Įsivaizduok, kad tau leista. Ar žinotum, ką daryti?

Atsakymai

GL, 2009-02-25 16:07:13

Na, kadangi pliusu/minusu nebus, leiskite ivertinti 😉

1. • (manau liberalu ministrui sis punktas turetu patikti :)… beje, tikriausiai norejot pasakyti “tinkla” – ne “tinka” ir ne “tiksla”, ar ne?)
2. • (nors neaisku kaip konkreciai tai butu daroma – ar sumazinti kiekvieno dalyko pamoku skaiciu proporcingai, ar padaryti kai kuriuos dalykus pasirenkamais?)
3. • (vietoj lietuviu kalbos reiketu rasyti kalba, kuria jie desto, nes taip pat yra ir nelietuvisku mokyklu)
4. • (nors abejoju, kad bus “zenkliai”, ypac krizes salygomis…)

5. ++ (labai sutinku, tik taip pat reiketu, kad tas papildomas kruvis butu ivertintas papildomais kreditais ar pan., kas butu didelis pliusas stojant i universitetus ar net veliau gyvenime – kitaip dauguma pasakys “o man neapsimoka…”)

6. +/- (nelabai aisku ka turite galvoje sakydamas sumazinti temu skaiciu… jeigu kalbama apie mokomuosius dalykus – tai turi buti privalomi pagrindai, kurie turi buti mokomi visiems [pvz. dabar del profiliavimo yra zmoniu, kurie 11-12kl. visai nesimoko biologijos ir del to taip nieko ir neisgirsta mokykloje nei apie genetika, nei apie evoliucija – manau, kad tai nepriimtina] ir pasirenkamieji, kuriuose maksimaliai atsispindetu naujos, populiarios ir svarbios meno, mokslo bei technologiju sritys. Del kompiuterizacijos be abejo sutinku)

7. ++ (tik, aisku, nereiketu, kad musu egzaminai pasiektu SAT lygi… ;))

Taigi, puiki pradzia. Padiskutuokim, gal atsiras dar daugiau punktu, ir siunciam e-peticija ministrui 😉

Raimundas Zabarauskas, 2009-02-25 17:03:12

Na matote: kažkas kitas turi egzaminuoti mokytojus, o juk LRV programoje numatoma, kad mokytojo atlyginimą (ilgainiui) nustatys pats direktorius. Kažkas kitas turi uždrausti pratybas, tarsi mokykla pati negalėtų jų sau uždrausti…

Dėl tinklo, egzaminų viešumo nesiginčyčiau, bet kiek sutrikau dėl krūvio mažinimo. Ar tikrai lyginant su tuo krūviu, kurio kažkada mokėmės, dabar jis labai „išplitęs“?

Mielas BB ir svetainės lankytojai!

Profiliavimą naikinti? (Grąžinti į sveiko proto 1-2 pasirenkamųjų dalykų rėmus?).

Kasmet (pradedant nuo pagrindinės mokyklos) egzaminuoti / testuoti?

Per jėgą mokyti nemokytinus (integruoti)? Bausti tėvus piniginėmis baudomis už vaikų neatvykimą į pamokas? Įžūlų elgesį?

Panaikinti mokytojų atestaciją?

Akredituoti vadovėlius ir kitas mokymo priemones ar leisti mokykloms laisvai rinktis?

Duokit gi laisvę savo fantazijai.

vaida, 2009-02-25 20:16:00

išgirdau bendrinį keiksmažodį SAT ir susiraukiau. Jokiu būdu, JOKIU BŪDU negalima leisti lietuviškai švietimo sistemai ir egzaminams nusiristi iki SATs. Laikiau ir pirmus ir antrus, rezultatais džiaugiuosi, bet pati sistema – kvailystė.

galiu komentuot plačiau, bet kol nieks neužpuolė, nematau reikalo.

GL, 2009-02-26 00:21:41

Vaida, nereikia painioti standartizuotu egzaminu idejos, kuri manau yra net labai gera ir reikalinga, su konkreciu igyvendinimu Amerikoje – S(tupid)A(merican)T(est) su visais kvailais multiple-choice tipo klausimais…

kukutis, 2009-02-26 10:19:20

1- Jeigu žinočiau kaip jūs isivaizduojate “optimizuoti”, galėčiau pakomentuoti šį punktą.

