Aukštesnio nei pirmojo laipsnio lygtis suteikia nežinomiesiems daugiau sprendinių. Šie sprendiniai vadinami šaknimis.
Stieg Larsson. „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“.
***
Taip netikėtai radau argumentą savo naudai diskusijoje apie kvadratines lygtis…
Bet ar galima pasitikėti tokiomis knygomis?
Pavyzdžiui, jau esu rašęs ir seminaruose minėjęs šią citatą:
*
… Jungtinėse Valstijose šešiasdešimt procentų sveikatos išlaidų tenka paskutinį pusmetį gyvuojantiems mirtiniems ligoniams.
Dan Brown. „Inferno“.
*
Tikėti tuo? Juk tai šiurpina!
*
„Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ – jau antroji Stiego Larssono knyga, kurią skaitau, iš „Millenium“ trilogijos. Pirmąją, „Mergina su drakono tatuiruote“, jau perskaičiau ir nusivyliau… Tikrai žinau, kad trečiosios knygos išvis nepirksiu. Kodėl?
*
Šios svetainės lankytojai pamena, kaip komentavau penkias Haruki Murakami knygas, kurias man paskolino gimnazistė. Stiegui Larssonui tinka kai kurie komentarai…
Nejaugi gerą detektyvą galima parašyti tik vaizdžiai aprašant sadistinius iškrypimus, seksualinį smurtą, ištvirkavimą, makabriškas žudynes, psichinių ligonių elgesį? Aš noriu pajausti Švediją, bet Švedija nėra tokia!
*
Kam skirtos tokios knygos? Maniakams, psichikos ligoniams, sadomazochistams?
Stebiuosi ir nepaliauju stebėtis: filmai žymimi amžiaus cenzo nuorodomis, knygos niekaip nežymimos; norvegai rūpinasi vaikais, bet nesirūpina, ką tie vaikai skaito; mūsų vaikų dorovės sergėtojai knygų, matyt, visai neskaito; kuo daugiau purvo, kančios ir kraujo knygose, tuo greičiau jos ekranizuojamos.
*
Vėl atlikau įspėjimo misiją…
Atsakymai
Burgis, 2015-03-06 09:02:31
Nebūk abejingas…
pwl, 2015-03-06 09:25:45
Iš detektyvų galiu rekomanduoti Liz Rigbey – Total Eclipse.
Visiškai klasikinis detektyvas. Be nukrypimų, su atomazga; literatūriniu požiūriu Baironui neprilygsta, bet maloniai skaitoma.
Knygą perskaičiau jau 2 kartus; , tai galiu ir padovanoti. Tiesa, knyga anglų k, bet tai ne problema juk.
petras, 2015-03-06 09:52:37
Bet jūs nežinot kokia yra švedija 😉
O tokios knygos skirtos skaitytojams kaip jūs. jūs jas perkat ir skaitot (na gal padovanoja kas nors), bet vistiek perskaitot, pareklamuojat. tada jūsų sekėjai gal būt ima ir skaito. keistą klausimą uždavėt (beveik retorinį).
Burgis, 2015-03-06 09:59:58
petrui: nulis logikos Jūsų komentare…
-
Mūsų jaunoji šeima Švedijoje gyvena jau daugybę metų – aš žinau, kokia ta Švedija beveik tiek pat, kiek žinau, kokia ta Lietuva.
-
Mano „reklama“ (antireklama!) pasieks gal tūkstantį žmonių, o leidyklų, knygynų veikla keičia mažiausiai dešimčių tūkstančių, jei ne šimtų tūkstančių, žmonių gyvenimus. Net tų, kurie tokių knygų neskaito. Nes jie turi gyventi su tais, kuriems tokia rašliava patinka…
Regina D., 2015-03-06 12:50:56
“Mergina su drakono tatuiruote” yra PUIKI psichologinė knyga, ne tik detektyvas. Be abejo, ji skirta ne vaikams. Bet mes, suaugusieji, turime pagaliau išlipti iš savo dramblio kaulo bokšto ir bent pabandyti suvokti autizmą, psichologines traumas ir jas patyrusių žmonių elgesio logiką, mokėti atpažinti tam tikras išsigimimo apraiškas. O gal Lietuvoje to nėra? Gal čia nėra pedofilų, gal čia žmonės šiaip sau užspringsta švendrės lapu arba prigeria vienintelėje visame didžiuliame lauke esančioje balutėje, gal čia vaikai šiaip sau paimami iš Kauno ir nuvežami į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, o paskui aiškinama, kad mergytei skaudėjo gerklę – ir gal visiems tinka tokie paaiškinimai? Tada taip – “Milenium” knygos mūsų tautiniam mentalitetui tikrai kenkia ir gąsdina.
