Gyventi, aš jums pasakysiu, sunku. Gerai gyventi – labai sunku. Tiesa, yra keistuolių, kurie gyvena lengvai. Šiaip sau gyvena. Matyt, jie tikisi gyventi sunkiai ir gerai kitoje reinkarnacijoje, kai bus, pavyzdžiui, varnos…
Taigi gerai gyventi – labai sunku. Tik labai laimingi žmonės ištveria tą kančią. Jūs supratote, aš jau palinkėjau – būkite laimingi!
***
Taip vakar kalbėjo KTU gimnazijos direktorius abiturientų išleistuvėse. Jis dar pasakė, kad tai keisčiausios išleistuvės per visą gimnazijos istoriją: atestatų nėra, valgių ir gėrimų nėra, programos beveik nėra (nors „Funny Beat“ trio, vadovaujamas baletmeisterio, KTUG mokytojo Dainiaus Bervingio, šoko puikiai!)… Reikia įterpti, kad ir pasirengimas buvo keisčiausias: taip ir liko neaišku, kas visa tai organizavo (Marija? Laurynas? Vaiva? Tėvai? Tik ne klasių vadovės! Tik ne administracija! Nors vienintelis atributas – autoriniai stiklo obuoliai – buvo gimnazijos dovana iš administracijos rankų). Keista buvo ir kvietimas: visiems (nors ne visiems…) – bendru el. laišku. Gal todėl mokytojų buvo nedaug? Ilgai buvo renkama vieta, data…
***
Kaip padaryti, kad išleistuvės įsimintų, kai beveik nieko materialaus nėra? Reikia pasiekti būseną, jausmą! (Nirvaną, ekstazę, orgazmą… – atsiprašau!). Reikia ką nors įsiminti, pavyzdžiui, mamos akis šį vakarą… Aš, pavyzdžiui, įsiminiau, koks buvo dangus, kokie buvo debesys mano išleistuvių vakarą Priekulės vidurinėje mokykloje. Ir tai įsiminiau labiau, nei kokie buvo valgiai, gėrimai (o gėrimų buvo daug ir stiprių! vėmiau…), nei ką pasakė direktorius, mokytojai.
*
Dar direktorius vakar pamokė: nors etiketo žinovai moko kitaip, visada kalbėkite pirmuoju asmeniu: aš jums sakau, aš taip manau… Laikai tokie, kad už „mes manome…“, „mes nusprendėme…“ dažnai slepiasi visokie niekšeliai, menkystos. Be to, ta daugiskaita kartais net juokinga: mes, karalius Liudvikas XVI, nusprendėme… Ar gali įsivaizduoti: kai jau būsi pasirengęs jai pasakyti svarbiausią gyvenimo sakinį, imsi ir pasakysi tokią kvailystę: „Mes tave mylime!“
*
Kaip tik todėl vakar norėjau įteikti (gavėjai neatvyko, bet nieko tokio – visi girdėjo, kam ir už ką tie raštai) pirmuosius savo autorinius padėkos raštus. Mano sukurtus, sugalvotus, ranka keverziškai užrašytus (kitaip nebemoku…), bet tikrus – tikrų tikriausius!
***
Keista – išleistuvės man patiko! Jausmą išsinešiau labai gerą! Žinoma, ir daugybė puikių gėlių jį sustiprino, ir moksleivių žodžiai, ir tėvų žodžiai, šypsenos… Pasirodo, reikia labai nedaug. Bet gal tik man? Ir vis tik: net jei tai buvo paskutinės abiturientų išleistuvės mano gyvenime (kas žino, kas žino…) – esu dėkingas visiems, kurie vakar suteikė man džiaugsmo!
Atsakymai
Ramunė, 2010-06-19 14:21:14
Jautru ir gražu. Sukėlėt prisiminimus, kurie glūdi ir toli, ir, regis, čia pat… Ir aš labai daug to vakaro detalių, o labiausiai savo būsenų ir jausenų prisiminiau.