2- Mažinkit kiek norit – mokytojų nesumažės.

3- Išlaikys visi. (Pasiruoš,nusirašys, papirks…)

4- 10+

5- Sutinku. Padidinti popamokinę veiklą, finansiškai prilyginant pagrindinei.

6- Jokių reformų!

7- Ginčytina.

— Jeigu atlyginimus nustatys direktorius, reikia pradėti kaupti kyšius.

— ĮSTEIGTI SPEC. DARBO MOKYKLAS (PRIVALOMAS), NELANKANTIEMS PAGRINDINIŲ. ĮSTATYMU APIBRĖŽTI PRIVALOMĄ LANKOMUMĄ MOKYMO ĮSTAIGOSE, ASMENIMS IKI 18 METŲ.

Vaida, 2009-02-26 10:24:38

standartizuoti egzaminai – gerai. SAT matematikos egzamine net ir “aukščiausio” lygio testuojamas skaičiuotuvo naudojimo našumas, o ne matematika. tačiau paruošimas, mano galva, niekada neturėtų virsti egzaminų uždavinių pavyzdžių kalimu, kuo pagrįstos SAT knygos, tarkim.

būkim biedni, bet teisingi: yra didžiulis skirtumas tarp “tokių uždavinių mes nesprendėm” ir “tokių pačių uždavinių mes nesprendėm”

Mindaugas Ubartas, 2009-02-26 10:41:47

Sveiki,

Dziaugsmu apsipila sirdis, matant sia diskusija. Yra vilties.

Negaliu nei patvirtinti nei paneigti nei vieno is teiginiu, nes :

1. Nematau tikslo :(. Mano nuomone, pirmiausia nusistatom tiksla, t.y. koks mokinys turi iseiti is “juodosios dezes” (mokyklos) po 9 klasiu, po 12 klasiu.

2. Tada pradekim diskutuot apie priemones tam pasiekti.

Kol neturesim vieno tikslo, tol nesusikalbesim 🙁 diskutuosim argumentuosim, losim ir josim vieni ant kitu.

Koks turi buti zmogus, kad gautu “brandos” atestata? ir ka daryti su tais kurie iki tokio lygio “netempia”.

Pradziai tikslas – tada sutarsim ir del priemoniu.

Pagarbiai,

Mindaugas

Mindaugas

Raimundas Zabarauskas, 2009-02-26 11:38:53

Mindaugui Ubartui:

intuityviai tikslas aiškus (gal net įrašytas švietimo dokumentuose), bet jei TIKRAI manote, kad reikia jį detalizuoti, tai imkite ir detalizuokite.

kukučiui:

„Jeigu atlyginimus nustatys direktorius, reikia pradėti kaupti kyšius“

Jūs teisus su vienintele išlyga: jei mokiniai bus kasmet testuojami ir jei mokyklos kolektyvo tolesnis darbas joje priklausys nuo pridėtinės vertės, tai protongi direktoriai ims ne kyšius, o protingus mokytojus. Likę neišsilaikys.

Todėl, mano galva, pradėti reikia ne nuo būsimo mokinio modeliavimo (tam neturime pakankamų duomenų apie esamą situaciją mokyklose), bet nuo testavimo (egzaminavimo?), t.y. nors apytikrio švietimo rezultatų matavimo.

Burgis, 2009-02-26 12:51:57

Jūs, mieli lankytojai, mane ir vieni kitus pradžiuginote protingais komentarais. Neturiu laiko visiems atsakinėti, bet trumpai kelis teiginius pakomentuosiu:

Vaidai: taip, SAT tipo egzaminas mums nepriimtinas, bet aš kalbėjau apie SAT tipo VIEŠUMĄ.

Raimundui: (tarp žvaigždučių – Jūsų teiginiai, po brūkšnelių /// – mano).

