Literatūrinio rašinio temos:
Asmenybės laisvės tema XX amžiaus lietuvių prozoje (Vincas Mykolaitis Putinas, Balys Sruoga, Antanas Škėma);
Tėvynės vaizdinys romantinėje lietuvių literatūroje (Adomas Mickevičius, Antanas Baranauskas, Maironis);
Samprotaujamojo rašinio temos:
Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo? (Juozas Tumas Vaižgantas, Marius Katiliškis, Jurgis Kunčinas)
Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? (Vytautas Mačernis, Antanas Škėma, Marcelijus Martinaitis)
***
„Būt ar nebūt – štai klausimas. Ir kas
Yra kilniau, ar nusilenkti dvasioj
Strėlėms ir dūžiams atšiauraus likimo,
Ar su ginklu prieš negandų marias
Į kovą stot ir jais nusikratyti?
(V.Šekspyras. „Hamletas“)
***
Bet jums nepavyks nusikratyti tų, kurie paklausė: „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo? “ Ne, pasakyčiau aš, meilė yra žudanti ir pavergianti! Ir meilė nėra kasdienybėje, ji sunaikina kasdienybę ir paverčia gyvenimą švente arba pragaru. Meilė gali suteikti kilnumo žmogui, bet ne kasdienybei. Ir kodėl aš turėčiau kalbėti, galvoti apie Vaižganto, Katiliškio, Kunčino tipo meilę (kokia jau ten meilė, Dieve, Dieve!…), jei „Paskutinio skambučio“ pamokoje kalbu su abiturientais apie hemingvėjišką, kortasarišką, apdaikišką, murakamišką meilę?… Dvidešimt pirmasis amžius už lango, pelėsiniai jūs žmonės. Ir kas yra kilnumas meilėje, aš jūsų klausiu? Paleisti į laisvę tą, kurią tu myli, bet ji spyriojasi? Ar vis tik deginti ją savo aistra tol, kol jos širdis išsilydys ir nutekės į tavąją širdį? Gal jūs mokykloje dėstėte kilnumo mokslą, užduočių sudarytojai?
***
Va, taip aš parašyčiau ir egzamino neišlaikyčiau… Bet už tai savęs neprarasčiau.
*
P.S. Mus kadaise mokė, kad joks egzamino klausimas negali prasidėti „ar“…
Atsakymai
Burgis, 2014-06-02 14:16:26
Neturiu ką veikti… 🙂
petras, 2014-06-02 14:55:36
Moksleiviai turi pasirinkti vieną temą rašiniui iš tų keturių ar rašo du rašinėlius (literatūrinį ir samprotavimo) ? ištrauka kaip suprantu ne iš egzamino ?:)
Abiturientas, 2014-06-02 15:03:58
Moksleiviai rašo vieną rašinį pasirinktinai :). Hamleto ištrauka ne iš egzamino.
Pats pasirinkau samprotavimo temą apie atmintį. Sekėsi gerai, tema gan plati, pavyzdžių tiek literatūrinių, tiek kultūrinių ar istorinių sugalvoti nesunku. Kitos temos taip pat neatrodė sunkios, ypač literatūrinės, bet pastarojo rašinio tipo nemėgstu, smagiau pasamprotauti. Na ką, dabar laukiam procentuko ir tikimės sau bei KTUG nepadaryti gėdos!
