Jausmų pilnatis


Jiems, jausmams, nebūna nei žiemos, nei vasaros…

image

Jiems nebūna nei per anksti, nei per vėlai, bet jie, kaip sodo vaisiai, subręsta ne vienu metu. Tai brandai turi būti palankios sąlygos: tinkama dirva, pakankamai lietaus ir vėjo, ir šalnų kenkėjams sunaikinti, ir deginančios kaitros užgrūdinti tam, kas turi vertę…

***

Man sako – tu nepyk.

Man sako – tu nesijaudink.

Man sako – tu nenusimink.

Man sako – tu nedžiūgauk.

Man sako – tu elkis kaip visi.

***

Ir kas tada liktų iš manęs, jei paklausyčiau patarimų?

Numirtų mano jausmai…

Būčiau gal medis? Akmuo? Vanduo?

Ne, negalėčiau būti net medis, kuris auga taip, kaip jam patinka, kuris ošia, pasipriešindamas vėjui.

Negalėčiau būti net akmuo, kuris savo jausmus išreikia grubumu, tvirtumu, pastovumu.

Negalėčiau būti net jūra, kuri keičiasi nuo ryto iki vakaro, kuri siaučia ir juokiasi iš tų – jai neprilygstančių…

***

Todėl aš esu visas iš jausmų: neapykantos, ilgesio, meilės, nerimo, gėdos, palaimos, įžūlumo, drąsos…

Todėl ir esu.

Atsakymai

qwerty, 2016-07-12 13:11:22

Vienas stipriausių tinklaraštininko įrašų. Kas yra jausmas, kuo jis skiriasi nuo emocijos, nuotaikos, afekto? Daugelis linkę slėpti savo nerimą,gėdą ar baimę. Kai kurie ir neapykantą. Poker face. Ir tai pasiteisina, nes praktiška. Apsimetinėjimas ir kaukės yra labai praktiškas dalykas. Laimingas tas, kuris gali laisvai rodyti savo neapykantą, ilgesį, meilę, nerimą, gėdą, palaimą, drąsą ar įžūlumą… Nors dėl paskutinio kiek abejoju) Gal tokia laisvė ir reiškia tikrą gyvenimo suvokimą. Suvokimą, kai reikia tinkamai gyventi.

Burgis, 2016-07-12 13:28:30

Qwerty: Jūsų komentaras geresnis už mano įrašą. Ačiū, sielos brolau.

Rasa, 2016-07-12 18:56:50

Pažiūrėjus į nuotrauką atminty iškilo eilėraštis ☺ Šiek tiek apie jūrą, šiek tiek apie jausmus ☺ Jau rašiau jį čia kažkada, jei gerai pamenu.

***

Lai mūs meilė prasideda lyg neaprėpiama jūra…

Nuo vilnies, nuo bangelės tolydžio gilyn ir platyn.

Kad savųjų ribų nebeatmintų…

Lai mūs meilė, kaip jūra gili, niekada neišsenka,

Tegul nieks jai išsemt ar sustabdyt jėgų nesuras…

Imk tarp vėjų stiprių mano ištiestą ranką,

Ir išeikim abu į bekraštes draugystės marias!

(V. Reimeris)

Juozas P., 2016-07-12 19:11:38

Tai- esė. Puikus.

Nes – “Esė (meniškasis paaiškinimas) – savo brangiausių minčių išsakymas.”

qwerty, 2016-07-12 20:59:14

Tinklaraštininke, Juozas teisus, Jūsų įrašas- tai originalus meno kūrinukas. Mano gi-tik banalios mintys. Yra skirtumų.Tema labai įdomi ir svarbi. Vaikystėje manęs niekas nemokė kaip pažinti savo jausmus. Kaip juos suprasti. Tai yra pažinti save. Nes žmonės kiek skirtingi, tiek ir panašūs. Žmogus, kad ir koks racionalus jis bebūtų, sprendimus didele dalimi priima vadovaudamasis būtent savo jausmais. Jeigu būčiau mokyklos direktorius, tai būtinai siekčiau įvesti mokymo ciklą apie tai. Kaip atskirą discipliną. P.S. Aną dieną ėjau pro Jūsų gimnaziją. An pastato, priešais paradinį įėjimą, kur memorialinės lentos paprastai yra kabinamos, išvydau tokią metalinę su skaičiais “65”. Tai suprantu, kad jau pakabino Jūsų garbei, nes 65 metų kadenciją baigėte. Sveikinu)