*\* LRV programoje numatoma, kad mokytojo atlyginimą (ilgainiui) nustatys pats direktorius. ** /// taip, bet prieš tai turi būti aprobuotos direktoriaus teisės ir atsakomybė, apeliacijų sistema ir kt.///

*\*Kažkas kitas turi uždrausti pratybas, tarsi mokykla pati negalėtų jų sau uždrausti…** /// kol kas negali, nes tokia švietimo sistemos hierarchinė struktūra.///

*\* Ar tikrai lyginant su tuo krūviu, kurio kažkada mokėmės, dabar jis labai „išplitęs“?** /// to krūvio turinys labai dažnai beprasmis, “išplitęs”, todėl neaprėpiamas.///

*\*Profiliavimą naikinti? (Grąžinti į sveiko proto 1-2 pasirenkamųjų dalykų rėmus?).** /// iš esmės, laimei, jau panaikintas///

*\*Kasmet (pradedant nuo pagrindinės mokyklos) egzaminuoti / testuoti?** /// nereikia; nuvertinsime kasdieninius įverčius///

*\*Per jėgą mokyti nemokytinus (integruoti)?*** /// Ne!/// ***Bausti tėvus piniginėmis baudomis už vaikų neatvykimą į pamokas?***/// suderinti su ankstesniu teiginiu/// ***Įžūlų elgesį?**/// Netoleruoti!///

*\*Panaikinti mokytojų atestaciją?**/// Jokiu būdu! Bet RADIKALIAI pakeisti!///

*\*Akredituoti vadovėlius ir kitas mokymo priemones ar leisti mokykloms laisvai rinktis?**/// Tik rinka!///

Laisvas, 2009-02-26 13:34:12

p B.Burgiui: juokiuosi ir atsiprašau: čia mano sūnus leido sau parašyti po “kukučio” slapyvardžiu…

Vaida, 2009-02-26 15:03:02

labai jau įdomiai skamba “nemokytini”. nuo kurios klasės tada pradedam skirstyt į “mokytinus” ir “nemokytinus”? socialiniu darvinizmu kvepia.

iš patirties galiu drąsiai sakyt, jog moksleivių motyvacija ir lankomumas tiesiogiai proporcingas pamokų kokybei. pamokos negali būti tokios, jog praleidus nesijaustų skirtumo. ačiū, aš vadovėlį ir pati galiu persiskaityt, išmokau pradinėj. jei praleistos pamokos neatsispindi pažymiuose, tai, atsiprašau, ką mokytojas veikia? dažnu atveju tie neliečiamieji, ar, kaip jūs apibūdinot, “nemokytini” yra pačios sistemos darbo brokas – niekas negimsta nemokytinu.

švietimo sistemos negalima elitizuoti. taigi švietimo sistema ne dėl savo pačios grožio. atrodo apie nusikaltėlius, ne apie vaikus šnekat: “nemokytinas”, te antspaudą ant kaktos ir eik šunim šėko pjauti. kaip tam vargšui paskui gyvent, jei nuo pat mažens jis “nemokytinas”?

gerų mokytojų reikia visiems. tada žiū ir nemokytinų nebeliks.

Raimundas Zabarauskas, 2009-02-26 15:32:39

„Kasmet (pradedant nuo pagrindinės mokyklos) egzaminuoti / testuoti? – nereikia; nuvertinsime kasdieninius įverčius“

Kas galėtų būti tie kasdieniai įverčiai, kad dėl jų būtų verta aukoti nors apytikrį žinojimą, kaip dirba mokykla/mokytojas/mokinys?

Sutinku, yra pavojus (išvengiamas), kad mokytojai rengs mokinius tik testui. O kam jie juos renga dabar?

Jums vertėtų išgirsti kai kurių (visai neprastų) mokyklų direktorių nuomonę apie tai, kad švietimas nuo 6 iki 10 klasės iš esmės nevyksta, o tik yra imituojamas…

Raskite dar bent vieną rimtą (valstybės biudžeto dalimi) veiklos sferą, kurioje rezultatas nebūtų matuojamas?

Burgis, 2009-02-26 15:45:05

Vaida, Tu tokia švelni ir gera, staiga rašai taip kategoriškai, piktai…

“Nemokytini” yra sąlyginis terminas: tikrai yra nemokytinų universitetuose, bet labiau nei kiti tinkamų ten, kur rengiami staliai, suvirintojai (pvz., Burgis ten visai nieko nesugebėtų…).

Tikrai nereikia, kad visi mokytųsi bendrojo lavinimo mokyklose iki 12 klasės – profesijos ir bendrųjų žinių pagrindų galima pradėti mokytis žymiai anksčiau (prisimenate “Penkiolikos metų kapitoną”?)

