Inkarai

Raseiniuose kadaise būdavau dažnai, keliskart atostogavome, nes mano žmona iš Raseinių. Bet tik visai neseniai pačiame miesto centre aptikau šį užrašą prie didžiulio ąžuolo. Stebėtina! Tą ąžuolą 1934 metais pasodino A.Smetona, o jis toks didelis, kad kelis šimtus metų jam (ąžuolui, ne A.Smetonai) duočiau…

Vaikštinėjau ir galvojau: kas man svarbesnis – ąžuolas ar A.Smetona? Jūs atspėjote.

Stebiu jus, mielus šios svetainės lankytojus, ir jau ne pirmą kartą savęs klausiu – kas jums svarbiausia? Pirmiausia – kodėl jūs čia? Žinoma, iškart paklausite, kodėl aš čia. Atsakau: tradicija. Čia aš pradėjau tada, kai feisbuko beveik nebuvo. Tada, kai dirbau kelis darbus ir svetainė turėjo prasmę, vertę. Ir tada ją aplankydavo 1000-2000 žmonių per dieną. Ne veltui gi mane užpuolusieji banditai, kai bandėme susitarti dėl taikos, pirmiausia pareikalavo išjungti šią svetainę…

*

Bet dabar tai – tik tradicija… Lankytojų – 300-500 per dieną. O aš rašinėju dviejose feisbuko zonose: atviroje ir uždaroje („Mokytojų kambaryje“). Kodėl ten? Todėl, kad ten daugiau skaito, daugiau „pliusų“ gaunu, arbatpinigių…

*

Ne, virtualioji erdvė nėra mano inkaras, kuris laiko gyvenimo audrose.

Vieninteliai mano inkarai yra artimiausi šeimos žmonės. Vieninteliai! Nemeluoju nei sau, nei jums. Džiaugiuosi, kad jau seniai tai supratau ir parašiau: „Laimė, kai yra žmogus, dėl kurio eitum per (ne į) pragarą.“ Parašiau tada, kai dar nebuvau bandęs eiti per pragarą.

*

Man įdomu stebėti, kokie jūs, mielieji, čia, ir įdomu spėlioti, kokie jūs apskritai gyvenime. Manau, kad kai kuriuos permatau kiaurai! Ir stop! Jei dabar imčiau jus komentuoti, būtų kaip su „Neprisistatančiuoju“… Būkite! Gyvenkite! Ir visada žinokite, kas yra jūsų inkarai.

Atsakymai

Rasa, 2018-05-18 09:27:59

Burgiui: 🙂 kartais stebiu kaip mane mato ir supranta kiti žmonės. Savotiškai įdomu. Manau gana neblogai suprantu ir kaip Jūs mane matot. Ar tai teisingas matymas? Jums- taip, nes juk tai Jūsų matymas 🙂

Vis tik bendravimas internete nėra tikras. Žinot, kažkaip tos gėlės, kurių mums kažkas pridovanoja, kai prideda į mūsų (pav. fb) puslapį kokia nors proga, anaiptol nekvepia 🙂 Visi mūsų rašymai, tai tik tos akimirkos nuotaika, minties ar jausmo “nuotrauka”. Kitą akimirką esi kitoks.

Galvoju, kas mano inkarai… Ar tik artimiausi žmonės. Jie, žinoma, labai svarbūs. Bet ne tik jie. Pasaulis mano inkaras. Laimė pabūti čia. Jame. Visaip 🙂

Neprisiui (t.y. tam, ką jis čia rašė) niekada nebus lygių. Mano asmenine nuomone 🙂 Jis turėjo visko- proto, išminties, kalbos sklandumo. Turėjo ir puikų loginį mąstymą ir dvasingumą, jo požiūris buvo išskirtinis, verčiantis daug ką pergalvoti, nepriklausomai nuo to pritariam tam ar ne 🙂 Jis sugebėjo į daug ką pažvelgti giliai, kur kas giliau nei kiti.