juristas, 2016-07-12 22:32:49

Qwerty – tokia disciplina yra, tai literatūra. Turbūt kiekvienas turime mėgstamas knygas, herojus, kurių emocijos ir mintys sutampa su mūsų. Pvz. labai seniai skaičiau Džeko Londono „Martiną Ideną“, jau pamiršau siužetą, bet atsimenu kaip ryškiai ten buvo pavaizduoti Martino patirti išgyvenimai. Ir šiame tinklapyje juk dažnai kas nors eilėraštį įdeda – kartais savais žodžiais neišeina išreikšti to, kas telpa keliose eilutėse, parašytose kito žmogaus prieš 100-200 metų.

qwerty, 2016-07-12 22:55:31

Juriste, ne visai ta. Ten viskas apie tai bendrai. Be patirties neišeis viską teisingai atsirinkti. Reikia šio konkretaus dalyko mokytojo. Autoriteto. Kad paaiškintų, patartų.Deja, retas kuris vaikystėje ir jaunystėje tokį turi. Kad kaip gyventi, savo (būtent) jausmus suprasti mokytų.

Rasa, 2016-07-12 23:03:23

juristui- gabalėlis iš seno seno mergaitiško sąsiuvinio, kurį senais laikais turėdavo kai kurios mergaitės:

“…- Taip, taip,- kalbėjo jis.-Bet grįžkime prie temos. Kai mano kūriniai buvo išspausdinti, kai publika mane pripažino, tada pasikeitė ir jūsų meilė. Jūs nenorėjote tekėti už Martino Ideno, kuris jau buvo parašęs savo kūrinius. Jūsų meilė buvo nepakankamai stipri, ir aš nenorom darau išvadą, kad ji sustiprėjo tada, kai mano kūriniai buvo išspausdinti, o aš- publikos pripažintas. Žinoma, visa tai negali manęs džiuginti. Ir užvis blogiausia- verčia abejoti meile, šventąja Meile…” dar tai- “…Neprašau tikėti nei manimi, nei mano kūryba. Prašau tik vieno: mylėkite mane ir tikėkite meile…” (“Martinas Idenas”)

skaitytotjas, 2016-07-12 23:27:53

Skaičiau,kad Anglijoje savo tikrus jausmus demonstruoti priimtina tik menininkams,popkultūros veikėjams ir… žemesnių visuomenės klasių atstovams. Aristokratams,atseit,tai netinka .O štai airiai iš visų visuomenės sluoksnių laisvai reiškia savo emocijas.

Rasa, 2016-07-12 23:49:01

Skaitytotjau ☺ Manau emocijos ir jausmai yra šiek tiek skirtingi dalykai, tik žmonės juos dažnai sutapatina. Jei žmogus mažiau emocionalus, visai nereiškia, kad jis mažiau jausmingas. Man taip atrodo ☺

Rūta, 2016-07-13 07:05:56

Taip, Rasa, pritariu. Emocijos ir jausmai turi skirtingą prigimtį ir skirtingą gyvavimo laiką. Emocija yra trumpalaikė pasąmonės reakcija į kokį nors dirgiklį ir praeina greitai. Jausmas – daug sudėtingesnis, ilgalaikis reiškinys.

