškutė… 😀

Gabija, 2010-12-19 17:03:23

Paskutinis taip pat Piteris Breigelis vyresnysis.

Evaldas, 2010-12-19 17:06:57

Apatinis labai panašus į Piterio Breigelio rankelę… Bent jau Piteris Breigelis Jaunesnysis nutapė labai panašų paveiksliuką. Sudėjus čia esantį ir patalpintą

http://letatlinstudio.com/art/arts/brueghel_610birdtrax.jpg

galima būtų sužaisti žaidimą “Rask 10 skirtumų” 🙂

Evaldas, 2010-12-19 17:10:11

Ai, pasirodo ir paskutinis taip pat yra P.B. Jaunėlio. Jis labai panašius du nutapė 🙂

Gabija, 2010-12-19 17:55:38

Is tiesų, paskutinis paveikslas vis delto yra Piterio Breigelio jaunesniojo.

Nerijus, 2010-12-20 10:40:33

John Singer Sargent

Audra, 2010-12-20 11:31:43

Dar norėtųsi ką nors iš Isaac Levitan mistika , ramybe ir neaprėpiamumu alsuojačių darbų pridėti.

Mindaugas, 2010-12-20 15:22:49

  1. Ивана Константиновича Айвазовского – Вид Одессы с моря

  2. Alexej Kondratjewitsch Sawrassow – Paisaje de invierno

  3. Pieter Brueghel

  4. Claude Monet – Impression Sunrise

  5. Брейгель младший, Питер – Зимний пейзаж с птичьей западней

Artūras P., 2010-12-20 19:32:24

O man patinka Edwardo Hopperio kūryba. Dažnai pasižiūriu jo darbų youtube filmuke, kur dar įdėta jo citatų ir skamba gera muzika – vaizduojamų laikų aidas.

http://www.youtube.com/watch?v=4tgzFalhMEI

Saulius, 2010-12-21 09:35:46

“negaliu ieškot ir žaist”

Rasa, kelias dienas išgyventum be googlos ?

Rasa, 2010-12-21 14:16:25

Sauliui: 😀 Šiek tiek keista, kad žmogui iš pat ryto kyla tokie įdomūs klausimai 😀 Kodėl aš? Atrodau nenueinanti nuo kompo? 🙂 Nueinu, aš viską spėju, jeigu ką…

Bet, žinai, kad ir kaip keistai tau tai nuskambėtų, aš mažai googlinėju 🙂

Aš prie kompo daugiau “skaipinėju”, “gmailinu”, kartais “feisbukinu”, nes noriu pažiūrėt, ką veikia ten mano vaikai (o tų, kuriuos laikau savais- daug :), dar truputį dirbu (o gal pramogauju, dar nežinau, kai tai pavadint 🙂 dar prie kompo monitoriuje skaitau knygas, kurias parsisiunčiu ir pažiūriu kokį vieną kitą filmą, o dar muziką per kompą klausau. Tai googlinėt mažokai laiko lieka 🙂

Bet, jei lieka laiko, ko gi nepagooglinėt? Internete tokių puikių dalykėlių galima rast! 😀 Pav. apie nanotechnologijas (beje neseniai kalbėjaus ir darbe su vienu klientu, jis dirba su tom technologijom, tikrai įdomu!), apie natūralius aliejus ir absoliutus, apie paveikslus :)))))) apie tai, ką Einšteinas klabėjo su Tagore ir tai kur kas įdomiau, negu skaityt lrytą arba klausyt žinias. Užtat teliko nebežiūriu beveik visai, tik kai vaikai atvažiuoja 😛 Vat 😛

Saulius, 2010-12-21 16:10:52

Iš pat ryto: didinu tavo pašto dėžutės talpą. Skiepas, meilas, feisas ir pan. jau sintetinamas į absoliutą. Įdiegiu vis naujas nanoinovacijas. Patikėk, greitai jau nebereikės pelės, o visą info įvesti ar nuskaityti galėsi vien akimis. Palengvindamas ir pagreitindamas prieigą prie duomenų bazes iš tavo smegenų ištraukiu informaciją, kasdien po truputį, bet sistemingai.

Tai tęsiasi kelis šimtmečius. Vieną dieną visa „tavo“ info yra duomenų bazeje, …mano duomenų bazeje. Žmogaus smegenys nebedisponuoja žiniomis… ir Aš nutraukiu priėjimą prie savo duomenų bazės. Dabar klausiu tiksliai ir konkrečiai: kiek valandų tavo vaikų, vaikų, vaikų vaikas išgyventų be „googlos“ ? Jis netik nebeprieina prie savo nuosavybės, bet ir nebežino kur ieškoti obuolio, jis ilgai ilgai svarsto ar obuolys auga eglyne ar reikia pasiėmus kastuvo obuolio ieškoti žemėje… o kaip atrodo obuolys ? paskutinį kartą „obuolio“ tiksliau, šio maisto produkto kodas buvo PR30015. Mokestis metas už naudojimąsi mano duomenų baze yra… minutėlę ! Jums jau yra paruošta „Lifetime“ sutartis.

