Ji nebūtų nužudyta, jei…

Kalbu apie Vilniuje nužudytą trylikametę iš Alytaus. Manau, kad ji dabar būtų gyva ir sveika, jei:

1. Jei jos žudikas laiku būtų identifikuotas kaip pavojingas visuomenei ligonis ir būtų mokomas, prižiūrimas tokiems ligoniams skirtoje mokykloje. Jei būtų kontroliuojami jo veiksmai, ryšiai.

2. Jei tos mergaitės mama nebūtų išvažiavusi uždarbiauti į užsienį. Būtų skurdusi, elgetavusi, bet nebūtų palikusi dukrelės!

3. Jei Alytus būtų realaus gyvenimo terpė ir paaugliams nereikėtų internetinio miražo.

4. Jei mokyklų programose, vadovėliuose (ypač literatūros, istorijos…) nebūtų veidmainystės, pseudopatriotinių svaičiojimų, o būtų kalbama apie realaus gyvenimo atspindžius.

5. Jei į matematikos programą, vadovėlius būtų grąžinti įrodymai, jei būtų mokoma mąstyti, veiksmus grįsti logika, o ne emocijomis.

6. Jei žiniasklaida nustotų misti skausmu ir ašaromis grįstomis sensacijomis, jei būtų laikoma, kad pelnas yra antraeilis dalykas, o žmonių ugdymas, švietimas – pirmaeilis.

***

Jūs parašykite kitus „jei“. Tvirtai žinau tik tiek – taip neturi būti!

Atsakymai

Aš, 2011-01-19 09:38:06

Neturi. O ką mokyklose jau panaikino įrodymus? Mes iš visokių įrodymų 2003-2004 dar ir kontrolinius rašydavome… Arba bent jau vienas iš uždavinių toks būdavo.

Rūta, 2011-01-19 09:52:30

Sutinku su visais šešiais, pridedu septintą:

7. Jei tėvai bendravimui su vaikais skirtų ne septynias minutes per dieną (ES tyrimo prieš porą metų skelbtas skaičius) ir tas bendravimas būtų kokybiškas. Akivaizdu, kad labai mažai dalis tėvų rūpinasi, kuo gyvena jų vaikai. Tada prieinama prie tokių kraštutinumų: arba dėmesį “nuperka” daiktais ir leidžia vaikams viską; arba viską draudžia, egzistuoja daugybė “negalima” be jokių paaiškinimų (o tada vaikai dažnai imasi protesto). Pasižiūrėjus į daugelio tėvų bendravimą su vaikais atrodo, kad tėvai savo vienintele pareiga dabar laiko užtikrinti vaikų materialinę gerovę (žr. jau minėtą 2 punktą). Intelektinis ir emocinis vaikų ugdymas paliekamas mokyklai, kiemui, televizijai… Gaila.

Saulius, 2011-01-19 09:53:42

va va, sakau ir aš, – online’o kiekio tik su protu 🙂 kažkaip gražiai nesusirimavo, bet lyg ir aišku apie ką 🙂

Pentium100, 2011-01-19 10:08:12

Nuo online’o nieko nepasidarys, o va nuo susitikimų “realybėje” – gali.

D., 2011-01-19 10:38:23

sutinku su visais punktais (ypač 6 punktu) ir dar pridėčiau, ką minėjau ir ankstesnėse temose, jog reikia mokintis iš klaidų. Panašus atvejis vos prieš 1,5 mėn įvyko Vokietijoje, ten tik buvo ne paaugliai, bet situacija panaši – http://www.tz-online.de/nachrichten/deutschland/vermisstemelanie-taeter-lernte-internet-kennen-984736.html

Saulius, 2011-01-19 10:38:57

Pentium100: po žodžiu “online” paslėpiau kiek daugiau nei vien šis žodis reiškia t.y. ir pvz internetas bei kitos elektroninės, svajas sukuriančios, iliuzijos. realus pasaulis (mintis-žodis-daiktas) kurs realų grožį, o to ano, – kiekis su protu 🙂

Buvusi mokytoja, 2011-01-19 11:06:27

Visiskai sutinku su Ruta. As gal netgi pasakyciau dar daugiau: 100 proc. viskas priklauso nuo tevu. Mes negalime izoliuoti savo vaiku nuo interneto, telefono, neigiamos draugu ar TV itakos: vaikai – ne siltnamio geles. Tokiu atveju visas aplinkos gresmes reikia priimti kaip const ir stengtis vaikus aukleti esant tokioms salygoms. Juk ne visi paaugliai zudo ar prievartauja, daug studijuoja ar net ruosiasi i Kembridza. Niekas neisaukles ir neuzaugins musu vaiku, tik mes patys, TEVAI. Taigi as prideciau p. Burgio sarase dar viena “jei”: jei to nusikaltusio paauglio tevai butu laiku rade rakta i jo sirdi, jei nebutu kazko svarbaus praleide, kai jis buvo gal 4-5 metuku… jei…

Andrius, 2011-01-19 11:56:28

Cia sarkazmas ar jus rimtai?