Tai, ką pajaučiau vakar perskaičiusi tinklaraštininko esė ir Querty pamąstymus – buvo emocijos. Kokios jos buvo – buvo pasigėrėjimas vieno menine saviraiška, kito – giliom prasmingom mintim, buvo daugiau, bet jos liko man. Tiesiog tam, kad nesugadinčiau akimirkos grožio įkišusi savo trigrašį. Gal, kaip qwerty rašė, tai buvo praktiška kaukė, o man tai buvo noras apsaugoti kitų žmonių emocijas.

jausmai šitame kontekste yra tai, ką jaučiu B.B. nuo žalios jaunystės, nuo tada, kai turėjau galimybę jį pažinti, nuo tada, kai supratau, koks šio asmens indėlis į mano gyvenimą – pagarba, dėkingumas, pripažinimas, žavėjimasis jo lyderyste, priimamais sprendimais ir gyvenimiška išmintimi – juos ne taip lengva pakeisti ir jie nei atsiranda nuo vieno esė, nei išnyksta, jie formuojasi ilgai, ilgai ir gyvena. Manau taip 🙂

Qwerty, jausmų pažinimo moko psichologai. Ir kai tinklaraštininkas seniai seniai tapo mokyklos direktoriumi, jo mokykloje tokios pamokos buvo. Nors jų tada nebuvo turbūt niekur kitur. Už tai jam tikrai nuoširdžiai ačiū.

Sokolovas, 2016-07-13 08:06:17

TIKĖJIMAS, ŽINOJIMAS, ĮSITIKINIMAS. “NEIGIMO NEIGIMAS”

Prisiminkime Senovės laikų žmones. Jie, mūsų pro-protėviai, kurių paveldo “biznio mokslas” kratosi, aiškindavo savo tiesas itin paprastai ir aiškiai. “Žemė yra plokščia! Nes jei ji būtų apvali,- visi vandenys nuo jos nutekėtų”.

Žaviuosi ne teiginiais apie Žemės formą, kuriuos dėsningai paneigė dialektinis NEIGIMO NEIGIMAS. Žaviuosi paties tuomečio NEIGIMO LOGIKA, įkūnydavusia geležinį DEDUKCIJOS PRINCIPĄ, kuris yra bet kokios analizės visavertiškumo būtinoji sąlyga.

Nepamirškime, jog tai buvo Senovės laikų išmintis, kuri tada, TIES ŽMONIJOS MINTIES RAIDOS PRADU, įkūnydavo vienoje simbiozėje ir tikėjimą, ir žinojimą, ir net ĮSITIKINIMĄ. Tolesnė žmonijos vystymosi raida išskyrė bei atskyrė tuos “tris banginius”.

Taip, senovėje, dėl itin paprastos tuometinės “įrodyminės bazės”, žinojimas būdavo lydimas itin paprastų, lengvai suvokiamų schemų, ir iš esmės prilygdavo ĮSITIKINIMUI. O ir tikėjimas tuomet buvo siejamas su GAMTA,- tiek fizine, tiek socialine.

Įsiklausykime dar kartą į pro-protėvių MOKYMĄ per tuometinės TIKĖJIMO IR ĮSITIKINIMO simbiozės prizmę- “Mus gaivinantys vandenys, švarutėliai telkiniai nenuteka, nedingsta, džiugina mus ir jus džiugins. Todėl Žemė negali būti ne plokščia!…”

Taigi, jau tada pažinimo vyksmą persmelkdavo “neigimo neigimas”. Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia, jog šis paprastas “žinojimas” buvo padiktuotas ne materialiųjų “interesų”, o pažangių lūkesčių! Mūsų pro-protėviams rūpėjo, kad Gamta išliktų, “nenutekėtų” bei nenuvertėtų po kojomis tų “niekuo netikinčių”, ir tik siekiančių iškilti į “viršribį”.

Bet laiko upės teka, ir jų nesustabdysi. Ilgainiui neregėtai išsiplėtė žmonių ŽINIŲ BAGAŽAS, “schemos” tapo kur kas sudėtingesnės, o svarbiausia- PRIEŠTARINGESNĖS. “Žinojimo” jau ėmė nepakakti, kad jį būtų galima prilyginti ĮSITIKINIMUI. Daugybė skirtingų viena kitą paneigiančių bei per neigimą besivysčiusių mokslinių teorijų bei hipotezių, o socialinėj srity- POŽIŪRIŲ, privertė “žinojimo absoliutą” “apsiginkluoti”, ir kautis su kitu, čia pat dygstančiu bei pastarajam prieštaraujančiu. Ir štai čia ĮSITIKINIMO samprata jau ėmė išreikšti tos “ginkluotės” esmę.

