Įstojote. Kas toliau?

Priėmimas į aukštąsias mokyklas baigiasi. Priimami visi ir visur. Esminės vidurinio ir aukštojo mokslo reformos nukeliamos dar bent metams.

*

Mat jas šunys, tas reformas! Gelbėkimės patys. Ką gali ir turi daryti studentas, suprantantis padėties keblumą? Suprantantis, kad jo nepašalins nepriklausomai nuo to, ar jis studijuos, ar ne. Suprantantis, kad jis nėra pasirengęs aukštosioms studijoms. Suprantantis, kad tai ne tiek jo kaltė, kiek jo nelaimė.

Siūlau:

1. Būtinai dalyvauk! Lankyk visus užsiėmimus – tikrai žinau, kad geresnės alternatyvos neturi. Mokytis galima ir blogoje paskaitoje – kaip pats skaitytum geresnę paskaitą.

2. Klausk! Klausk, klausk, klausk… Jei nesupranti, apie ką pasakoja, klausk „ne į temą“. Dėstytojai už tave vyresni, tai net nebūdami protingesni gali kartais neblogai atsakyti.

3. Nesitikėk, kad įgysi profesiją. Stenkis gauti išsilavinimą ir gebėjimą įgyti profesiją. Patikėk manimi – tikrai nežinai, nei kur, nei ką teks veikti baigus aukštąją mokyklą.

4. Tavo diplomo vertė labiausiai priklauso nuo to, kiek tu ir tavo bendramoksliai stengsis dirbti kuo geriau. Neleisk greta sėdintiems mažinti tavo diplomo vertės!

5. Daug skaityk ir rašyk. Tarp mažaraščių su diplomais gražiai išsiskiria raštingieji. Pajusk žodžių, terminų skonį ir vertę. Pramok lotyniškų posakių, tarptautinių žodžių – pravers.

6. Bendrauk su pažangiausiais. Pavyzdžiui, šioje svetainėje… :-).

Atsakymai

Burgis, 2011-08-01 15:36:13

Reitinguokite ir diskutuokite… Ačiū.

giedrius_m, 2011-08-01 16:11:34

nuo 2 iki 5 pritariu. 6 ir 1 gali būti tiek naudinga, tiek žalinga.

ir reikėtų 7: Domėkis ir bandyk. Skaityk tai, kas yra laisvai prieinama apie tavo dalyką, ieškok informacijos ir bandyk pats. Eksperimentuok. Tik realus darbas (arba eksperimentai) tave padarys specialistu.

Kodėl 6 ir 1 gali būti žalinga: 1. Laikas. Priklausomai nuo dėstytojo, yra dalykų kuriuos reikia perskaityti tik vieną kartą prieš egzaminą tam, kad juos žinotum. Ne tik pažymiui, bet ir ateičiai. Laikas (nors taip ir neatrodo) yra vienintelis dalykas, kuris tik išnyksta, bet neatsiranda. 6. Pažangiausi yra ir gerai ir ne. Pažangiausi universitete atitinka ir geriausiai moka dėstomus dalykus pagal universiteto reikalavimus. Grynai teoriškai, kiekvieno žmogaus smegenų turėtų pakakti pakartoti tą patį, t.y. išmokti dalykus, dėstomus universitete gerai. Kur kas įdomesni yra tie žmonės, kurie yra nepralenkiami, t.y. kurie nebetelpa į universiteto rėmus ir daro kažką daugiau. Yra tokių ir tarp dėstytojų (tie, kurie turi ir praktinį darbą arba atlieka realius tyrimus), yra tokių ir tarp studentų (kurie dirba arba daro įdomius eksperimentinius projektus). Su jais ir reikia bendrauti.

Vaiva, 2011-08-01 16:17:50

Teisingos mintys, pati toli nuo to ką mokiausi dirbu, bet bendras išprusimas, požiūris į daug dalykų, baigus universitetą, liko manau visam gyvenimui. Nors dėl trečio punkto drįsčiau ginčytis, jei žmogus baigia ne pvz. ekonomiką, o informatiką, turi jau kur kas konkretesnius profesijos apmatus.

