*
Sumanė žmogus pasikarti. Nuėjo į virtuvę, pasistatė taburetę, prie lempos prisirišo virvę, užsinėrė kilpą ant kaklo, paspyrė taburetę…
Virvė trūko, žmogus griuvo, į taburetę persiskėlė galvą.
Nuėjo žmogus į vonią, nuplovė žaizdą, dezinfekavo, užklijavo pleistru.
Tada nuėjo į garažą, susirado storesnę virvę ir pasikorė.
*
Man patinka šis nejuokingas makabriškas pokštas minties gilumu: iki paskutinės akimirkos mus valdo instinktai, įpročiai, pareigos… Kartais mes to net nejaučiame, nesvarstome.
*
Žiūrėkite, už tvoros žolę nupjoviau, sūpynes pakabino žentas, gėles ant stulpų kas antrą dieną patręšiu – puikiai žydi!
O juk mes pardavinėjame savo namelį… Viską jau galėtume ir supaprastinti, apleisti. Ne, kaina nuo to daug nepakistų, pirkėjai yra nuovokūs žmonės. Vis tiek jie galvoja, kaip čia viską patys pasidarys gražiau, geriau.
*
Baigiu spręsti penkerių pastarųjų metų matematikos VBE uždavinius. Kam man to reikia? Na, čia tokį projektą žadame su vilniečiais realizuoti, bet aš ne dėl to sprendžiu. Įprotis. Tai kas, kad daug mokytojų, dėstytojų tuos uždavinius jau seniai išsprendė. Aš nežiūriu, kaip jie išsprendė, aš sprendžiu savaip. Žinoma, geriau! :-)))
*
Ačiū Visatos Valdovui, ačiū Gamtai, kuri verčia mus dirbti, judėti, kurti. Ir vis – link grožio, gėrio, išminties…
*
Atsakymai
skaitytojas, 2015-07-23 10:39:03
O,kiek Lietuva pasiektų,jei šis įprotis,instinktas,pareiga būtų skatinamas,remiamas,propaguojamas,nukreipiamas tinkama linkme…
Alvyragarbenciene, 2015-07-23 11:05:43
…pardavinėjate. Koks jausmas parduoti savo gyvenimo dalį? Mes- lietuviai-tap prisirišame prie vietos. Medžiai, gėlynai, vietelės, namai… Ką jaučiate? Ar ne čia vaikų Tėviškė?
Burgis, 2015-07-23 11:18:22
Alvyrai Garbenčienei: jausmas bjaurus… Laimė, ne čia vaikų tėviškė, mes čia gyvename tik 13 metų.
*
Ši tema tokia aktuali, kad tuoj apie tai parašysiu atskirai…
skaitytojas, 2015-07-23 11:30:19
Vargu,ar lietuviai taip jau prisiriša prie vietos,sprendžiant iš emigracijos mastų.
Vyšniu pardaveja, 2015-07-23 11:39:09
Turit šitokį sklypą! Kodėl neprisisodinot vyšnių, slyvų, aviečių, riešutmedžių, kriaušių, obelų ir kt. normalių augalų?
Ale tai ne, sklypas užparalintas visokiais egzotiškais atėjūnais, kaip antai kalninės pušys, puskiparisiai, Tunbergo raugerškiai, ožekšnis, margalapis gluosnis ir kt. madingas šlamštas, kuriam įveisti reikėjo paklot nemažai pinigų ir darbo. Naudos jokios, o vyšnias perka turgui ir dar pyksta, kad prastos.
mama R, 2015-07-23 11:58:45
Vyšnių pardavėjai
🙂 🙂 🙂 gražiai “pabambėjote” 🙂
skaitytojas, 2015-07-23 12:19:55
Vyšnių pardavėjai:slyvos kiek žinau,keli metai prastai dera,o priežiūros reikia daug. Geriau savidulkiai žemaūgiai šalčiui atsparūs abrikosai-priežiūra: žiemą pridengti šaknis,vieną kartą rudenį nupurkšti karbamidu,o derlius gausus ir skanus.
O kalninės pušys,bent man,labai ramina sielą,kelia malonius prisiminimus apie Neringą…
Burgis, 2015-07-23 12:20:28
Vyšnių pardavėjai:
„Neprisirišk širdim prie atmatų it musė.“
(Omaras Chajamas)
*
O vakar per pusvalandį perrinkau 15 litrų mėlynių, nes pardavėja buvo savas žmogus…
Sima, 2015-07-23 13:12:47
Tokį grožį pardavinėjate-koks skirtumas kur dabar gyventi, dar turite jėgų gyventi toliau nuo vaikų..dar gal neskubėkite 😉
Burgis, 2015-07-23 13:34:59
Simai: mes ir neskubame… 🙂
Sima, 2015-07-23 14:04:36
Perskaičiau sekančią temą-viskas logiška. Tik labai gaila turėtų būti, kai tiek širdies įdėta. Bet gyvenimas keičiasi, reikia pristaikyti. Sėkmės Jums-viskas bus gerai.