ĮSITIKINIMAI tapo tose prieštarų kautynėse iškentėtos patirties, tikėjimo, bei žinojimo simbiozės išraiška.

Socialinėje srityje POŽIŪRIŲ BEI TIKĖJIMO simbiozė tapo PAŽIŪROMIS. O pažiūros, susidėliojusios į nuoseklią visumą, grįsta sukauptąja bei iškentėta patirtimi, tampa ŽMOGAUS ĮSITIKINIMAIS. Ir čia vėl prisiminkime tą “grįžtamąją spiralę”, leisiančią “Sakmę apie nūdieną” vėl ir vėl kildinti iš pro-protėvių išminties apie vandenis, laimei, dar nenutekančius….

Taip, niekas nūdien neabejoja Planetos forma. Ir daugeliui nūdien paplitusio ciniško pragmatizmo suluošintos kartos “pakeleivių” jokio Pasaulio Krašto ar neva nežydinčio Paparčio Žiedo nereikia. Nes daugeliui nūdien “žydi” tik “šlamantieji”…..

Tačiau tiek ĮSITIKINIMAS, tiek ĮSITIKINIMAI dar iš “anų laikų” paveldėjo TEIGIAMĄ PRADĄ. Ne, anaiptol ne ta prasme, jog įsitikinimai sietini vien su teigiamais poelgiais ar ketinimais. Juk esame priešybių bei prieštarų vandenyne….Įsitikinimų teigiamojo prado esmė- jų Kelrodės prieraiša prie juos turinčio žmogaus pasirinkto Kelio.

Burgis, 2016-07-13 09:47:58

Visiems: kaip aš džiaugiuosi, kad ir jūs einate atviro gyvenimo keliu! Neapsiriksite.

Qwerty: taip, 65 man įsiminė… Ypač naktimis jaučiu.

Juozas P., 2016-07-13 10:31:57

Atsiprašau, bet… gal tinka?

Музыка числа Пи

https://www.youtube.com/watch?v=IOMkTGZ6GuU&list=RDIOMkTGZ6GuU

ema, 2016-07-13 17:20:28

Randai traukiasi

qwerty, 2016-07-13 18:32:23

ema, Jūs nesupratote tinklaraštininko. Juk sako-nebijok neapkęsti.Nejau manote, kad jis po metelių kitų diedukiškai geranoriškai pradės vapėti: ech, kas buvo, tas buvo…kur mano kaukė… Pasakyta: “…Todėl aš esu visas iš jausmų: neapykantos, ilgesio, meilės, nerimo, gėdos, palaimos, įžūlumo, drąsos…”

Burgis, 2016-07-13 21:17:45

Qwerty: ačiū, Jūs vėl man padėjote! Ema man sako: tegu visokie banditai, niekšai, išdavikai, menkystos tau daro ką nori – randai traukiasi.

Aš atsakau: turiu net 60 metų senumo randų, bet visada prisimenu kiekvieno rando “kilmę”. Pastarieji – kitokie. Jei užmirščiau jų kilmę – būčiau kaip tie…

Elena, 2016-07-13 21:24:28

gwerty ,

sakot ” nebijok neapkęsti”.

Aš nenorėčiau tokį įausma ilgai nešiotis su savimi. Geriau suprasti, atleisti, pamiršti,… kad nereikėtų “po metelių kitų diedukiškai geranoriškai pradėti vapėti…”

Geriausia savyje kaupti teigiamas emocijas. “Esame tai, ką mąstome”,- Buda

qwerty, 2016-07-13 22:05:51

Ema, tema sudėtinga. Nevienareikšmė.Tapti auka. Grobiu. Nukentėjusiuoju. Nuoskaudas uždarinėti savyje. Tai yra tylėti. Ar ne to grobuonys ir siekia? Kitas dalykas netylėti. Čia kalba ne apie neapykantos už nuoskaudas kaupimą. Kas savaime yra destruktyvus dalykas. Tinklaraštininkas gal sako apie kitą adekvatų kelią?

qwerty, 2016-07-13 22:08:26

Kas dar turi nuomonę? Kaip geriau, kaip yra tinkama gyventi? Ar taip, kaip sako tinklaraštininkas, ar kaip Ema? Niekaip negaliu to suvokti.