Burgis, 2011-08-01 21:29:09

Žinau, kad daugiausia yra nesutinkančių dėl paskaitų lankymo. Lankyti reikia! Ir visai ne todėl, kad visi dėstytojai įdomiai dėsto, kad visų paskaitų medžiagos reikia specialybei, kad tik lankydamas paskaitas gerai išlaikysi egzaminus. Būtent šios trys legendos lengviausiai paneigiamos. Bet tai ir nėra priežastys lankyti!

*

Priežastys kitos. Pirmiausia, juk kalbame apie tuos (dauguma tokių), kurie niekada gyvenime nemokėjo kantriai mokytis, rutiniškai dirbti, būti ten ir tada, kur ir kada turi būti. Kada jie išmoks, jei net aukštojoje neišmoks? Kada jie išmoks įveikti jiems sunkiai įveikiamą? Kada jie išmoks ką nors daryti ne patys nusprendę, kad daryti nereikia? Kada jie išmoks vieno iš žinių paėmimo būdų, kuriuo paskui ne vienam teks pasinaudoti? Paskaitų lankymas turi tapti rutina. Reikia išmokti toje rutinoje tobulėti maksimalia sparta. Reikia priprasti prie darbo ritmo, tada darbas niekada nebus nuobodus.

Tūlas, 2011-08-01 22:10:43

Tiesos p. Burgio žodžiuose yra daug. Būtent svarbiausia ir yra tai, kad reikia išmokti dirbti/mokytis, ir netgi visai nesvarbu ką. Jeigu mokėsi mokytis, tai ateity galėsi keisti savo studijų kryptis kaip tik nori, nes mokėsi prisitaikyti ir efektyviai pasiimti naują informaciją. O jei tik verkšlensi, kaip dažnai pasitaiko, kad man šito nereikia, ar, kad anas mokslas neprasmingas (ty, galiu nevaikščiot į šitas paskaitas), ne tik, kad tikriausiai neišmoksi tos specialybės kurią mokaisi dabar, bet kas visų baisiausia, tikrai neišmoksi mokytis. Taip ko gero prasidės plaukiojimas tarp begalės specialybių ir nesugebėjimas niekaip surasti tinkamos vietos sau šiam pasauly, kas yra labai tragiškas variantas protingam ar ambicingam žmogui. Taip šitas kelias nėra lengvas nes reikia peržengti save, tam tikra prasme persilaužt ir įsivažiuot į tą mokymosi ritmą, tad vis kyla noras paieškot lengvesnių, greitesnių kelių, bet matyt teisingas pasakymas, kad trumpenių kelių tiesiog nėra taigi neverta jų ieškoti (na nebent esi labai drąsus, ir nebijai rizikuoti savo gyvenimu bei ateitim jei susimausi).

elad, 2011-08-01 22:36:17

Negaliu suvokti tokio dalyko, kaip studentas, mokydamasis KTU elektronikos inžinerijos, kur būtina lankyti paskaitas, atlikti laboratorinius, namų darbus ir t.t. gali dar ir dirbti. Kada?

Rasa, 2011-08-01 23:48:23

elad: kurie nesuvokia kaip ir kada, tie ir nedirba 🙂

Socrates, 2011-08-01 23:54:55

elad -> kai tavo hobis, laisvalaikis, mokslas ir darbas yra elektronika, tai elektronikos inzinerijos mokymasis yra toks lengvas ir paprastas, kad mokytis uztenka diena pries egzamina. Bent man taip, todel siemet pabaiges neturejau problemu su darbo radimu. Radau vieta kur as noriu dirbti ir kiti nori, kad ten dirbciau 🙂

Manau ir kitose srityse tas pats. Jei tau patinka, tu nori, mokaisi, domiesi, skaitai ir aplamai laika leidi kryptingai, tai tas mokslas toks paprastas, kad nei nespeji ziuret kaip diploma jau turi rankose.