Taigi, miela Vaida, žiauru ir neteisinga vienodai mokyti nevienodus vaikus.

Burgis, 2009-02-26 15:48:52

Raimundui: taip, aš sutinku, kad rezultatas turi būti nešališkai matuojamas, bet ne kasmet – pernelyg brangiai kainuotų ir laukiamo efekto nebūtų. Visiškai pakanka tikro, gero, objektyvaus ir išsamaus “pamatavimo” keturis kartus: po ketvirtos, aštuntos, dešimtos ir dvyliktos klasių baigimo.

GL, 2009-02-26 16:48:44

As velgi drisciau pasiulyti keleta dalyku is amerikietiskos sistemos (ir siek tiek is kitu saliu), kuri manau yra viena geriausiu, nors turinio poziuriu JAV mokyklose ne kas…

Vietoj profiliavimo, dalykai galetu buti mokomi pagrindiniu lygiu, kuris butu siek tiek maziau detalus (informacijos, o ne metodu prasme) uz dabartini. Be to, skirtingose mokyklose, priklausomai nuo to kiek ir kokiu mokytoju jie turi, kai kurie dalykai galetu buti mokomi AP (advanced placement) lygyje, kuris butu panasus i universiteto pirmu metu kursa ir uz kuri studentai galetu automatiskai gauti universiteto lygio kreditus… (nors tam reiketu siek tiek reformuoti universitetus pagal lygiu sistema, kai pirmaisiais metais butu mokomi ivadiniai kursai, antrais – sudetingesni, treciais ir ketvirtais – sudetingiausi). Taip pat nereiketu riboti kiek normaliu ir kiek AP lygio dalyku moksleivis pasirenka mokykloje, kad gabus moksleiviai galetu pasirinkti daugiau AP dalyku… Tai pades ivykdyti tam tikra diferenciacija tarp “mokytinu” ir “nemokytinu”, kuria visi taip siulo… 🙂

Del egzaminu, velgi siulyciau tureti pradine (1-6 metai), vidurine (“junior high”, 7-9 metai) ir gimnazija (“high school”, 10-12 metai), ir kad egzaminai butu baigiant kiekviena mokykla, norint patekti i sekancia (o 12 klaseje – i universiteta). Siaip sutinku, kad daliai moksleiviu “junior high” issilavinimo pakaktu, bet ta dalis neturetu buti didele…

Mindaugui del tikslo: labai paprasta, zmogus turi buti issilavines placiaja prasme kaip asmenybe, ir pasiruoses studijuoti pasirinkta dalyka universitete/kolegijoje/profesineje mokyklose ar dar kur.

Mindaugas Ubartas, 2009-02-26 17:31:53

Gediminai,

Turiu klausima ka reiskia issilavines?

GL, 2009-02-26 17:47:56

Suprantantis save, kitus zmones, supanti pasauli, jame vykstancius procesus (fizikinius, socialinius, etc.), atsparus manipuliacijom ir t.t. 🙂

vytciokas, 2009-02-26 20:44:30

manau kad turetu buti visi egzaminai mokyklos privalomi, tai parodytu zmogaus gebejima mokintis, o ne tik megstamu dalyku zinias…

universitetuose, kolegijose turetu but stojamieji ir jie patys turetu rupintis kaip daugiau ir geresniu studentu pritraukt.

mindaugas ubartas, 2009-02-26 20:54:33

gediminui: neturiu kam papriestaraut! Dar prideciau , kad mokantis skaiciuoti, valdyti savo pinigus, mokantis 2 uzsienio kalbas, lietuvos istorijos kiekvienam teiginiui galintis priespastatyti lenkijos, baltarusijos istoriku teiginius, klausiantis, kodel nuo Luzitijanos nuskandinimo iki jav isijungimo i kara praejo daugiau nei metai ir pan. turintis savo nuomone apie lietuviu literatura ir galintis sulyginti su kitu tautu literatura (ne tik mokantis mintinai keleta eilerasciu kaip pvz as). mokantis pasinaudoti fizikos formulemis apskaiciuoti, kokia vejo jegaine iskelt ant stogo, kad nereiketu rusisku duju) kuriam seksas nera kazkas juokingo, ir dar begale dalyku. Tai dabar turiu klausima: kurios is auksciau ivardintu priemoniu leis gauti toki rezultata?