Burgis, 2014-06-02 15:09:25
Petrui: rašo vieną iš dviejų: pirmos poros arba (ne ir) antros poros. O ištrauka taigi iš V.Šekspyro…
tikinti, 2014-06-02 15:22:45
Kuom skiriasi samprotavimo ir literatūrinis rašinys, jei abu remiasi konkrečiais autoriais? Atrodo visai lengva asmenybės laisvės tema-pagal Sruogą ir Mykolaitį-Putiną…Iš bėdos net dabar kažką sukurpčiau-idėja apčiuopiama..Tėvynės vaizdinys irgi viskas aišku-bet jau čia daug patoso reiktų varyt..Su ta meile tai tikrai migla pačiam temos pavadinime..O Juozas Tumas Vaižgantas, tai čia įtariu Mykoliuko ir Severiutės godos bus..Mirk iš juoko-mes irgi būtent šitą temą egzamine rašėm prieš ketvirtį amžiaus..Balanos gadynė..:-)
petras, 2014-06-02 15:23:53
Juokauju dėl tos ištraukos. Nuėjau į nec puslapį, tai nustebino. nežinojau, kad šiemet tik rašinėlis bus ir viskas. kažkaip keista, kad nebeliko testų dalies (teksto suvokimo, raštingumo ir t.t.) Labai keista, kad palikti tik rašinėliai, ypač kai nėra jokios laisvos temos ar kūrinio interpretacijos ar analizės, nes jei savo laiku būčiau laikęs, tai tikrai neišlaikyčiau (nesu skaitęs nei vieno išvardytų autorių kūrinio). žiūriu tikrai šiemet nelinksma bus abiturientams 😀
Moksleivis, 2014-06-02 15:29:18
Sveiki,
pasirinkau temą „Tėvynės vaizdinys romantinėje lietuvių literatūroje“, nes apie Maironį žinojau daugiausiai istorinio, literatūrinio konteksto. Šiemet egzaminų temos nebuvo labai sunkios, o literatūrinio rašinio temos labai palankios, nes pateikti autoriai yra gerai žinomi. Niekada nerašau samprotavimo rašinio, todėl apie jo temas daug pasakyti negaliu 🙂 tikiuosi neblogų rezultatų
Indra, 2014-06-02 15:32:53
O aš rašyčiau apie atmintį, tiksliau, kodėl prisimename tai, ko jau nebėra ir nebebus… Įtariu, kad išlaikyčiau egzaminą, nes M. Martinaičio gyvenimas, kūryba ir jo palikimas man rūpi, yra svarbus ir vertingas – kaip ir V. Šekspyro.
Yra ką atsiminti, yra dėl ko nepamiršti, nes ir jie – kaip ir mes – gyveno, dirbo, mąstė, kentėjo, mylėjo, kėlė problemas… Jiems rūpėjo! Ir tokios asmenybės įkvepia gyventi, kurti, mąstyti… Šiandien! Dabar! Ir visados! Aš prisimenu, nes literatūra – tai pasakojimas apie žmogų!
tikinti, 2014-06-02 15:34:17
Tikrai-o šiais laikais tokio daikto, kaip laisva tema jau nebėra? Turi būtinai perskaityt visokius naftalininius lietuvių autorius? Nepadės net Umberto Eco ar Salman Ruschdie, ką jau bekalbėt apie Murakamį..;-)
Indra, 2014-06-02 17:18:18
Naftalinas reikalingas – kandys nepuola! 🙂
Juk niekas nedraudžia rašant rašinį remtis tais autoriais, kurie patinka. Tik reikia nepamiršti ir savos literatūros – tokios, kokią turėjome ir turime, tikiu, kad ir turėsime. Lietuviškos. Besikeičiančios. Savos. Modernėjančios. Išliekančios.
Kas gi ją skaitys, jei ne mes patys?
sonata, 2014-06-02 19:38:48
ochocho… vakar ryte prausiaus elementariam vonios kambary prie elementaraus praustuvo ir toks ryškus vaizdinys iš pasąmonės – šulinys su svirtim, ant svirties padūkėlė kalakutė iš baimės kurkianti, kad per aukštai užskrido… vaizdeliui gal keturiasdešimt metų – nebėra vienkiemio, nebėra šulinio, kalakutės, o ir močiutė jau amžiną atilsį… kažin ką būčiau tą akimirką atidavus už kelias minutės pabuvimo ten… beliko užsimerkti ir dar sykį žvilgtelt per atminties prizmę – nors tiek… bet abejoju, ar atsakyčiau į tiesmukišką klausimą su “reveransais” NEC egzaminuotojams – kodėl gyva tai, ko jau nėra…Trys žodžiai ir gaučiau nulį – “todėl, kad brangu”, o visa kita – mezginiuota beletristika.