Rūta, 2011-08-02 10:38:02

Man patiko argumentai, kodėl paskaitas lankyti reikia, bet vis dėlto tai tik vienas iš daugybės galimų racionalių požiūrių į tai. Tarkime, paskaitų lankymas tikrai ugdo pareigą, rutiniškumą, bet pažiūrėkim ir iš kitos pusės – yra tokių, kurie paskaitų nelanko todėl, kad, pavyzdžiui, dirba. Darbas studijų metu ugdo gebėjimą suderinti keletą dalykų vienu metu, kompetencijas (kartais net labiau nei pačios studijos), savarankiškumą ir galiausiai tą patį rutiniškumą bei atsakingumą. Darbas – tik vienas iš pavyzdžių, ką tuo metu, kai vyksta paskaita, galima veikti. Galima atlikinėti pareigas studentų atstovybės veikloje, su draugais gerti alų, savanoriauti jaunimo linijoje, žaisti krepšinį, dalyvauti kituose mokymuose, seminaruose ir taip toliau. Visos šios veiklos ugdo daugybę kitų dalykų, galima pabandyti įvertinti, kurie yra svarbesni. Jei paskaita savo pagrindinės misijos nevykdo, tie kiti dalykai savo verte pajėgūs konkuruoti.

Dėl bendravimo su pažangiausiais ne tik nepritariu, bet ir truputį pykstu tokius patarimus girdėdama. Bendrauti (gražiai ir bičiuliškai!) reikia su visokiais, nes kiekvienas žmogus ne tik pats savaime yra nuostabus pasaulio pažinimo objektas, bet ir tikrai turi patirties, supratimo, pasaulio matymo ir vertinimo strategijų, kokių neturi tu pats. Kitiems gal net galėsi pats būti kažkuo naudingas, o padėdamas dažniausiai ir pats augi. Aš, jei kada nors turėsiu vaikų, labai nenorėčiau, kad jie lankytų privačius darželius ar mokyklas, kuriose mokosi ir moko tik geriausi, gražiausi ir nuostabiausi, nes pasaulį reikia pažinti visą, o ne eiti pas jį apsigaubus puikybe dėl to, kad geriau už kitus moki fiziką (be to, mokėti ją galima ne tik su pažangiausiais bendraujant). Erudicija, išpuoselėti gabumai yra puiku, bet tai tik labai mažytė dalis dalykų, kurių siekti yra verta. Studijų metais reikėtų išmokti žymiai daugiau nei tiesiog tapti puikiu savo srities išmanytoju (gal tai netgi gali būti antraeilis dalykas?) Man, jaunai, šitaip dabar atrodo.

Burgis, 2011-08-02 10:46:25

Rūtai: 1) Negalima dirbti studijuojant! Bent jau iki trečio kurso. Nes kokios tada studijos ir koks tas darbas?! Negalima savęs išbarstyti po trupinėlį…

2. Su kuo sutapsi – toks ir pats tapsi. Būtinai reikia bendrauti su pažangiausiais! Žinoma, tai nereiškia, kad reikia ignoruoti, niekinti kitus, bet kuo daugiau reikia bendrauti su pažangiausiais. Tai patvirtina kalėjimų, „profkių“ ir KTU gimnazijos patirtis.

Nepris, 2011-08-02 11:05:44

Pritariu Rūtai.

Ramiai sėdėti suole, nerėkauti, neplepėti, užsiėmimo metu nevalgyti, užsinorėjus į tualeta tvarkingai pakelti ranką… mokomės pirmoj klasėj, o ne pirmam ir ne antram kurse. Tokie prievartiniai ugdymo metodai kvepia viduramžiais. Na ir tarybine lygiava, irgi. Tiesiog nepagarba žmogui. Jaunas jis ar senas — šiuo atveju nesvarbu. Nemažai suaugusių žmonių neleidžia sau grįžti į universiteta, nes neBEpakelia būtent tokio pobūdžio asmenybės menkinimo, kai dėstytuvas geriau už tave žino, kur ir kada tu turi būti, kokį žinių paėmimo būdą naudoti, kuo domėtis, ką galvoti. Brrrr.

Dalyvauti paskaitoj verta tada, kai kažkas prasmingo joje vyksta. Roboto tonu kalbantis dėstytuvas tikrai nėra tai, dėl ko reikėtų švaistyti savo jaunas dienas.

Antra vertus, yra dėstytojų-asmenybių, su kuriais verta praleist kuo daugiau laiko, stebėti juos, įsiklausyti į viską — ir ką sako, ir ką palieka tarp eilučių.