Vaida, 2009-02-26 21:10:17

oi, aš nenorėjau nuskambėt kategoriškai ar juo labiau piktai. gal kad nemiegojus, gal kad tema tokia, taip susidėjo.

jei nori būti dailide, suvirintoju ar elektriku – prašom. reikalingos, geros profesijos, nieko blogo tame nėra.

pats terminas ‘nemokytinas’ kažkaip kliūva, nelyg ‘beviltiškas’. kam uždėt tokią etiketę 15-mečiui? jam ir taip sunku, jam dar užaugt reikia.

GL, 2009-02-26 22:14:27

“lietuvos istorijos kiekvienam teiginiui galintis priespastatyti lenkijos, baltarusijos istoriku teiginius”

“klausiantis, kodel nuo Luzitijanos nuskandinimo iki jav isijungimo i kara praejo daugiau nei metai”

“mokantis pasinaudoti fizikos formulemis apskaiciuoti, kokia vejo jegaine iskelt ant stogo, kad nereiketu rusisku duju”

Mindaugai, na jau tokiu dalyku mokyklu ir gimnaziju absolventai jokioje salyje nemoka ir nemokes… Nebent tie, kurie jais specialiai domisi (pirmieji du teiginiai – tiems kurie ruosiasi studijuoti istorija/politologija, treciasis – potencialiems fizikos studentams). Nors suprasti, kokia vejo jegainiu nauda ir privalumai bei normaliai zinoti istorija turetu kiekvienas 🙂

Kaip jau neretai snekejom, nereikia prikimsti per daug ziniu, reikia metodu ir supratimo. Taip pat reikia budu mokinius sudominti, o sia prasme as matau tik 2 galimybes – pagerinti mokytoju ruosima ir naudoti naujas (ir ateityje atsirasciansias) edukacines technologijas. Bet kuriuo atveju reikia galvoti apie konkrecias paskatas (incentives) moksleiviams.

VV., 2009-02-26 22:53:32

Vaidai-

Dėl “nemokytinų”. Tik pusantrų metų teko dirbti “paprastoje” mokykloje – norint įeiti į ją tekdavo prasibrauti pro prie pat durų rūkančių paauglių tuntą. Nieko nuostabaus – pačio direktoriaus kabinete būdavo net mėlyna nuo dūmų.

Turėjau progą susipažinti su “paprastais” mokiniais.

Su 11-12 klasių mokiniais buvo viskas tvarkoj. Bet dešimtokų buvo to-o-o-o-okių!… Buvo klasė, suformuota iš neįstojusių į “profkes”. O! O! O! Tai va jų gal dešimt buvo visiškai nemokytinų, bent ne dėl kokių ligų ar neįgalumo, bet – jie ir be mokslo buvo “blatni”, ir iš mokyklos jiems nieko nereikėjo. Joks mokytojas nebuvo pajėgus jų “motyvuoti” ar “sudominti”, reikėjo tik saugotis, kad negautum “į akį”. Kai vienam aršiausiam parašiau porą dvejetų,

mn nedviprsmiškai buvo patarta nevaikščioti po jų rajoną. Ir automobilio pažibinčiai buvo kaip tik tądien išspirti.

Tai nebe mokyklos problema. Tai tėvų auklėjimo (ar, tiksliau, neauklėjimo) vaisiai. Tikrai nematau jokios prasmės tokiems švaistyti valstybės pinigus, per prievartą juos bandant mokyti. Tai beviltiška.

Vaida, 2009-02-26 23:24:52

W. –

O kada, sakykit, tie vaikai “sugenda” ir “išblatnėja”? gerai pamenu, kad pradinėj nepaisant auklėjimo, skirtingų tėvų ir rajonų visi į mokytoją žiūri spindinčiom akim kaip į dievo karvę (posakis toks, jokios nepagarbos neturiu omenyje).

ir kodėl nėra sistemos reglamentuojančios, ką su tais žibintus spardančiais ir grasinančiais daryt? naivu tikėtis, kad būrys šešiolikmečių patys nusistatys sau ribas.

kas tiems, kurie grasino atsitiko? kas atsitiko rūkantiems ant laiptų? bijau, kad nieko. dėl to ir kartojasi.