petras, 2015-03-06 12:57:59
-
tai jūsų žinios apie švediją tik iš antrinių šaltinių, t.y. žinot paviršutiniškai ir galėčiau lažintis, kad tikrai mažiau žinote nei apie Lietuvą, vien mentalitetą perprast žmonių (suprast, pajaust žmones) reik daug metų pragyvent šalia, o gal net gimti tarp jų. nebent kalbat apie šalies vizualinę išvaizdą, tada jo.
-
gal tiems žmonėms irgi nepatinka knygos, bet vis tiek skaito, kaip ir jūs (gal tikisi kad bus gera ? pvz.) o jei knygynų veiklą sugeba pakeisti žmonių gyvenimus, tai manau jie tikrai tų pokyčių nusipelno 😀 o knygos skirtos bet kokiems žmonėms, kurie moka pinigus. kaip kapitalizmo šalininkas turėtumėt tai suprast. jeigu pakibot ant reklamos kabliuko, tai leidyklos ir knygyno ir autoriaus tikslas pasiektas, nesvarbu kokie jų motyvai bebūtų. sekant jūsų logiką, tai dar keista kaip nepykstat ant jūsų moralės normų (ar skonio?) neatitinkančių interneto turinio, filmų, šiuolaikinio “meno” (įvairūs performansai, nžn ar tai menas), bulvarinių skaitalų, kompiuterinių žaidimų ir t.t. be galo be krašto :0 ir neklausiat kam visa tai skirta ?:) bet jei klaustumėt, aš jum atsakau iš anksto: jeigu yra kažkoks poreikis, atsiras ir pasiūlymas.
ir kurie teiginiai įdomu pas mane komentare buvo nelogiški ?
petras, 2015-03-06 13:09:35
Atsiprašau, kad daug rašinėju, bet Regina labai gerai apibūdino situaciją. Be to, mano manymu, viskas vyksta atvirkščiai. tai ne knygos ar filmai verčia žmones elgtis vienaip ar kitaip, o būtent žmonių veiksmai įkvepia kūrėjus. paprasti pvz. iš gyvenimo alkoholikų šeimoje tėvas kirviu negyvai užkapojo vaiko motiną jo akivaizdoje. narkomanas (heroino vartojotas) per dienas vagia dozei, šlaistosi su tokiais pačiais. spėkite, ar šie veikėjai kada nors gyvenime skaitė tokias knygas ir ar žiūrėjo filmus ???
tad būtent tokios istorijos, kurių patys neišgyvenam ir smalsina mus. pamatyt, kad yra įvairus gyvenimas. linksmas, šviesus, tamsus, piktas, pilkas, liūdnas, neteisingas, stebūklingas ir t.t. + visi žmonės labai skirtingi tad ir skirtingi potyriai juos skirtingai jaudina 😉
Sokolovas, 2015-03-06 16:45:20
NA TAIP, NEDUOK DIEVE TOKIŲ KNYGŲ…
Citata: “Aukštesnio nei pirmojo laipsnio lygtis suteikia nežinomiesiems daugiau sprendinių. Šie sprendiniai vadinami šaknimis.”
Lygtis SUTEIKIA nežinomiesiems sprendinių…Nebent ateinančių kartų pedagogai ( geri mokiniai, deja, nesvajoja dabar apie šį darbą) taip aiškins matematiką…
Lygtis ( viena) …nežinomiesiems. Vadinasi, kalbama apie lygtį su KELIAIS nežinomaisiais, pavyzdžiui, su dviem…Ar jau ir ( x, y) tapo “šaknimi” ?
Neduok Dieve tokių knygų!
Na, o jei rimtai…Lygties sprendiniai neturi būti vadinami “šaknimis” jokiais atvejais. Nors tai, deja, pasitaiko. Mokiniams tokia painiava naudinga? Čia iš serijos “puodas yra vadinamas lėkšte” ( kad diskutuotume:)…).
Pagaliau reikia atsisakyti termino “lygtis nežinomasis” . Turi būti : lygties KINTAMASIS. Beje, kitaip būna problemiška paaiškinti kitą- parametro, sąvoką.