Visumoj, svarbiausa, kad universitetas netrukdytų mokytis. Vyresniuose kursuose, kur iš pažangiausių studentų ne vienas jau dirba, tai ypač aktualu.

giedrius_m, 2011-08-02 11:07:05

Pagal jūsų komentarą, 1 prieštarauja 6 🙂 kodėl ? Jei negalima savęs išbarstyti po trupinėlį, tai studentas negali būti pažangus visose studijose. Dar daugiau, iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriausi įvairių specialybių asai studijų laikais turėjo vidutinius/prastus pažymius: per didelė koncentracija į vieną sritį. Tie, kas rūpinosi pažangumu ir atitikimu studijoms, dažniausiai neturėjo laiko domėtis specialybe ir studijuojamu dalyku giliau. Ir gauname diskusiją apie tai, dėl ko studijuojame: maksimalios žinios ar diplomas.

Apie rutiną. 90% darbų yra rutininiai. Vidutinioko tikslas – juos atlikti kaip galima geriau ir efektyviau tam, kad užsitikrinti duonos kasnį. Ne specialisto tikslas – parodyti kad jie sunkūs ir iš juos užtęsti, siekiant uždirbti iš jų kaip galima daugiau. Specialisto tikslas – juos automatizuoti, eliminuoti ar atiduoti kam nors iš pirmos ar antros kategorijos.

Burgis, 2011-08-02 11:26:04

Panašu, kad jūs, bičiuliai, seniai nebuvote universitete… :-)))

Nepris, 2011-08-02 11:49:33

Aš linkęs manyti, kad tie, kas per 12 metų neišmoko mokytis, Burgio svetainėj lankosi nebent per sesiją. Ir rašau atitinkamai. O kam rašote Jūs?

Burgis, 2011-08-02 15:38:50

Nepriui: kai turėsiu laiko, parašysiu atskiroje temoje, koks dabar yra statistinis studentas.

petras, 2011-08-02 15:45:08

galima matematiškai žiūrėt. vienas studentų nukrypimas yra tie kur sėdi pirmoj eilėj, viską rašosi, viskas įdomu, bendrauja su dėstytoju. kitas nukrypimas yra studentai, kurie sėdi gale auditorijos, geria alų, paišo ar miega, su kolegom bendrauja, bet su dėstytoju itin retai ir dažniausiai ne savo noru. dar yra didžiausias nuokrypis, kai apskritai studentas nevaikšto į paskaitas (tokie ilgai neišbūna studentų sąraše). o statistinis studentas – yra tas vidurkis 🙂 sėdi vidury auditorijos, kažką užsirašo, kartais varnas pašaudo, kartais pakalba su dėstytoju ir kolegom, kartais supranta apie ką dėstoma, kartais ne. bet visada sako, kad supranta.

čia iš praktikos sakau, nes mokiausi vgtu, vu dviejose specialybės, esu apsilankęs ne kartą ir kitose aukštosiose mokyklose.

Baisuoklis, 2011-08-03 11:36:01

Dirbant sėkmingai studijuoti galima pvz vakariniame skyriuje.

petras, 2011-08-03 12:40:48

bet tada nelieka laiko laisvalaikiui 🙂 arba iš kitos pusės žiūrint, kadangi laiko alui visada yra, tai gali pritrūkt laiko paskaitoms.

sonata, 2011-08-04 19:19:16

tai kad netrukdė darbas medicinos studijoms… geresnės praktikos neįsivaizduoju… naktį duodi deguonį dūstančiam, o dieną gali laikyt koliokviumą iš kvėpavimo patologijos ir nebereikia įsivaizduot Čein – Stokso kvėpavimo – jau aišku, kas ir kaip. Kada pasirodo lavondėmės- irgi paaiškėja ne iš knygų – anksčiau klinikose nebūdavo mirusių žmonių išvežimo iš palatų tarnybos. Veždavom mes, “naktinės” sesutės. Užstringi lifte va su tokiu bendrakeleiviu ir tada teismo medicinos testas nebaisus – matai, kaip kinta odos spalva ir sustingimas. Na kokias pusantros valandos, kol galų gale sulauki pagalbos… taip kad aš už studentų darbą, bet su specialybe susijusį. Tik liftuose nebūtina užstriginėt:)