Rasa, ar supratai apie ką aš 🙂 ? to nerasi internete.

Rasa, 2010-12-21 18:14:18

Sauliui: mhm, nu kai tu žiaurus (čia riestinis kirtis ant pimosios “u” turėtų būti)… O tu nuskaityk man iš akių ar aš supratau apie ką tu čia 🙂 Man negaila, esu atvira kaip atversta knyga… Gal. 😀

Manfredas, 2010-12-21 22:02:55

Sauliui: trys pastabos.

  1. Jūsų scenarijus prieštarauja rinkos dėsniams: kiek pretendentų į “googlos” 24 000 000 000 USD/metams atsirastų per “googlos” neveikimo pusdienį (užmeskit akį į bing.com)?

  2. Internetas nėra centralizuotas – kur ieškoti obuolių mano vaikų vaikams parašys jūsų vaikų vaikai.

  3. Jūsų žodžiais šnekant – smegenys disponuoja žiniomis. Duomenų bazės žinias saugo.

Ir pabaigai – legendinis Don’t Be Evil.

petras, 2010-12-22 09:00:38

jooo, manau Sauliau persistengėt :)) kokią mes teisę turim tyčiotis iš ateities 🙂 juk viduramžio žmogus (kuris apie kompus išvis nieko neraukia ir dabartinis žmogus galėtų iš jo juoktis kaip iš visiško neišmanėlio) galėtų iš tavęs taip pat juoktis, sakytų: atjunkit elektrą, atimkit mechanizmus naudojamus buityje, ir ponas Saulius, jei gyvena mieste gali mirt badu :DDD hihihaha kaip ir kokie kiti 90 proc. miestiečių. taip kad kiekvienas laikmetis yra kitoks, ir jis net negali būt toks pats kaip 200 metų atgal 🙂 būtu naivu taip galvot.

Saulius, 2010-12-22 11:48:17

Akmeniu išsikasiau oranžinę šaknį, nuvalęs į mamuto odą krimstelėjau, – valgoma.

Morka, taip, mano imperijoje tai vadinama morka, – patiekiame ją išilgai perpjautą ant sidabrinių indų.

Užsisakęs internetu ekologiškų morkų susmulkinau jas mulinexu.

Valgydamas morkas, o tai išties sveika, prisiminki ir pabandyki surasti kelis skirtumus, kuo tu skiriesi nuo viduramžių žmogaus? Virtuvėje gulintis mulinexas gal ir patvirtina technologinę pažangą, glosto savimeilę, o kas nužymi dvasinį žmogaus vystimąsi? Kaip valgei morką taip ir valgai. Pasikeitė aplinka, normos, regimos galimybės, o kita? Suradęs tuos “tris” skirtumus tarp viduramžių ir dabartinio žmogaus poreikių bei elgsenos gali pamąstyti ir apie laikmečių skirtumus. Buvo siekis perplaukti okeaną, dabar siekis Neptūne auginti morkas. Net gi ir tikslai nepasikeitė. Tad kur ta viduramžio ir ateities žmogaus dvasinio vystimosi takoskyra?

Aivazovskis tikrai įkvepia, nors Mone labiau patinka.

p.s. Nežiaurus. Algoritmą bet kada galima pakoreguoti. Ir visai nesityčioju, tik priverčiu įsijungti „miegančias“ smegenų ląsteles.

petras, 2010-12-22 12:45:53

Tai aš apie tai sauliau ir kalbu. kad ateity žmonės išliks tokie patys ir veršis į priekį, ieškos naujų dalykų. ir tikrai nenukvailės. aš tik norėjau pasakyt, kad galimybė tokiam jūsų planui ateity, kai viską valdys gūglas, manau labai mažas. be reikalo gąsdinat rasą 😛

(kas dėl morkų, tai mes nebe tokias morkas valgom, ypač tie kas gyvena mieste, po šimto metų visai kitokias valgys 🙂 gal net valgys bulbę, bet bus morkos skonio 😉

Rasa, 2010-12-23 11:20:31

Sauliui: pritariu Petrukui- “be reikalo gąsdinat rasą :P” (ir kiek jį mokiau, kad aš Rasa iš didžiosios raidės! 🙂

Tu ne žiaurus, aišku, kad ne, tu “žiaurus” su kirčiu ant pimos “u” – tas žodis turi kitą prasmę 😀

“tik priverčiu įsijungti „miegančias“ smegenų ląsteles.” – o kai tos ląstelės įsijungs, kur tada reikės planuoti auginti morkas?… :))))))) Čia dar turėtų būti klinkt klinkt blakstienomis 🙂

“Tad kur ta viduramžio ir ateities žmogaus dvasinio vystimosi takoskyra?”- tai gal tu ir apšviesk mus, parašyk tą viziją, kur link turėtume eiti… Ir ar su morkom… :))))))))

Saulius, 2010-12-23 14:04:26

Rasule, pasiimki morką ir greit sniegosenio lipdyti. Klausimų yra kur morką dėti ?