O jei palygintume čia ir fb, tai manau, šiek tiek skirtingi dalykai. Jei norit “laikų” ir nesibaigiančių žavėjimosi šūksnių, likit tik fb arba čia komentavimo galimybę uždarykit. Taip, fb ir aš jus palaikinsiu. Ir palaikinu 🙂 Gražiai rašot. Man asmeniškai feisbukas nepatinka. Užeina kartais “banga” ką nors ten įdėti, bet ten kalbėtis tai nelabai. Laikinam, šarinam, pasaldintai giriam ir smalsaujam kaip “gerai” visi gyvena. Svarbiausiai- PAVALGĘ (nes ten daug kas vis dalinasi, ką valgo). O dar- trykštantys gražiom nukopintom mintim 🙂

O apskritai tai galim ir nebūt čia. Jei Jums to nebereikia. Tradicijos su laiku irgi keičiasi. Kokia puiki DL buvo kažkada, pamenat? 🙂 O į galą išsikvėpė. Chionsas, Morfijus filosofas … 🙂

Rasa, 2018-05-18 14:56:10

Burgiui: pridursiu, nes nenoriu, kad suprastumėte neteisingai. Aš nelyginau Neprisiaus su Jumis. Turėjau galvoje mus, čia komentuojančius. Jūs svetainės šeimininkas. Jūs “atskira respublika” 🙂 Juk tik dėl Jūsų čia žmonės ir “ateina”. Kas ateina 🙂

Giedrius, 2018-05-18 21:15:32

Žmonės, kolegos, mielieji… kokie jūs visi puikūs…! net ir tada kai tokiais neatrodote 🙂

Nežinau kodėl, bet paskutines kelias paras vis sukosi galvoje mintis: kodėl aš čia? Kilo iš pasąmonės minčių apie 5vairias priežastis: buvo ir tokia – tai puiki vieta mokytis mylėti ir nebendraminčius. Mylėti tokius, kokie esate – su visais trūkumais ir privalumais. Svarbiausia, kad viskas yra įveikiama, bet kartu tai daryti žymiai lengviau, padedant vienas kitam.

Dabar noriu ne atsiprašyti, bet padėkoti Random už paskutinį pasikalbėjimą. Buvo puiku… po to buvo labai sunku, bet puiku, kai tai įveikiau… Nesileisiu šį sykį į visokias detales apie apsikeitimą energijomis bendraujant, tų energijų perėmimą ir jų transmutavimą įvairiomis priemonėmis ir pan… bala jų nematė. Kartais tiesiog neišeina nepapešiojus vieni kitiems plunksnų, bet tai irgi turi prasmę. Svarbu padaryti teisingas išvadas ir neteisti, niekada kito neteisti… net mintyse.

Dar sukosi vienas vaizdinys galvoje, kad Rasa manęs klausia: “Ar pasiaukotum už tuos, artimus ir tolimus, kurie šiandien tave skaudina, teisingai, neteisingai – nesvarbu. Mes taip toli nuo supratimo kas yra teisinga, o kas ne, kad geriau to nė nedaryti”. Dar vakar abejojau ką pasakyčiau Rasai. Po šiandieninės gerb. Burgio temos… pasakyčiau TAIP. Šimtą kartų TAIP.

Laimės Jums Brangieji mano… inkarai! 🙂

Rūta, 2018-05-18 22:13:00

Svetainę radau atsitiktinai, nebepamenu jau kada, kažko ieškodama. Dar prieš tuos įvykius. Pasirodė, kad svetainė skirta jaunimui, mokiniams (o kaip gi kitaip), paskaitinėjau ir išėjau. Atėjau tada, kai užvirė tie baisieji įvykiai. Išreikšti palaikymo. Nors tiek. Buvau, kol įvykiai rutuliojosi. O vėliau… Turbūt irgi tapo tradicija 🙂 Man čia patinka. Nes čia sutelkta ir vis telkiama daug brandžių minčių, kurios generuoja mano pačios mintis. Kartais toms rastoms mintims pritariu, kartais ne, tai ne taip ir svarbu, bet jos manyje skatina progresą, paskandina į vidinius pamąstymus. Net jeigu ir neiškelia jų į viešą erdvę komentarų pavidale, man su jais šilčiau gyventi. Šita erdvė yra kitokia nei dauguma kitų erdvių. Ji intelektuali, dažniausiai pozityvi ir sunku rasti žodžių, bet gal – gili? tiesiog ką paskaitau čia, nepamirštu kaip kokio beprasmio delfio straipsnio ar komentaro, dažnai randu to, kas užkabina ir nugula giliau. Asmenybės čia renkasi tokios, su kuriomis ir įdomu, ir gera :). Gera žinoti, kur laisvą minutę užsukus rasiu išmintingų pamąstymų. Taigi… Ačiū, kad esate! Gyvuokite! Klestėkite!