Rasa, 2016-07-13 22:11:27

qwerčiau, Elena kalbėjo po Emos 😉 Su kuria kalbiesi? 🙂

Burgis, 2016-07-13 22:17:51

Elenai: kaupti savyje teigiamas emocijas niekšybės akivaizdoje yra niekšybė.

Daugiau ta tema kol kas nerašysiu.

QED

qwerty, 2016-07-13 22:26:26

Tinklaraštininke, keiskite tinklapio nustatymus. Atsakiau Rasai “abiejoms:, tai nepraleido, parašęs, jog too short coment)

juristas, 2016-07-13 23:48:35

Senasis Testamentas sako: akis už akį, dantis už dantį. Naujasis Testamentas liepia atleisti. Čia tas pats kai senelis pataria vienaip daryti, o tėvas – kitaip. Nėra atsakymo į šį klausimą. Neatsimenu kas pasakė – „kova prieš neteisybę labai dažnai sukelia naują neteisybę“

qwerty, 2016-07-14 00:02:27

juriste, o pačio nuomone. Ne testamento

juristas, 2016-07-14 00:43:53

aš manau kad viskas priklauso nuo atgailos. Negalima bausti ir nekęsti atgailaujančio. Tik kaip nustatyti, ar atgaila nuoširdi? šito nežinau.

qwerty, 2016-07-14 02:23:58

tik dabar įdėmiai perskaičiau mūsų Sokolovo postą. Koks jis keistas, išmintingas, gilus ir dalinai išprotėjęs, tas mūsų Sokolovas.

qwerty, 2016-07-14 03:01:07

Rašau jums iš nakties. Važiuoju traukiniu. Ryte, kuomet prabusite, pratęskite vieno išminčiaus mintį” Šachmatai, tai šachmatų partija, kuri…

Rūta, 2016-07-14 05:00:58

qwerčiui – apie gyvenimą. Aš nežinau, kaip gyventi yra teisinga. Galiu tik pasakyti savo tiesas kaip stengiuosi gyventi.

!) niekada nepasakysi ir neįsakysi nei kitam, nei sau, ką jausti. Gali tik priimti sprendimą ką tau daryti.

  1. pradedi nuo to, kad situaciją įvertini – galima kažką pakeisti ar negalima.

  2. jeigu negalima – dedi visas pastangas į tai, kad pamirštum. Nauja veikla, nauji žmonės, naujos švarios mintys.

  3. jeigu galima – padarai viską, kad situacija pasikeistų.

Apie neapykantą konkrečiu atveju – pasiekti manau galima tik tai, kad kuo mažiau panašių įvykių ateityje pasikartotų. Ir tai yra kilnus tikslas ir siekiamybė. Todėl tylėti, nutylėti, stengtis pamiršti ir kitus užmaršinti nėra nei grožis, nei būtinybė. Kol yra jėgų kovoti, kol plunksna aštri, lai rašalas liejasi laisvai 🙂 Mažiau ašarų bus pralieta ateityje… Kitų žmonių ašarų.

Rasa, 2016-07-14 09:54:45

Rūtai: apie kokią neapykantą kalbant “konkrečiu atveju”? Kaip ir nebuvo minėta jokių konkrečių atvejų čia? 🙂 Ar kažką ne iki galo perskaičiau? 🙂

Rūta, 2016-07-14 10:34:37

Rasa, žmonės puikiai skaito tarp eilučių ir turi atmintį. Nebūtina kiekvieną kartą kiekvienam kartoti, kad sniegas baltas, o po žiemos būna pavasaris. O šiaip Jūs trolinat, pati gi puikiai tai suprantat. Bet pvz. aš nesuprantu, kam/kodėl Jūs tai darot. Ar kitaip žmonės su Jumis nekalba?