VV., 2009-02-27 00:00:33

Tai jau tik ne mokytojai “užgesina” tas jų akis.

O dėl kitko, ką gali mokytojas, kai rūkymą prie mokyklos durų toleruoja pats direktorius, nes pats rūko, ir dėl mokinio krepšelio PRIVALOMA iš klasės į klasę pertempti visus tuos, kuriuos tikrai reiktų mesti lauk?

Atsakymas, 2009-02-27 01:15:14

VV pasisakymas atgaivino asociaciją: per ŠMM vadovų susitikimą VDU salėje su abiturientais, mokyklų vadovais ir VDU akademine bendruomene viceministrė Putinaitė panaudojo labai simptomišką apibrėžimą: “į universitetus ateis krepšeliai”. Manau, kad viena (bet ne vienintelė) mūsų švietimo sistemos problema yra jos absoliutus dehumanizavimas: mes nesidomime asmenybės ugdymu (mokinio, mokytojo, studento, akademiko…), ne, mums rūpi tik tie “vaikščiojantys” krepšeliai (ubago terbelės?). Tik gaila, kad sistemos ideologai (ar tokių dar esama, ar liko tik biurokratija?) nė kiek nesirūpina, kad tie krepšeliai netaptų savitiksliu dalyku. Banaliai nuskambės, bet pinigai naudingi tik tada, kai yra naudojami deramam tikslui. O tikslą, prieš jo siekiant, reikėtų bent jau susiformuluoti.

Raimundas Zabarauskas, 2009-02-27 08:22:03

O man regis, kaip tik per didelis sistemos „humanizavimas“ ir yra viena pagrindinių jos suirimo priežasčių…

Laisvas, 2009-02-27 08:42:44

Gerbiami žmones. Ar galėtumėt man paaiškinti kuo buvo bloga tarybinė švietimo sistema? Atmeskit per prievartą brukamą tarybinės ateities viziją ir paaiškinkit man tik apie pačią sistemą. Ačiū.

Burgis, 2009-02-27 09:05:19

Laisvam: klausimas tiksliai į dešimtuką! Jei ta buvusioji sistema buvo tokia bloga, taip kaip aš išmokau šio to? Kas iš dabartinės sistemos auklėtinių norėtų su manimi susitikti žinių ir intelekto ringe? Nebijokite, aš jau paveiktas sklerozės, laimėti negalėsiu, bet kautis dar pasirengęs…

Deja, kiekviena santvarka kitaip negali: “pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų ir …”. Mokymo ir mokslo ideologizavimas yra pasaulio nelaimė.

Laisvas, 2009-02-27 09:48:37

p.B.Burgiui: arba galima pasakyti kitaip:”… pajutusi, kad tapo žmogumi, beždžionė nulipo nuo medžio ir ėmė jį pjauti.” ( K.Mazarov )

Atsakymas, 2009-02-27 10:25:02

R. Zabarauskui: pasisakėte kaip tikras technokratas. Kur Jūs matote per didelį sistemos humanizavimą? Taisyklių, gairių nebuvime ir/arba jų nesilaikyme? Tai su humanizavimu neturi nieko bendra. Dar XVI a. A. Volanas rašė, kad visi žmonės iš prigimties lygūs ir laisvi, bet laisvė dažnai linkusi peraugti į savivalę, o savivalei apriboti ir kuriamos taisyklės. Mano manymu, mūsų švietimo sistemos problemos slypi ne perdėtame jos humanizavime, kurio paprasčiausiai nėra (žr. mano ankstesnį pasisakymą), bet elementariausių REALIŲ gairių ir aiškiai apibrėžtų ir PRAKTIŠKAI realizuojamų vertybių nebuvime. O dar kai pagalvoji, kad gyvename ABEJINGOJE visuomenėje, kurioje dauguma iš esmės savanoriškai arba priverstinai vengia bet kokios asmeninės iniciatyvos, tai išvis darosi graudu… Ir nereikia abejingumo, pasyvumo ar – labai dažnai – elementariausio bukumo sieti su švietimo sistemos humanizavimu. Humanistinė švietimo sistema – gražus siekis, tik bėda, kad jį dažnai įgyvendina (ar tariasi tai darą) silpnapročiai…

Raimundas Zabarauskas, 2009-02-27 11:09:26

Pasisakiau labiau kaip vadybininkas, o ne technokratas (kabutes juk uždėjau). Nors Jūs irgi pripažįstate, kad tikro humanizavimo nėra.