Burgis, 2011-08-04 19:27:38

Sonatai: medicina – atskira tema!

sonata, 2011-08-04 19:41:02

Atsiprašau:)

Smokas, 2011-08-05 10:30:35

Taip, Sonata, čia atskira tema ir jos čia nelieskime. Ką tik išėjau iš vadovo, KTU auklėtinio kabineto, kur jam kalbėjau apie technologiją, kuri jau 15 metų praktikuojama pasaulyje ir yra viena iš esminių mūsų gamyboje. Po mano savamokslio-praktiko kalbos KTU auklėtinis atsiduso ir prisipažino, kad nieko jis ką šneku nesuprato. Pabaigoje pasakė, kad po universiteto atėjęs į realią įmonę tik tada sužinojo, kad “kiaušinienė yra kepama iš kiaušinių”. Jei bandytų Bronislovas tai nurašyti į asmens problemą, tai galėčiau apibudinti vadovą, kaip stropų, panašu lankiusį paskaitas ir visai nepanašų į muses gaudžiusį galiniame suole studentą. Bet juk tai atskira tema ! Universitetai ruošia aristokratus, nežiūrint, kad tarp žodžių Kauno ir Universitetas yra žodis Technologijos, kad masė specialybių yra su žodžiu technologas. Tai Bronislovui gyvenimo šventės negadina. Svarbiau pažaisti žaidimą aristokratai versus jėzuitai, paskaičiuoti reitingus, pasidžiaugti pasaulio lietuviais. 🙂

Smokas, 2011-08-05 11:59:06

P.S. laimingi žmonės, kurie pritempia savo įsitikinimus prie savo galimybių.

Burgis, 2011-08-05 13:27:31

Smokai, ar aš kaltas, kad tas vadovas bukas? Nereikia pykti, reikia žiūrėti ir matyti. Jei tas vadovas turėtų tikrą universitetinį išsilavinimą, jam nereikėtų specialybės žinių suprasti Jūsų idėją – jis mokėtų klausyti, klausti ir galvoti. Jis mokėtų priimti teisingą sprendimą. Dabar man gyvenimo šventę kaip tik gadina tai, kad jis neišprusęs, neišsilavinęs ir, net jei Jūs su savo idėja visiškai neteisus, nemoka elgtis, kalbėti. Gaila diplomo…

Smokas, 2011-08-05 14:53:09

Burgui: kuo daugiau Jus skaitau, tuo labiau matau kokia didžiulė praraja tarp švietimo sistemos ir realaus gyvenimo. Vis tiek sukate į asmens problemą, nors galvojau būsiu užbėgęs į priekį, kad išvengti klaidingų išvadų. Labai įdomiai išryškėja, kaip Jūs suvokiate, kas realiame kvalifikuotame darbe Lietuvoje labiausias deficitas. Jūs vaizduojate mane, kaip turinį, kažkokią idėją, kurios nesupranta. Kaip teoretikui tikriausiai atrodo, kad gamykloje, statyboje, alaus brovore ar atominėje elektrinėje daugiausiai trūksta idėjų, kažkokių išradimų (žinoma tai labai gerai). Liūdniausia, kad aš neturiu idėjų, bet žinau tos veiklos ABC ir ją bandžiau paaiškinti diplomuotam būtent tai veiklai ir visai ne bendrai bukam žmogui. Visos reikalingos idėjos jau yra sugalvotos už mus, tereikia paskaityti ne iš Brežnevo laikų vadovėlių, o iš http://www.amazon.com knygyno. Vien už tai, kad jis aiškiai pripažino savo nekompetenciją toje vietoje jau nusipeno mano didelės pagarbos. Tai yra pradžia, nuo kurios galima pradėti taisyti klaidas. p.s. kodėl dar iki šiol nepakeitė KTU pavadinimo į kitokį, be žodžio Technologijų, nesuprantu ? Kodėl žmones mulkina ?