Burgis, 2018-05-19 07:52:44

Rūtai: Ir kaip gi Jūs išmokote taip gražiai, taip tiksliai rašyti? Mokysiuosi iš Jūsų! Ačiū!

Juozas P., 2018-05-19 13:55:46

Lai būna- UOSTAS

Rūta, 2018-05-19 15:49:45

Ačiū, Direktoriau! Mokykloje :). Tiksliau – mokyklose. Man pasisekė – mano lietuvių kalbos Mokytojai – visi trys, kurie mane mokė – buvo tobuli. Labai skirtingi, bet nuostabūs. Juk net lietuvių k. norėjau studijuoti, paskutinę minutę apsigalvojau ir nėjau laikyti stojamojo egzamino. O paskui gyvenimas taip sukosi – teko rašyti ir rašyti, krūvas valdiškų popierių. Dabar lietuviškai rašau labai mažai. Kartais net pagalvoju – reikia rašyti lietuviškai nors internete arba… nors sau, nes… ką gali žinoti – gal ir šitie gebėjimai nenaudojami užsimirš. Juk matematiką ir chemiją taip pat lengvai krimtau. O dabar kas liko… Tik prisiminimai…

MIMOZA, 2018-05-19 17:36:05

Prikibsiu dabar prie ąžuolo…

Kiekvieno šikmiesčio garbės reikalas turėt kokį nors fetišą:… Raseiniai tą ir susirado.

Gal žinote kokia valstybinė proga buvo jį ten pasodinti?

Iš postamento užrašo lieka neaišku, ar ąžuolas po šiai dienai dar Antano Smetonos nuosavybė, ar tik jo pasodintas? O tai kodėl paveldėtojai neperėmė nuosavybės? Prie ąžuolo dar galėtų ir žemės sklypą susiformuot.

MIMOZA, 2018-05-19 18:43:25

Aaaaaa, turbūt visi išvykot į veselią

https://www.youtube.com/watch?v=odZ9GVuyfkc

Juozas P., 2018-05-20 13:58:55

Netikėtai geras netikėtoje vietoje:

http://www.ekspertai.eu/stebiu-gyvenima95796/

Sokolovas, 2018-05-20 21:12:51

“DUONOS, ALAUS IR REGINIŲ ! ”

Šįvakar turime itin aiškų atsakymą į klausimą, -kodėl niekas (valdžioje, tvarkoje, švietime…) nesikeičia “į gerą pusę”, kodėl žmonėms (be retų išimčių) to nereikia..

Nes…SVARBIAUSIA-KAD LAIMĖTŲ ŽALGIRIS PRIEŠ CSKA. Primityviai mąstančiai visuomenei tai yra viršūnė laimės, doros bei teisingumo…

Net ir policija užmiršta. kad įstatymai (pavyzdžiui, dėl automobilio signalo panaudojimo ne pagal paskirtį) privalo būti vykdomi, ir fanų kišenės turėtų būti patuštintos baudomis…

Ir dėl sirgalių, važinėjančių paskui sporto komandas, turėtų būt atliktas tyrimas-iš ko gyvena, iš ko važinėja ?

O kol kas…Yra dirbtinai ugdoma visuomenė, nesidominti NIEKUO, IŠSKYRUS TĄ NESĄMONĘ !

Kitaip tariant, vėl yra įgyvendinama sena, visuomenę bukinanti, nuostata-duonos ir reginių !

Sokolovas, 2018-05-20 21:45:27

O kiek dabar girtų bus ! Ir nesvarbu, kad rytoj “darbo diena”… Įdomus vis dėlto “patriotizmo” suvokimas…

Dalius, 2018-05-20 21:47:43

Aš tik dvi svetaines skaitineju. Bronislovo ir “DELFI”.

Mimoza, tai pikta boba, ale už veseilios priminimą dėkui- žiūrėjau tiesiogiai. Labai gražu. Kap geram filme. Net ašarų išspaudžiau😊

Rasa, 2018-05-20 23:08:07

O kokie mes apskritai gyvenime… 🙂 Kas žino. Ar žinom mes patys? 🙂 Įvairiaspalvių akimirkų rinkinys tas mūsų gyvenimas. Ir mes įvairiaspalviai 🙂 Vieni pažįsta mus vienokiais, kiti mato kitokiais.

