Įtikti ir patikti

Apie tai jau čia rašiau, bet vėl parašysiu, nes šiai temai labai tinka…

Vis prisimenu, kaip supykusi Mildutė man pasakė:

– Aš žinau, aš žinau, kodėl tu nori sekti man pasakas!

– Kodėl? – paklausiau aš.

– Tu nori mano dėmesio!

– Taip, Mildute, taip! – pasakiau aš. – Aš labai noriu tavo dėmesio!

*

Jaunystėje aš labai norėjau patikti vienai kitai mergaitei. Ypač tai, kuri dabar – mano žmona. Visaip pataikavau jai… O jūs nenorėjote patikti? Taip nedarėte? Vargšai…

*

Aš labai norėdavau įtikti ir patikti savo mėgstamiems mokytojams. Juk jie taip dėl manęs stengėsi! Pataikūnas? Taip, ir tuo didžiuojuosi!

***

Vertybių skalėje pataikavimas yra labai žemai. Todėl, kad niekšeliai, savanaudžiai, klastūnai nusavino tą savybę. O aš sakiau ir sakysiu:

***

Šlykštus yra tik pataikavimas iš savanaudiškų paskatų!

Išimtis – senelio pataikavimas anūkėliams…

Atsakymai

Burgis, 2015-02-06 14:10:59

Pasistenkime patikti! Pataikaukime!…

kaimietė, 2015-02-06 14:59:18

Jūs labai lengvai rašote. Sakiniai liejasi. Įvaldyta lietuvių kalba.

Ir esate nepaprastai emocingas.

Hmmm….Kodėl žmonės to sarmatinasi?

kaimietė, 2015-02-06 15:00:23

Ir turite tvirtą poziciją.

Burgis, 2015-02-06 15:05:49

kaimietei: o Jūs labai mokate pagirti! Ačiū Jums!

Man jau per vėlu ko nors drovėtis…

Marius, 2015-02-06 18:05:18

Tai ne pataikavimas, o betarpiškas vienybės jausmas su anūke, žmona, mokytoju ar gydančiu mediku ir t.t. Esančio vienybės jausme visi poelgiai išteka iš šio jausmo, jis vienu ir tuo pačiu metu veikia iš karto dviem kryptim, dėl savęs ir kito, jam rūpi jo interesai, bet ir kito vienu ir tuo pačiu metu. Todėl jokio pataikavimo nėra. Draugystė, meilė tai tokie santykiai kurie paremti vienybės jausmu. Mylintis duodamas gauna, todėl negalima sakyti, kad jis pataikauja. O štai įstatymas, taisyklės yra vienybės jausmo dirbtinis pakaitalas. Pavyzdžiui, santuoka pagal kontraktą ir iš meilės yra nesuderinami dalykai. Konstitucija yra nesuderinama su įstatymu. Pavyzdžiui, konstitucijoje yra deklaruojam lygybė, o įstatymas realiai taiko dvigubus standartus ir t.t.

Bugis (aka MK), 2015-02-06 22:38:47

Kuo skiriasi pataikavimas nuo padlaižiavimo?

mama R, 2015-02-07 11:34:58

Man svarbu būdavo, kad mane įvertintų. Ir pačiai nesunku įvertinti kitus, kurie elgiasi sąžiningai. Pataikauti nebandžiau, bet visuomet stengiuosi elgtis sąžiningai. Nepatinka ir pataikaujantys. Bet džiaugiuosi, jei būna proga pasitarnauti. Pvz.: didelis džiaugsmas man buvo svetimame dideliame mieste kai po mišių priėjo močiutė ir paprašė leisti įsikibti į ranką, kad ĺaiptais saugiau būt lipti. Tai ir namo ją parvežiau. Žiema, tamsu, slidu. Šioji proga-man dovana. Taigi, manau pasitarnavimas, patarnavimas, pataikavimas, įsiteikimas – šiuo atveju tik žodžių žaismas. Esant sąlygai “išmesti savanaudiškumą”..

Marius, 2015-02-07 15:46:30

,,Kartais mane drasko įniršis, panieka, pasibjaurėjimas, neapykanta.

Bet aš esu laimingas!“ ( B. Burgis)

Rasa, 2015-02-07 15:51:23

Kai pamačiau, koks srautas trinamų ir pan. komentarų šiandien užplūdo šitą blog-ą, man kažko kilo mintis: “o gal šiandien kokia akcija ir kur nors kas nors žolę už dyką dalina?…”

Stebėtoja, 2015-02-07 17:06:55

O man, ramybė.

Klaustukas, 2015-02-08 00:00:33

Kažin ar tai, ką Tamsta aprašėte, būtų galima pavadinti pataikavimu. Pataikavimas tai galbūt labiau neigiamą atspalvį turintis elgesys, kuris daugiau siejamas su dviveidiškumu ir naudos sau siekimu. O tai, ką jūs aprašėte yra greičiau nuoširdumas, nes nuolaidos daromos, patikti bandoma iš tikros, nuoširdžios meilės bei pagarbos. Juk ir mokytojai, auklėtojai, kurie savo mylimus mokinius vadina saulutėmis, giliai mąstančiais, gabiais ir t.t. tai daro iš meilės ir džiaugsmo, kad štai ir jų triūsas randa atgarsį kažkieno galvoje ir širdyje, iš džiaugsmo, kad jų pastangos nenueina veltui, kad visad atsiranda ‘indėnas’ kaip ‘Skrydyje virš gegutės lizdo. :o)