Rasa, 2016-07-14 10:47:09

Rūtai: na, kiek pažįstu p.Burgį, tai man atrodo, kad jis nekenčia kai kurių dalykų daugiau. Tarkim išdavystės, neteisybės, žiaurumo ir pan. Jis tiesiog dažnokai taip apibūdina savo jausmą ne tik tuo Jūsų turimu galvoje atveju. Tačiau vos tik jis ištaria “nekenčiu”, visi iškart “supranta” apie ką čia jis 🙂 Bet kam ginčytis? Paklauskim jo. Tikrai gali būti, kad klystu.

Ponas Burgi, ar Jūs nekenčiate tik “tuo” vienu konkrečiu atveju, tuo, kurį turi Rūta galvoje, ar kalbate apie neapykantą kaip jausmą, kurį turėtume leisti sau išgyventi, apskritai?

Burgis, 2016-07-14 11:31:37

Rasai: žadėjau šios temos nebekomentuoti, bet padarysiu išimtį – atsakysiu į Jūsų klausimą.

***

Taip, Jūs absoliučiai teisi! “Tas” atvejis yra tik ryškesnis indikatorius, pasekmė būtent to, kad visą gyvenimą nekenčiu veidmainystės, sukčiavimo, prisitaikėliškumo, išdavystės, klastos… Kaip tik todėl ne vienas džiūgavo ar bent lengviau atsiduso, kai mane užpuolė. Nes jiems tinka tik į juos panašūs…

Juozas P., 2016-07-14 13:18:17

Aš pavargau žiūrėt, kaip Menkysta

Ant karžygio lavono kelia puotą,

Kaip mėtos Gėda dvokiančiam šiukšlyne,

Kaip kilnūs ryžtai smaugiami širdy,

Kaip dūsta didis talentas vergijoj,

Kaip spardo mulkis meno stebuklus,

Kaip pataikauja Gėris nebylus

Išpuikusios Niekšybės despotijai…

Iš 66- to Soneto

Juozas P., 2016-07-14 19:38:44

Qwerty:

“ Šachmatai, tai šachmatų partija, kuri…+ kartais baigiasi spyriu, kas suteikia pagreitį proveržiui”

Tai ne tai, ko tikėjotės, bet kiek perfrazuota žinomo AZ žinoma frazė 🙂

qwerty, 2016-07-14 20:24:25

Juozai P., Šachmatai, tai šachmatų partija, kuriai pasibaigus, kad Karalius ir pėstininkus suguldo į vieną dėžę.

qwerty, 2016-07-14 20:26:14

Pataisau: Šachmatai, tai šachmatų partija, kuriai pasibaigus Karalius ar pėstininkus visus juos suguldo į vieną dėžę.

qwerty, 2016-07-15 01:25:23

Ir dar kartą (paskutinį, tikrai): Šachmatai, tai šachmatų partija, kuriai pasibaigus Karaliai ir pėstininkai yra suguldomi į vieną dėžę.

qwerty, 2016-07-15 01:32:16

Ultima ratio: Šachmatai, tai žaidimas, kuriam pasibaigus Karaliai ir pėstininkai yra suguldomi į vieną dėžę. QED.

qwerty, 2016-07-15 01:37:44

Gyvenimas, tai žaidimas, kuriam pasibaigus tinklaraštininkas ir qwerty bus suguldyti į vieną dėžę. Ir nesvarbu kas iš jų buvo Karaliumi, o kas pėstininku.

petras, 2016-07-15 08:23:51

Qwerty, tai akivaizdu, kad po mirties jau nebesvarbu (gal tikriausiai :D), bet manau tai gali būti labai svarbu gyvenant. tai, kad nėra tame (pasakyme apie šachmatus) jokios išminties 😉

Loreta, 2016-07-21 09:48:21

Nuostabus įrašas 🙂

Laima, 2016-08-11 17:11:55

Lyg ne apie jausmus ar emocijas, bet gal į temą – Stockdale (Vietnamo karo metų kalėjo 8 m.)paradoksas:

-neužmerkti akių prieš brutalią realybę, nesvarbu kokia nepakenčiama ji būtų. Neturėt tuščių iliuzijų.

-nepaisant to kaip sunku, tikėti laiminga pabaiga.