Rasa, 2014-06-02 19:46:20
Aš tai apie meilę rašyčiau… 🙂 Man visuomet patinka kai apie meilę. Visokią. Visaip. Nebūtinai net apie vyro-moters. Bet apie meilę rašyčiau.
Ice, 2014-06-02 19:48:00
Rašiau apie meilę. Ir rašiau taip, kad būtų gerai vertintojams, net jei ne su viskuo sutikau. Rėmiausi Jurgio Kunčino ,,Tūla”, nes tinka autoriaus kontekstas. Bet rašiau iš dviejų pusių. Nes kai klausimas pasideda: ,,Ar…?”, geriau imti ir už, ir prieš.
Rasa, 2014-06-02 20:02:44
Ice. Net smalsu pasidarė. Jei sakai, kad rašei iš dviejų pusių, bet ne su viskuo sutikai, o norėjai, kad patiktų vertintojams, tai kaip tu pati galvoji? Trečiaip? 😀
Ice, 2014-06-02 20:20:41
Rasai: rašiau taip, kaip buvau išmokus. Sutikau, kad meilė suteikia kilnumo, bet jei žmogus ,,myli” pinigus, garbę ir šlovę, tada apie kokį kilnumą mes galime kalbėti. Su sistema galima žaisti, bet atsargiai.
Rasa, 2014-06-02 20:50:16
Ice: ačiū, kad atsakei.
qwerty, 2014-06-02 20:56:01
“…šulinys su svirtim, ant svirties padūkėlė kalakutė iš baimės kurkianti, kad per aukštai užskrido… )))
Kažkada rašiau ir aš. Laisvą temą. Apie žmogaus rankas.Kad jos gali žudyti.Ir gali paglostyti. Tie nurodomi autoriai-tai rėmai. O rašantis samprotavimo/laisvą temą negali būti apribotas.Aš leisčiau rašyti ką nori. Taip pat leisčiau mokytojui spręsti dėl rašinio vertės. Be jokios metodikos. Ar vertinimo instrukcijos. Sutik, kad juokingai graudžiai, atrodytų bet kuri instrukcija, metodika ar rekomendacija, kuri tau nurodytų kriterijus, kaip tu turi vertinti savo jausmą, kuomet matai šulinį su svirtim, ant svirties padūkėlę kalakutę iš baimės kurkiančią, kad per aukštai užskrido…kuomet žvelgi į savo artimiausio žmogelio raukšleles apie akis, kuomet jis nuleidžia žvilgsnį žemyn…
qwerty, 2014-06-02 21:09:10
Gal kas pastebėjo…Mūsų tinklaraštininko įrašėlių pavadinimai tokie klasikiniai literatūriniai, nostalgiški kažkokie, tarsi iš praeities, kokių 80-ar 70-ųjų. Be šiandienos skaitmeninės agresijos, kaimiški tokie, todėl žavūs)
qwerty, 2014-06-02 21:24:18
Nekenčiu karo. Nekenčiu prievartos. Nekenčiu tų, kurie reikalauja prievartą didvyriškai teigti, tokiu būdu paversdami ją malonumu, susietu su prieštaringu gyvenimo gyvastingumu. Nekenčiu smurto.Nekenčiu kariaujančių. Nekenčiu tų, kurie bet kokia forma kitam suteikia skausmą.Nekenčiu karinės isterijos kurstytojų. Nekenčiu šiandienos. Nekenčiu Ukrainos, todėl, kad…Šio nekentimo negalima “įveikti”, kaip ir negalima protingai priimti.Ir tarp viso to: “Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo? (Juozas Tumas Vaižgantas, Marius Katiliškis, Jurgis Kunčinas). Ir tuomet, koks skirtumas, kad egzamino klausimas negali prasidėti „ar“…Kitas pasaulis…
Ema, 2014-06-02 21:38:32
Man absurdišku atrodo buhalterinis egzamino aspektas – žodžių skaičiavimas. Negi patyręs vertintojas be skaičių nesupras, ar tekstas išsamus, atitinkantis reikalavimus ir t.t. Ir kas čia tokio, jei šiek tiek trumpiau? Dar absurdiškiau, kad po išganingųjų 500 žodžių galima daryti klaidas, jos vertinimui įtakos nebeturi. Kažkokia ,,kreivų veidrodžių karalystė”.