Sakalas, 2015-03-07 08:11:26
Sokolovui: Griežtai prieštarauju. Funkcijos turi kintamuosius, o lygtys – nežinomuosius, kurių radimas mus domina.
Sokolovas, 2015-03-08 16:52:06
KAIP “GIMSTA” LYGTYS? Atsakymas Sakalui
Žinote, jūs ne tik prieštaraujate ( tai džiugu, garbė diskusijoms! ), bet ir “griežtai” atskyrėte itin susijusius dalykus.
Kaip “gimsta” lygtys? Vardan ko? Aišku, interpretacijų apstu. Tačiau jas jungia štai kas:
Yra funkcijos F(x) bei G(x). Lygtį F(x) =G(x) sudarome, norėdami rasti KINTAMOJO x reikšmių, su kuriomis FUNKCIJŲ REIKŠMĖS yra lygios, aibę.
Taigi, lygtis yra būtent “iš funkcijų gimusi”!
Elementari matematinė kultūra ( o ji- ne dogma, o struktūrizuota mąstysena) reikalauja pradėt pokalbį apie funkciją ( ar auditorijoje, ar…bičiulių ratelyje) nuo apibrėžimo srities. Pastaroji sąvoka taikoma ir lygtims ( dėl jos “kilmės iš funkcijų! ). Juk kalbama ir apie lygties F(x)=0 apibrėžimo sritį, t.y. apie KINTAMOJO x leistinųjų reikšmių aibę.
Ir dar. Lygties KINTAMOJO sąvokos vartojimas itin padeda “atskirt pelus nuo grūdų”, aiškinant lygtis su kintamuoju x, ir parametru a. Juk parametras yra pastovus dydis, o x yra KINTAMASIS.
Nepamirškime ir nelygybių. Ten “nežinomojo” sąvoka net dvelkia absurdu…Nelygybės KINTAMASIS- kitas dalykas.
P.S. Prisipažinsiu, jog prieš 15-20 metų ir aš buvau “nuodėmingas”, ir naudojau “lygties nežinomojo” sąvoką. Tačiau mane argumentuotai pataisė prof. P. Survila ( recenzavęs vieną mano knygą), ir aš esu jam dėkingas. Ne viskas, kas “prigijo”, yra teisinga.
P.S. “Prigijo” ir kita “sentencija” ( ypač mokykloje)- “lygties sprendimas grafiniu būdu”. Bet tai yra neteisinga. Grafiniu būdu lygtys ne sprendžiamos, o TIRIAMOS. Tikslas- sprendinių skaičiaus nustatymas, bei sprendinių ( jei jų yra) izoliacijos intervalų radimas. “Apytikslis lygties sprendimas”, kuriuo kartais “mojuoja” termino “grafinis lygčių sprendimas” šalininkai,- yra sprendinio izoliacijos intervalo radimas, tik jis kartais pateikiamas pragmatizmo subjaurotu būdu.
Sakalas, 2015-03-08 17:18:20
Sokolovui: O jūs apie funkcines lygtis esate girdėjęs? Arba diferencialines?
Kas tas Survila? Negirdėjau tokio. Turbūt koks no-name’as matematikoj.
Šiaip, Sokolovai, Jūs turbūt nieko gero nei matematikoj, nei kokiam kitam moksle nesate pasiekęs? Taip manau todėl, kad esate save įkalinęs stereotipuose ir per daug konservatyvus. Išlaisvinkit savo mąstymą ir atsipalaiduokit. Anksčiau aš irgi buvau toks kaip Jūs, bet laiku sustojau.
Burgis, 2015-03-08 17:26:54
Sokolovui: dar vienas įspėjimas: jei per dieną parašysite daugiau nei vieną komentarą – ištrinsiu; jei komentaras bus ilgesnis nei septynios eilutės – ištrinsiu.
Ar Jūs nesusigaudote, kaip gyvenime atrodote?!
Sakalas, 2015-03-08 18:11:11
PRAŠYMAS
Maloniai prašau neriboti “Sokolovo” komentarų kiekio. Ribojama gali būti tik jo komentarų apimtis. “Sokolovo” komentarai yra įdomūs ir sulaukiantys skaitytojų dėmesio.
RiVa, 2015-03-09 20:45:52
Sakalui: kai „a+o buvo pagrindinė priemonė matematinei informacijai skleisti..“ – http://web.vu.lt/mif/v.stakenas/a+o/2003-1/2003-1-6-7.pdf.