—

Šiandien po mano darbo dienos ir po mažosios žvejybos, valandėlei likom pabūt dviese. Ji atsivežė man parodyt šniūrelį nuo medalio, nes medalis sudužo, nespėjo atvežt 😛 Prisiminiau pasaką apie Knysliuką, kai nešė balionėlį asiliukui, o tas susprogo 🙂 O paskui skaičiau jai pasaką apie Gabytę, kuri vijosi drugelį. Prisimenat, ponas Burgi- kas kvepia? Drugelis ar gėlytė? 🙂

—

O vakar vakarojom su nuostabia kompanija. Retai susitinkam. Gurkšnojom viskį. Sėdėjom po žvaigždėm. Ir su senu draugu dalijomės prisiminimais 🙂

– Labiausiai pamenu, kaip labai tu verkei.

– Taip, ir sakiau mamai, kad nieko pas mane neįleistų, o ji įleido tave.

– Tu buvai pasidarius naują šukuoseną 🙂

– Man taip baisiai padarė cheminį sušukavimą, kad maniau niekada negalėsiu išeit į gatvę.

Jis patyli.

– O tu guodei kaip mokėjai: “neverk, ne taip jau labai baisiai ir atrodai…”

Abu nusišypsom ir patylim… Tada mes buvom kokių 17-os. O vėliau jis pataiso nukritusią man ant veido plaukų sruogą… Jo akyse aš matau save vis dar to amžiaus 🙂

skaitytojas, 2018-05-20 23:34:54

Sokolovui: SSSR jau praeitis, gyvename laisvoje šalyje.

Juozas P., 2018-05-21 20:31:47

Gera svetainė tai kaip koks klubas. Gali užeiti, pasižvalgyt, pasiklausyt, pasisakyt. Kolegas ( o ir jie tave) ilgainiui pažįsti iš stiliaus, pomėgių ar iš vardo.

Bendravimas tik virtualus… dažniausiai tik toks.

Labai senai teko lankytis tuo metu labai populiariame Artūro Zuoko blog’e. AZ garbei būtina pabrėžti, kad jis gal pirmas iš politikų labai nuoširdžiai savo blog’ą vedė, temas rašydavo vos ne kasdien, dalyvaudavo diskusijose – turėjo techninę galimybę bet kuriuo metu kitokia spalva pakomentuoti bet kurį (iš šimto !) komentarų. O jų – tiek komentarų, tiek komentatorių buvo pačių įvairiausių, nuo besižavinčių iki visai skeptiškų ( Zuokas – vagis)…

Juozas P., 2018-05-21 20:59:37

Bendravimas tik virtualus… dažniausiai tik toks, bet ne visada.

Kartą AZ sukvietė visus, kurie per mėnesį parašė bent kelis komentarus į susitikimą.

Tik tada ir sužinojau, kad po Čekanausko PARODŲ RŪMAIS (dabartiniais ŠMC) didžiuliai požemiai, jame kavinė/alinė.

Susirinkom gal 100- 150 pačių įvairiausių žmonių.

Sutarėm ir čia vadintis tik savo nick’ais, susėdom tokiomis grupelėmis prie stalų, kas pagal amžių, kas prie pažįstamo, kas dar kaip nors – prie kokios gražios panelės ir pan.

Alus ir užkandėlė nemokama, vakarop net dainų pasigirdo, AZ prisėsdavo trumpam pabendraut prie kiekvieno stalo. Ilgiau pabuvo prie jaunųjų “dailininkų” stalo ir net pristatė Vilniaus angelėlių skulptorių, jaunutį tokį vaikinuką.

Tik vakarui pasibaigus, jau grįžtant namo troleibuse paaiškėjo, kad kompanijoje yra ir Matas, su kuriuo puikiai sutardavom ginčuose, ypač dėl Salomėjos Nėries vertinimo (abu manėm, kad Poetė verta Nobelio premijos). Kažkaip ir kituose klausimuose mūsų nuomonės sutapdavo, net kartu gindavomės nuo nedraugų.

Nuostabiausia buvo tai, kad tasai mano virtualusis prietelius Matas pasirodė esąs … dama. Ji kažkodėl buvo pasirinkusi sau tokį vardą ir vaidmenį 🙂