Smokas, 2011-08-05 14:59:44

o jei pasakysiu, kad pas mus dar du yra iš KTU ir vienas iš VU su tuo pačiu lygiu, tai gal jau šis tas reikš Jums kaip tendencija ? Ar vis tiek Jums bus buki ?

giedrius_m, 2011-08-05 16:11:40

Pritardamas Smokui, galiu pasakyti, kad iš KTU informatikos fakuleto dėstytojų mažiau negu 4-5 galėtų dirbti realų darbą šitoje srityje, kadangi jų žinios iš principo pasenusios, todėl dėmesys skiriamas pirmoje eilėje “fundamentaliosioms” paskaitoms apie technologijas, principus kurie davė pradžią kompiuteriams ir informatikai. Tačiau labai silpnai išnagrinėjami dabartiniai darbo principai ir dabartinės technologijos. Tai atsiliepia ir studentams.

Burgis, 2011-08-05 16:14:41

Smokai, aš Jūsų visai nebesuprantu… Kuo Jūs mane kaltinate? Dėl ko Jūs pykstate? Ar ne aš anksčiau už Jus pasakiau, kad mes jau beveik sunaikinome aukštąjį mokslą? Ir asmenys čia yra tik pasekmė, o ne priežastis…

*

Bet mane gąsdina kitkas – Jūsų tonas ir stilius. Kažkas visai nerišlaus. Gal Jūs pervargote ar perkaitote? Be to, aš nežinau, apie ką ir kaip Jūs aiškinote, bet jei aiškinote taip, kaip čia – neabejoju, kad Jūsų negalėjo suprasti. Aš tai būčiau paskambinęs 112.

Nepris, 2011-08-05 16:19:07

“Naujuosius mokslo metus Lietuvos aukštosios mokyklos pasitinka pasipuošusios naujais patogiais krėslais, pritaikytais optimaliam žinių įsisavinimui.”

Smokas, 2011-08-05 16:22:26

ir kas dar būtų juokinga jei nebūtų liūdna, tas žmogus, kuriam aš pasakoju technologijos abc yra pakviestas dėstyti ! Jo studentai atėjo pas mane “pasikonsultuoti” ir klausėsi išsižioję kaip paukščių kalbos. 😉

nuoba, 2011-08-05 16:52:24

Burgis, Rugpjūčio 2 10:46: Su kuo sutapsi – toks ir pats tapsi.

Iš esmės Burgis teisus. Bendrauju su valkatom – išmokau visai nekompleksuoti, kad neskiriu rūšinių vynų. Bendrauju su pirmūnais – ir baigiu atsikratyti kompleksiukųo, kad vogti yra žema.

Smokas, 2011-08-05 17:45:20

Burgiui: ką ta policija ? Gal geriau Vaderio paprašyti. Su juo paprasčiau susitarti. 😉

Burgis, 2011-08-05 18:38:47

Smokui: va, dabar gerai – humoras mus visada gelbsti.

Smokas, 2011-08-05 19:15:43

Bronislovai, kad taip reiškiuosi, už tai aš su mielu noru užsimoku negaudamas iš Čiapajevo naujų batų ir kardo. 🙂

Baisuoklis, 2011-08-05 21:41:32

Viskas paprasta:

a) Kas geba, tas dirba. Kam nesiseka dirbti, tas moko;

b) Studentai reikalingi dėstytojų socialiniam gerbuviui;

Smokas, 2011-08-06 14:13:21

Burgiui: gal šiek tiek aiškesnė mano pozicija bus jei paklausiu kaip aktorius aktoriaus. Kieno šie žodžiai ?

“Aukštasis mokslas neturi suteikti profesijos, jis turi suteikti išsilavinimą”. Aš Jums aprašiau tuos žmones be profesijos, bet su išsilavinimu. O tas įsitikinimas, kad žmogus su giliomis fundamentinėmis mokslo žiniomis, gali padaryti konkretų taikomąjį darbą yra tik Jūsų fantazijos vaisius, nepagrįstas jokiais pavyzdžiais ir tyrimais. Dar galėjau nesikišti į diskusiją, kol Sonatai atmetėte, kad medicina tai jau kažkas kita. Pasirodo leisti pjauti pilvo tokiam fundamentiniam išsilavinusiam švelniai tariant nedrąsu ir čia jau susilaikote nuo savo įsitikinimų. O tiltu per Nerį jau neskaičiuojate, kiek kartų pervažiavote ir nesugriuvo. Kažkas jį projektavo, kažkas pastatė, dar laikys iki Jūsų amžiaus tai čia galima ir pažaisti savo įsitikinimais, kad tiltus stato fundamentiniai mokslininkai.

giedrius_m, 2011-08-06 14:32:59

šiaip medicinos studijų programa yra kita.

