Po švenčių
*
**Sutemo. Išėjo šventė.
Su ja – ir mieli žmonės.
Sunku mums dabar gyventi
Visai be jokios malonės.
*
Vaikų ir vaikaičių aidas
Iš tų – aistringiausių metų…
Gal būsit padarę klaidą
Bitutėms pasiūlę medų?
*
Po švenčių į tylą nyra
Namelis ant žemės krašto.
Nutyla ir mano lyra.
Ilsiuosi padėjęs naštą.**
***
Tris dienas ir tris naktis dvi mažos mergytės buvo mano gyvenimo centras. Ir iškart pajutau, kaip nutolo tie dirbtinai žiniasklaidos sureikšminami įvykiai. Kas laimėjo „Triumfo arką“? Gubaidulina? O man koks skirtumas?
*
Ir ne tik neseni įvykiai. Kuri nelaimė šiemet skaudesnė: Lenkijos prezidento žūtis ar mano sesutės vyro mirtis? Visai jauno vyro… Kuris faktas šiemet svarbesnis: eilinė chirurgų intervencija į mano širdį ar dvi iš eilės dviejose mūsų vaikų šeimose gimusios mergytės? Jūs atspėjote!
*
Ir dabar, berašant šį pasvarstymą, atėjo Audrius, iš Londono atskridęs, į Londoną išskrendantis, ir man dar tikriau pasidarė, kad Audriaus ir Marijos laimė man yra svarbesnė už abstrakčią Gimnazijos prasmę…
*
Bet yra pavojus, asmeninius dalykus sureikšminus labiau nei visuomeninius. Gali prisijungti prie urvinių žmonių, kurie nieko neskaito, nieko nekuria, išprusimo neturi ir nepasigenda… Pastebėjote, urvinių žmonių vis daugėja: troleibusuose, turgavietėse, turkijose…
Gali netyčia įstoti į partiją „Mus vienija alus ir pergalės!“ Tos partijos nariai tik dirba (jei dirba) kaip vergai, geria kaip … ir linksminasi kaip … . Jokio progreso!
***
Linkiu jums balanso! Linkiu jūsų vaikams balanso tarp darbo, pramogų, džiaugsmo, liūdesio, ilgesio, šėlsmo, minčių gelmės ir svajonių aukštumų!