Labai teisingai rašote apie taisykles bei gaires ir jų įgyvendinimą.

Vienintelis dalykas, kurio trūksta – kriterijai. Jei nusistatę humanistinius tikslus iš anksto apgalvosime jų matavimą (kad ir apytikrį), tuomet aš už tokį humanizavimą.

Ar ir dabar labai technokratiškai skamba?

Atsakymas, 2009-02-27 11:14:16

Kabutės gali reikšti labai daug ką 🙂

Dabar Jūsų pasisakymas skamba nebe technokratiškai, o racionaliai.

AI, 2009-02-27 12:59:29

Klausimas šiek tiek į temą:

Kaip Jūs manote, ar gabių mokinių diferencijavimas nuo vidutiniokų/silpnų turi daugiau pliusų, ar minusų?

Burgis, 2009-02-27 14:29:59

AI: viskam reikia saiko. Elitinių mokyklų reikia nedaug, patekti į jas turi būti sunku. Tada jos “nenusiurbs” visos grietinėlės nuo visuomenės, ir gerai jausis įprastose mokyklose, universitetuose besimokantys žmonės. Ten irgi bus lyderių ir atsiliekančių. Tačiau mokyklų, kurios būtų šviesuliai, flagmanai, svajonė, siekiamybė būtinai reikia!

Adomas, 2009-02-27 14:32:40

Dėl tarybinių laikų:

visas mokyklas (nuo pradinės iki aukštosios) baigiau tarybiniais laikais (man 43).

Vidurinėje nebuvo galima net sėdėti ant palangių, o apie rūkymus ir chamiškumus – užmirškim. “Nemokytinų” buvo sočiai, bet niekas nedarė tragedijos – tai buvo taip natūralu, nes visiškai “nemokytiniems” buvo tokia Varnių mechanizacijos mokykla, o truputį “nemokytiniems” – Rietavo technikumas. Niekas specialiai netempė vidurkių, nes kam? – juk visus norinčius priimdavo į minėtas mokyklas. Bet… Tai buvo ne pažeminimas, bet realus situacijos suvokimas, be to, “nemokytini” dažnai tapdavo auksinių rankų meistrais, bet kokio traktoriaus remonto subtilybės jiems buvo vieni niekai. Taip, kiekvienam savo.

Ir dar. Buvo geras dalykas – charakteristika. Pasišakodavai prieš mokytoją, o jis tau primena – gausi prastą charakteristiką. Su prasta – prasti popieriai, nelabai seksis stoti į aukštąją. Teisybės dėlei pasakysiu, kad specialiai prastų charakteristikų nerašydavo, bet baimė gauti charakteristiką net su nekaltu įrašu “elgesys nepatenkinamas” ar pan. sustabdydavo nuo neapgalvotų žingsnių.

Migle, 2009-03-01 19:01:25

jei siulote “nekalti” pavyzdziu, ju nenagrineti.tuomet kaip,jusu nuomone, pasiruosti SAT matematinei daliai?

GL, 2009-03-01 20:21:54

SAT reikia ka nors kalti matematikoje?????

Pirma karta girdziu toki dalyka… Gal turejai galvoje “verbal” dali?

Ignas, 2009-03-02 12:36:33

pasakysiu tik tiek… kas supuvo – nebeskanu… Musu sveitimo sistema supuvusi kaip obuolys pernykstis… Ka galima padaryt kad obuolys butu sviezias? Pasodint nauja obely. kaip tai padaryt, deja, neturiu aiskios vizijos. Tiesiog pirma – mazinam universitetu skaiciu, mazinam gimnaziju skaiciu ir padarom jas tvietomis tikrai vertomis to vardo, mazinam “nupirdusiu” mokytoju/destytoju skaiciu ir orentuojam sistema i tokios salies, kurioje mokslo obelis zydi. Nereikia aklai kopijuoti, bet pasisemti naudingu dalyku galima, juk pasaulyje ne vieni, susirinkti kas geriausia moka net studentai (kai egzui reikia spera daryt), tai ka to nemoka rimti vyrai ir moterys vadovaujantys viskam? Na tada jiems turi buti labai geda pries zmones… Taip lengva burbeti kai pats nieko pakeist negali, kai zodziai eina i ora ir nieko nekeicia, bet ir nesu tos srities specialistas, nesu zmogus uzimantis pareigas, kurios leistu man kazka keisti. Jei i tokia vieta eiciau tureciau ir aiskesne vizija, o dabar… dabar zinau, kad studijuoti Lietuvoje – paskutinis pats nepriimtiniausias variantas, kuri pasirinksiu tolimesnems studijom tik tada jei nepriims arba neleis finansines galimybes studijuoti kitur.