5-6 metai universitete, po to 1 metai bendra praktika, 2-3 antrinė praktika (gauna po nedaug), ir dar tretinė būna. Studentas gali pradėti dirbti ir beveik po studijų – greitojoje pagelboje arba felčeriu. Daug daugiau jam kaip ir neleidžia. Tik maždaug po 10 metų studijų ir praktikos jie tampa specialistais, kurie gali dirbti nepriklausomi.

Kitų Lietuvos universitetų studentų praktika yra juokinga, o teorija – dažnai neorientuota į praktinį pritaikymą. Iš univesiteto išeina žmonės be įrankių kažką sukurti, o dar blogiau – dažnai ir be idėjų ko reikia dabar. Tada įmonės turi skirti savo resursus žmones išmokyti specialybės.

O gerai nuotaikai apie studijas Lietuvoje

youtube.com/watch?v=I3U27AISHto

Burgis, 2011-08-08 19:47:13

Smokui: nors vis dar pykstate, pasakysiu: taip, tai mano žodžiai apie išsilavinimą ir jų niekada neatsisakysiu! Bet juk išsilavinimas netrukdo, o kaip tik padeda, įgyti profesiją! Kosmonauto, tiltų statytojo, aktoriaus ir t.t…

*

Gal dar pamenate, kokia mano profesija? O kaip įvertintumėte išsilavinimą? Be išsilavinimo aš būčiau pražuvęs…

Baisuoklis, 2011-08-09 10:39:25

Gerb B.B, neimkime pavyzdžiams ekstremumų…

Niekas neginčija, jog išsislavinimas dalykas geras.

Bet kuomet sudedi 4 metus laiko, pastangų ir (kartais) pinigų bet dar neturi profesijos – ar nepagauna piktumas?

Pvz: 3 kurso KTU Informatikos studentui

/vidurkis virs 9, net stipendija gauna/ neįkandama užduotis sumažinti laptopo kaitimą /išardyt, išvalyt, sutept, sudėt/. Kokios darbdavio reakcijos gali tikėti TECHNOLOGIJOS universiteto toks absolventas, jaunas inžinierius?

petras, 2011-08-09 12:54:54

Šiaip informatikui nebūtina kompus taisyt ar tvarkyt. juk architektas irgi plytų nemūrija 🙂

Smokas, 2011-08-09 15:05:50

Burgiui: galima pasmalsauti ? Jūs bedarbiu esate kada nors buvęs ?

Baisuoklis, 2011-08-09 16:55:24

Anuomet, “prie ruso”, VISI busimieji statybos inžinieriai vasara taip fermu sienas mūrijo, kad net…

Burgis, 2011-08-10 08:20:11

Smokui: aš – bedarbis? Jūs juokaujate… Aš visą gyvenimą nespėju dirbti to, ką pats pasirenku arba likimas pasiūlo.

Burgis, 2011-08-10 08:21:35

Baisuokliui: tas inžinierius, nesugebantis sutvarkyti kompiuterio, yra toks inžinierius, kaip aš – t.y. visai nėra, nebuvo ir nebus inžinierius. Jau rašiau, kokie žmonės gali būti inžinieriai.

Smokas, 2011-08-10 09:49:03

Burgiui: dar reikėtų nepamiršti, kad Jūsų ilgiausia darbinė veikla buvo tuo metu, kai bedarbystės nebuvo kaip reiškinio. O pati bedarbystės situacija mano galva yra labai vertinga patirtis. Tai patirtis, kuri nuleidžia žmogų iš dausų ant žemės ir pakoreguoja realybės suvokimą. Patyręs tai žmogus gali daug geriau patari kitam, nei tas kuris niekada šito neragavo.

Burgis, 2011-08-10 13:34:21

Smokui: taip, tą patirtį gavome, kai žmona buvo netekusi darbo…