Rasa, 2014-06-02 22:21:49
qwerty: kodėl tarp visų nekentimų nekenti šiandienos? Kariauji? Su kuo? Ar tiesiog ji be meilės?
Nors gal be reikalo klausiu. Nes jeigu nekenti šiandienos tai nekenti ir manęs, juk aš esu šiandienoj 😉 Tai gal nenorėsi atsakyt. Bet aš visada vadovaujuosi principu, kad “paklausti tai galima?” 🙂
Simonas, 2014-06-02 22:22:58
Nors čia ne mano blogas, bet va, “sukursiu įrašą”. Burgi, Jūs mėgstat diagnozuot žmones, pasakykit kuo serga mūsų žmonės. Manding, dauguma suaugę, save laikantys protingais ir iš besiskundžiančių abiturientų besišaipantys žmonės.
http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/po-lietuviu-kalbos-egzamino-si-ispazintis-jus-prajuokins.htm#.U4zOZ_mSx1Y
Be abejo… komentarai 🙂
qwerty, 2014-06-02 22:34:08
Rasa, klausimuke tu) Šį vakarą atsakysiu tau ne žodžiais…. Švelniu savo galvos bakstelėjimu į tavo galvą. Prislietimu. Tavo veido paglostymu… Ar atsakiau…?)
Rasa, 2014-06-02 22:40:40
qwerty: kažką atsakei… Tik kad aš neleidžiu belenkam glostyt savo veido, jeigu ką 🙂 Tai nebandyk čia čiupinėtis.
Čia aš pati sau šniurkšteliu nosį ir suburbu: “maniakas koks…”
Regina D., 2014-06-02 22:49:44
Užrašėte mano mintį:” Meilė gali suteikti kilnumo žmogui, bet ne kasdienybei.” Kitaip tariant, kilnumas gali būti būdingas tik subjektui, bet ne objektui.
Nesupratau nė vienos temos, ypač antrosios (apie atmintį), nes ten, norint atsakyti, reikia išmanyti psichoanalizę (Freudą, Nyčę, Jungą) ir dar kokį nors ypatingą mokslą apie smegenis, kitaip neįmanoma protingai atsakyti į klausimą, kodėl žmogui būdinga tokia smegenų savybė kaip atmintis. Remtis šioje temoje Martinaičio Kukučiu irgi neįmanoma, nes juk Kukutis – ne žmogus, o tema apie žmogų.
qwerty, 2014-06-02 23:08:55
Regina D., oj kokia griežta kritikė) Bet dar reikia susitarti apie kokią meilę kalbam. Kadaise gyveno toks Augustinas,kuris tvirtino, kad meilė yra pažinimo sąlyga (tantum cognoscitur, quantum diligitur)-pažįstame, tiek, kiek mylime…
qwerty, 2014-06-02 23:33:51
Aišku,dabar koks mūsų klausimukas Rasa būtinai manęs paklaus: o kas yra tas pažinimas, qwerty? Ir kaip tai susiję su tuo, kad kilnumas gali būti būdingas tik subjektui, bet ne objektui? Aš, aišku, atsakysiu ir į šį Rasos klausimą. Ir dabar jau žodžiais, o ne banaliais bakstelėjimais kaktą į kaktą, kas yra kai ką vimdantis švelnumas. Taigi: pažinimas yra jusliškai suvokiamos atskirybės identifikavimas su visuotiniu jos reikšmingumu ir pastarojo apibrėžimas kitais visuotiniais požymiais, tam tikras mąstymo būdas, kuris remiasi patyrimu, jį aplenkia ir vėl grįžta prie jo, nepasyvus duotybės pripažinimas, kuris vadovaujasi ankstesniu (a priori) supratimu, kas ir kokia duotybė galėtų būti. Tai labai trumpai apie pažinimą.Dabar dėl subjekto. Subjektas – minties objektas, pačioje savyje esanti tikrovė. Subjektyvybė, kaip subjekto esmės struktūra, pamatų pamatas (ratio), supratimo horizontas, kuris apibrėždamas savyje turi ir apima viską, kas privalo iškilti kaip OBJEKTAS, objektyvybės apraiška, būties aiškinimas kaip to, kas yra ir sudaro pagrindą. Atsižvelgiant į tai negalima sutikti su Reginos D. teiginiu, kad kilnumas gali būti būdingas tik subjektui, bet ne objektui.