😀

Saulius, 2010-12-23 14:55:47

ir dar: baimė, džiaugsmas, neviltis, liūdesys… tėra tavo reakcija į aplinkoje vykstančius procesus (šiuo atveju į žodžius). Tiesiog, daug kas vyksta nepriklausomai nuo tavo įsitikinimų ar norų, tikėjimo ar netikėjimo (pvz. mėnulis sukasi aplink saulę, nori tu to ar nenori, tiki tuo ar ne), o kai kas atvirkščiai, – su žmonių intervencija. Tad kai tik priimsi vykstančius veiksmus kaip natūralų virsmą ir nebandysi kiekvieno reiškinio nuspalvinti savo suvokimo matais, – gražu, bjauru, skanu, nemiela, daug… – iškart pajusi kiekvieno pasaulio virptelėjimo esmę, o jei dar sugebėsi įžvelgti, kas vyksta su žmogaus intervencija (net jei tai ir absurdiškai skambėtų, vien to dėl kad plika akimi nesimato) tada,… na tada klausimai nebeturės prasmės.

…nes atsakymą žinosi dar net klausimo nesugalvojusi 🙂

Rasa, 2010-12-24 00:16:02

Sauliui: Ką jau padarysi, kad esu tik Rasa ir visas pasaulio virpėjimo srautas iš karto man neaprėpiamas ir nesuprantamas, štai todėl džiaugiuosi, myliu, liūdžiu ir pykstu, kad išmokčiau suprasti daugiau nors po truputį… Ir klausimų man kils dar ilgai. Nes aš noriu Žinoti, Matyti ir Jausti :)))) Ir jei mano reakcija į aplinkoje vykstančius procesus būtų meilė ir džiaugsmas, argi tai nebūtų nuostabi reakcija? Nes tai ir yra esmė. Gal kažkam ramybė, nežinau, o aš- už meilę pasauliui…

“Ir ritmas išsisklaidė, suiro, pavirto dulkėmis, kad įeitų į to pasaulio širdį ir pasidarytų šimtakojo ar mažo šapelio, virpančio vėjyje, dydžio, kad smegenys jį suprastų ir praeivis pamiltų. Mes išgavome iš jo stulbinančią muziką, įvairiaspalvius džiaugsmo, sielvarto paveikslus – mes negalime sulaikyti viso srauto, jo nesuardę. Mes iš jo sukūrėme lygtis, poemas, architektūrą, mes pagavome jį savo mašinų spąstais, mes uždarėme jį amulete ar mintyje, kadangi nepakeliame jo didelio tiesaus srauto spaudimo. Ir mes pasidarėme rūsius, pragarą, kuriame nėra to ritmo, nėra nakties atmosferos didelio apvalkalo, – tai mažojo žmogaus, kuris tiki savo darbu, tiki tik savo mašinos mygtukais ir savo intelekto sienomis, smaugimas. Mes padalijome į kvadratus, padauginome, suskaidėme, iki begalybės automatizavome, ir čia mes daugiau nieko nematome, nieko nesuprantame, todėl, kad netekome didžiojo kvėpavimo vienintelio mažo oro gurkšnio, vieno mažyčio didžiosios Prasmės spindulėlio, mažos gaidelės, kuri viską myli, viską supranta. Ir kadangi mes viską aplink save uždarėme, užsibarikadavome lukšte, užsidėjome savo mąstymo logikos šarvus, aprūpintus šalmais ir antenomis, mes pasakėme, jog ši Harmonija, šis Ritmas neegzistuoja, kad jis toli-toli aukštai, tas mūsų dorybingumo rojus, ar kad jis mūsų mažų antenų traškėjimas, nesuvokiančios visuomenės svajonė, išsivysčiusios žemės kirmėlės produktas, dviejų įsimylėjusių molekulių susitikimas – panašiai kaip anų laikų atmesdavo nežinomas žemes, taip mes atmetėme erdvę ir laiką, pernešėme į kitą geografiją Hanžą ir Eldoradą, kurių mes dar neįveikėme, – puikių tos mažos upės brastų. Tačiau Hanžos ir Eldoradas čia, ir daug kitų stebuklų, daug kitų didžiojo Srauto srovių, ir viskas čia, po mūsų kojomis, jei mes praversime mažąjį lukštą ir liausimės siuntę į dangų ar ilgam atidėlioję tai, kas kiekvieną minutę ir kiekvienoje erdvės dulkelėje dainuoja. Tai naujo pasaulio Harmonija, didžiojo „Aš“ džiaugsmas, ji čia, ji tučtuojau bus čia, jei mes panorėsime. Užtenka tiktai nusiimti akidangčius. Užtenka tikro žvilgsnio, paprasto žvilgsnio į didįjį pasaulį. Užtenka mažos ugnelės viduje, kuri sudegins visus šarvus, visus sunkumus ir visus apvalkalus, nes kito sunkumo, kaip būti ten, nėra.“ (Šri Aurobindo)

Geros šiandienos, gero rytojaus visiems 😉