Logika, 2010-06-19 15:27:55
Filosofinis klausimas: kodėl nuotraukoje -pušis, o tekstas apie ąžuolą?
4-oko mama, 2010-06-19 15:31:30
Vakar, kai po paranke savo sūnui lyg tikra dama lipau į sceną, kad jis iš auklėtojos rankų atsiimtų simbolinį stiklo obuolį, pirmą kartą gyvenime pajutau, kad mano sūnus jau suaugęs… Jausmas neapsakomas – buvau išdidi ir laiminga… Ir išleistuvės – be valgių, gėrimų ir didelės pompastikos – tikrai išliks atmintyje visam gyvenimui. Tikiu, kad tas jausmas aplankė ne tik mane, bet ir daugelį tėvų ir vaikų. Direktorius teisus – svarbiausia būsena, jausmas. Ir prasmingos mintys, ir nelėkšti palinkėjimai… Tam kad suprastum, reikia klausyti širdimi. Ir vakar mes išgirdome, ką B.B. norėjo pasakyti. AČIŪ jums!
Mama M, 2010-06-19 16:48:53
Išleistuvės buvo “keisčiausios pasaulyje”, bet nepastebėjau kaip praėjo laikas. Buvo be galo nuoširdu, šiek tiek pasimetimo iš tėvų pusės…
Jaučiu, kad AČIŪ yra per mažas žodis. Siunčiu Jums begalinį dėkingumą ir gerus gerus linkėjimus.
Burgis, 2010-06-19 17:13:04
Logikai: tikrai, kaip tik šioje temoje, prabėgus trims metams, laikas paklausti apie svetainės paveikslėlį… :-). Logiška. Atsakau: buvau parašęs tokį eilėraštuką, belaukdamas, kol gims Mildutė, o svetainės kūrėjui turėjau tik tiek pinigų, kad leidau įdėti bet kokį paveikslėlį. Matote, kokių keistų dalykų pasitaiko?
V.R., 2010-06-19 18:49:37
Šiek tiek pasimetimo iš tėvų pusės, kad niekas net nesusiprato garsiai pasakyti, KĄ ši mokykla reiškė jų vaikui, jų šeimai?
Beveik visur išleistuvėmis rūpinasi tėvai, nebe administracija -pavaduotojai, nebe auklėtojos. Kai baigė mano vaikas, irgi taip buvo. Administracija tik nurodė datą. Beveik viską tada padarėme mes, tėvai. O kaip šįkart? Mokykla juk jau atidirbo savo.
Burgis, 2010-06-19 20:15:42
V.R.: nereikia, nereikia dabar pyktis… „Išleistuvės“ yra daugiaprasmis žodis – kas ką išleidžia, kas dėl to džiaugiasi, o kas – nusimena? Kas kam dėkoja, kas ką sveikina? Kas ką kviečia? Žinau tik tiek – ugdymas yra nepabaigiamas procesas, kalbėsime ir kalbėsime apie viską visada…
Ignas, 2010-06-19 20:17:43
V.R.: … visokiais zodziais bandziau nupasakoti, ka gimnazistam reiskia KTUG, bet ir praejus 10 metu niekaip neiseina to sudeti i zodzius. Sunku patiketi, kad atsirastu bent vienas 18-metis, kuris svaria sazine galetu pasakyti: stai ka man Gimnazija reiske.
KTUG niekas dar nera baiges. Isleistuves yra tik is pastato, gimnazistais liekama ilgam. Pasikeicia tik vieta.
Sveikinimai, 2013-07-26 12:41:01
Išleistuvės yra viena iš įsimintiniausių jauno žmogaus švenčių. Tai naujo gyvenimo etapo pradžia. Štai keletas įdomių sveikinimų šia proga
http://www.sveikinimai.lt/sveikinimai/isleistuviu-sveikinimai/