Rasa, 2014-06-03 00:53:16
Gerai, kad Rasa miega ir nieko nepaklaus, nes jei nemiegotų ir paklaustų, o paskui paskaitytų tokį qwerty atsakymą, tai… tai paskui jau tikrai neužmigtų… :)))))))))
Regina D., 2014-06-03 06:51:59
Ačiū, qwerty, kitais mokslo metais liepsiu mokiniams Jūsų mintis išmokti kaip universalų gabaliuką ir įterpti į visus rašinius – juk visuose rašiniuose yra objektas ir subjektas :)))
Beje, mokyklinėje filosofijoje subjektas suprantamas kaip gyvas, objektas – visa kita materija.
Bet aš labiau norėčiau suprasti, kokia kasdienybė vadinama nekilnia, kaip priešprieša kilniai. Koks filosofas yra rašęs apie kilnią vs nekilnią kasdienybę?
Indra, 2014-06-03 15:19:16
Įdomu, literatūra – menas ar mokslas? O gal tai sintezė? Kodėl analizuodami temas tiek daug dėmesio skiriate protui, kritiniam pradui? Ne įspūdžiui, emocijai, jausmui, individualiam pojūčiui? Gal galima rašyti, ką jauti skaitydamas kūrinį, ką supranti (nors ir netobulai ir nelabai protingai), gal galima abiturientui kelti klausimus ir atsakymų tik bandyti ieškoti? Gal net nesurasti…
O personifikacija gal gali objektą (gyvenimą) paversti subjektu ( žmogumi) 😉
petras, 2014-06-03 16:29:48
Pagalvojau, kad gal geriausias egzaminas lietuvių kalbos būtų toks. duoti tekstą su klaidomis (įvariomis, gramatikos, stiliaus, žodžių darybos ir kokių dar būna) ir abiturientai turėtų juos ištaisyti. na ir atitinkamai balai būtų (pagal tai kiek ištaisė, ar visas klaidas, ar pataisė to ko nereik ir panšiai). o literatūros dalies reiktų visiškai atsisakyti, nes juk vistiek privaloma skaityti knygas ar bent ištraukas lietuvių rašytojų. (juk ir dabar near kūrinio interpretacijos ir/ar analizės per egzaminus, reiškia galima be to apseiti. Na o rašinėlio vertinimas labia sudėtingas dalykas (ir subjektyvus), kaip kad dailiojo čiuožimo (visada per olimpines būna intrigue ir skandalų visokiausių ir nepatenkintų vertinimu). tai va
Regina D., 2014-06-03 20:33:59
Indrai: egzamine mokiniai rašo samprotavimą duota tema, pavyzdžiui, apie kilnią ar nekilnią kasdienybę ar apie atmintį,- kaip šįmet. Tema yra ne iš literatūros (!), o iš gyvenimo, t.y. iš istorijos, psichologijos, filosofijos, tikybos, etikos, politologijos. Šitie dalykai nėra lietuvių kalbos ir literatūros pamokų objektas, bet “įkainoti” egzamine daugiausia – iš 20 turinio taškų už tai galima gauti net 17. O štai tie rašytojai, apie kuriuos kažkodėl daugiausia kalbama, verti vos 3 taškų! Ir tai, jeigu sugebėsi su tema susieti rašytojo kontekstą, t.y. paaiškinti rašytojo požiūrį remdamasis epochos, laikotarpio ypatybėmis ar rašytojo asmeninio gyvenimo