*
Eikit jūs sau, 2016-ieji! Pailsėkite mūsų atmintyje. Nieko nepamiršime! Nieko nesigailiu. Atsigręšiu tik tam, kad pasimokyčiau ir pamokyčiau. Bet negyvensiu praeitimi, praeityje!
*
Einu į 2017-uosius!
Žinau, kad bus sunkiau, nereikia guosti…
Žinau, kad įveiksiu, ištversiu. Išmokau.
Prisimenu, kaip sutikau 2015-uosius: niekšai džiūgavo, o aš mėgavausi saule Tenerifėje…
Prisimenu, kaip sutikau 2016-uosius: viltis buvo stipresnė už įniršį…
Žinau, kad 2017-aisiais sutiksiu tų, kuriuos sutikti – šventė, žinau, kad sutiksiu ir tų, kurie kaip piktžolės – užgožia gėrį. Simboliška, kad būtent šiandien sutikau tą Seimo narį, su kuriuo eičiau ir į žvalgybą, ir į kalnus…
*
Taip, šiomis dienomis ir aš užsiimu šamanizmu: linkiu, įsiklausau į linkėjimus, įsivaizduoju priimąs geras vibracijas, įsivaizduoju pavalantis karmą… Stengiuosi apsimesti, kad tai veikia, bet man blogai sekasi apsimesti. Juk ne pirmą kartą į klausimą „kaip sekasi?“ atsakau: „man nesiseka, aš pats viską pasidarau…“.
*
Ir jūs pasidarote tai, kas jums gėris! Tai jūs, o ne mes sukuriame, ne jie sukuria jūsų jaukų gyvenimą. Gėriuosi tais, kurie geriau už mane tai daro… Gėriuosi tais, kurie gyvena: atvirai, aistringai, drąsiai, teisingai.
*
Už juos, man mielus žmones, šiąnakt su mielais mūsų draugais pakelsime taures (ne, ne, ne negersime! valdžia neleidžia, o ir nusikalsti vairuodamas nei šiemet, nei kitais metais negaliu – niekšeliai labai apsidžiaugtų…).
*
Būkite laimingi, mano bendrakeleiviai!
Atsakymai
sonata, 2017-01-01 21:54:38
Gerų metų – bent jau geresnių už pastaruosius praėjusius. Nors… kai pagalvoji – kas mūsų nenužudo, mus sustiprina. Jūs kariavote savo karą, aš kariavau savo. Šiaip ar taip – visi mes kare – su nesusipratusiais klientais kaip Rasa, su neįveiktom formulėm kaip Sokolovas, su taikos misija kaip Jamaika. Kare kaip kare. Širdis džiūgauja, kai žinau, kad Jūs savo karą laimėjot, aš viliuosi, kad irgi išvysiu kapituliacijos vėliavą virš korupcijos ir nepotizmo bastiono. Neapsakomai saldus jausmas stebėti, kaip gyvatė, nuodijusi daugelio gyvenimus, ryja savo pačios uodegą. Ir kaip tada netikėt Hariu Poteriu 🙂 Su Naujais, su sąlygiškai švariu lapu – nuo mūsų priklausys, ar tęsim gražias istorijas, ar prirašysim “baubiakų”…
Rasa, 2017-01-02 09:26:41
☺
“Juk ne pirmą kartą į klausimą „kaip sekasi?“ atsakau: „man nesiseka, aš pats viską pasidarau…“.
Važiuoja žmogus į labai svarbų susitikimą, vėluoja. Niekaip neranda vietos prisiparkuot. Nevilty ima melstis: “Viešpatie, padaryk kad rasčiau vietą ir suspėčiau atvykt laiku. Jei padarysi, kad rasčiau vietą, mesiu gerti ir rūkyti, būsiu ištikimas žmonai ir daugiau laiko skirsiu vaikams. Tik padaryk, kad rasčiau tą vietą prisiparkuoti…” Suka ratus suka, žiūri- prie pat įėjimo vieta laisva. Nudžiunga neišpasakytai. “Viešpatie, jau nereikia, pats radau!” ☺