Patriotas, 2009-03-02 15:43:16

Pagaliau pradeta galvoti kaip uzbaigti vidurinio mokslo reforma. Aisku butu buve geriau jei ji isvis nebutu prasidejusi, bet jei jau mus istiko tokia nelaime tai laikas butu ja baigti. Beveik visoms autoriaus mintims pritariu ir papildomai siulau baigti zaisti su lygiais mokyklose, laikas gryzti prie vienos verinimo sistemos. Kaip pavizdys butu klausimas-kas geriau ar A lygyje ketvertas, ar B astuonetas? Zinoma mokytojams tai gal ir negalvosukis, bet su svietimu mazai ka bendra turinciam zmogui, neissprendziamas uzdavinys.

is kitur, 2009-03-14 06:03:19

Gyvenu JAV pati ruosiuosi imti viena is dvieju egzaminu (SAT arba ACT) tie egzaminai kiek zinau yra pagrindai ir zinoma multiple choice, bet dauguma amerikonu ju neislaiko is pirmo karto, bet perlakyt galima apie 5 kartus ar panasiai, ir klases galima imti, kad pasiruostum tiems egzaminams, bet ar tai ko nors ismoko arerikonus, nieko. Jokiu pastangu, nes jie zino jog gales egzaminus perklaikyt ir perlaikyt.

Panasiai yra ir su vidurines baigimo egzaminais, pagrindai rasymo ir skaitymo 10 klase, teksto suvokimas, daugyba dalyba, trupmenos atrodo lietuvoj visi tai ismanytu, sauguma amerikonu nesugeba islaikyti to egzamino, kai kurie net nesistengia, ir vel gi egzamina galima perlaikyt nors ir 100 kartu, o jei iki 12-tos klases ir nesugebejai jo islaikyti nieko tokio, vidurine baigsi, tik diplomo negausi, o jei turi pinigeliu tikriausiai ir i vietini koledza papulsi.Taip kad tokioje saly kaip Amerikoje mokslo lygis zeminamas ir zeminamas, kad veda prie visisko mokiniu nubukejimo. Manau lietuvoje mokslo lygis yra geras. Bet vienintele problema,NERA MOTIVACIJOS. Jokiu garantiju ,kad geras mokinys pateks i universiteta nemokamai, arba su siokia tokia stipendija. Jokiu idomesniu klasiu. Manau kad klasese tokiose kaip 11-12 turetu buti pasirenkami pavyzdziui 4-5 pagr. dalykai kryptis kuriomis tu toliau nori eiti, ir pletojama visa tai. Turetu buti tokios klases kaip psichologija, teises pradmenys, TV produkcija, ir panasus labiau link realios profesijos nukreipti dalykai. TAip pat daugiau lesu turetu buti skirta ne knygu grauzimui, o laboratoriniams darbams, televizoriams, praktikai atlikti skirtoms priemonems. Taip pat mokiniai turetu buti skatinami ivairiomis programomis(nei nori gauti stipendija i universiteta) pvz. reikia atlikti tam tikras valandas savanorisko darbo, buti aktiviam mokyklos veikloje, tureti gerus pazymius. Manau mokiniams reikia paskatnimo del ko jie turetu gerai mokytis ir siekti kazko, del ko jiems reikia aukstesnio issilavinimo, kokias sritis jiems reikia pasirinkti, manau kad mokykla turetu daryti bent jau svietimo pamokeles apie tai, universitetai ir mkyklos turetu pradeti bendradarbiauti ir stengtis kuo daugiau mokiniu ir gabiu vaiku paskatinti rinktis issilavinima, o ne slavejos ar buhalteres darba.