peripetijomis. Niekas nereikalauja rašytojo suvokti vienaip ar kitaip – nori, rašyk, kad Mykoliukas tauri asmenybė, nori – rašyk, kad jis neprotingas, primityvus, banalus, vangus. Svarbu, kad tinkamai panaudotum kūrinį kaip gyvenimo situacijų iliustraciją (tam reikia susikurti net sakinių – tiltų, kuriais pereiname nuo gyvenimo prie literatūros ir nuo literatūros prie gyvenimo apibendrinimo). Žodžiu, egzamino rašinys tapo mokslu savyje, arba subjektu, kaip sako qwerty :))) Tai tam tikras intelektualus žaidimas, azartinis ar ne, – jums spręsti, bet mokykloj to nemokoma, mokykloj mokoma rašytojų biografijų ir “apie kūrinius”. Įdomu, bet oficialiai nepateikta nė vieno labai gero tokio rašinio pavyzdžio :)))
qwerty, 2014-06-03 21:10:31
Regina D. pradėjo kalbėti profesionale kalba. Man tai jau kosmosas. Iš esmės apie mokyklą ir ugdymą su tinklaraštininku, Regina D., etc. galiu kalbėti tik iki tos ribos, kuomet jie nusileidžia iki mano lygio ir kalba bendromis frazėmis. Nieko keista-jie yra gamybininkai. Gerąja to žodžio prasme. Uf, kaifas, kad man nereikia visko žinoti…)
Indra, 2014-06-03 21:31:26
Dėkoju Reginai D. už paaiškinimą.
Patiko rašinio apibūdinimas – „intelektualus žaidimas“. Vadinasi, galima į reikalavimus pažvelgti žaismingai, šiuolaikiškai, jaunatviškai ir pritaikyti rašinyje žinias tų dalykų, kuriuos mokinys buvo pasirinkęs. Pavyzdžiui, chemijos, fizikos, istorijos… Kalbant apie meilę – labai tiktų aptarti cheminę reakciją 🙂
qwerty, 2014-06-03 21:34:43
Daugelis mokame kalbėti kokia nors profesionalia kalba. Kiti net keliomis. Tiesa-ne visi kalba tobulai…Tačiau visi gebame gan tiksliai jausti profesionalios kalbos grožį. Čia, kaip ir su bendruoju grožiu (menu). Toli gražu ne visi, kur ten visi-labai maža mažuma, mokame jį kurti, tačiau beveik visi mokame jausti kas yra gražu…)
Rasa, 2014-06-03 21:48:18
qwerty: o man atrodo neetiška ir neteisinga kalbėtis su žmonėmis profesionaliai, bet jiems nesuprantamai 🙂 Niekada darbe nekalbu profesionaliais žodžiais. Profesionalu išties-tai paprastais žodžiais išaiškinti žmogui viską, ką jis nori žinoti ir ką jam reikia žinoti. Profesionali kalba su spec. terminais- skirta profesionalų tarpusavio kalboms.
Žinoma, tai neliečia Reginos kalbos. Ji puikiai parašė. Ji beveik visuomet labai puikiai rašo 🙂 Manau ji neeilinė mokytoja.
qwerty, 2014-06-03 22:27:43
Paklausykim. Gero vakaro)
http://www.youtube.com/watch?v=EEU73AN6fqo
Burgis, 2014-06-04 21:27:31
qwerty: ačiū, paklausiau. Ir aš, kaip milijonai žmonių, dabar labai mėgstu klausyti jaunų, nežinomų talentų…
qwerty, 2014-06-04 23:24:51
Taip.Paklausykim.