Lina, 2011-01-19 12:10:21

Esu įsitikinusi, kad didžiausią įtaką daro tėvai. Dirbu su problemiškais vaikais ir realybėje matau, kad tokie emociškai pažeisti vaikai yra labai patiklūs, jie nori užuojautos. Iš bet ko. Reikia vienąkart suprasti, kad tik tėvai atsakingi už vaiko atėjimą į pasaulį, tad jie ir privalo jį išmokyti saugiai elgtis jame, kad išmoktų pasirinkti draugus, išmoktų atskirti, kas yra kas. Nereikia kažko kaltinti: interneto, TV, draugų… Atskirtas nuo pasaulio nereiškia- saugus. Vaikus būtina gerbti ir mylėti.

domas, 2011-01-19 12:38:07

.

MariusM, 2011-01-19 12:45:42

Nemanau, kad svajas kuria internetas ar elektroninės priemonės. Labai mėgstama sakyti, kad tai virtualu ir netikra. Manau, kad nėra tame nieko virtualaus. Internete, feisbūke, tokie patys, tie patys žmonės, realūs, tikri. O svajas susikuria patys žmonės ir tam jau turi įtakos tie “jei”. Internetas tik bendravimo priemonė, kuri viską pagreitina, suartina, supaprastina. Žurnalistėliai reportažuose apie šį įvykį labai pabrėžia tai, kad susipažino feisbūke, įdomu ar taip pat akcentuotų, jei būtų susipažinę troleibuse ar diskotekoje?

Dabar ne į temą truputi 🙂 Buvusi mokytoja, ar tai, kad “buvusi” kaip nors susiję, kad nerašote lietuviškai?

Buvusi mokytoja, 2011-01-19 12:49:26

MariusM: atsiprasau, tai niekaip nesusije 🙂 Labai gerbiu lietuviska teksta, tiesiog dabar esu ne Lietuvoje, taigi mano klaviatura be lietuvisku raidziu 🙁

Buvusi mokytoja, 2011-01-19 13:14:18

Andriui: jei klausimas apie sarkazma adresuotas man, tai noriu pasakyti, kad mano mintyse nebuvo jokio sarkazmo. Tai, kad tas vaikinukas nusikalto, tikrai kazkas buvo blogai jo ankstyvoj vaikystej. Tiesiog tevai auklejo ne taip, kazkas svarbaus buvo praleista, nepastebeta. O vaiko charakteris formuojasi butent 4-5-ais gyvenimo metais. Aisku, negalima suabsoliutinti, bet dabar, paauglystes laikotarpiu, kai mokytojai sako, kad jis buvo uzdaras, konfliktiskas, keite mokyklas – cia jau rezultatas… o pradzia buna labai anksti, kai negaves norimo zaisliuko mazylis isterikuoja parkrites ant zemes parduotuveje… Stai kada tevams reikia susimastyti…

apb, 2011-01-19 13:37:29

Dar pastebiu, kad mūsų tautai būdingas žiaurumas. Šokiruoja įvairūs straipsniai apie gyvūnų kankinimą, žiaurų elgesį su senoliais, įvairias patyčias mokyklose ir t. t. Aišku, nemenka atsakomybė tenka tėvams, tačiau tai jau kompleksinė problema ir negali būti vieno atsakymo kodėl mes esame tokie žiaurūs. Čia jau susideda tautos istorija, šeimos tradicijos, socialinė šalies politika ir pan.

Bet problema yra aktuali ir visi turime galvoti, diskutuoti bei siūlyti kaip ją spręsti.

Nepris, 2011-01-19 13:50:37

Esu girdėjęs tokią rekomendaciją: kiek vaikui metų, bent tiek minučių per dieną tėvai turėtų skirti kokybiškam bendravimui su juo.

Iš pirmo žvilgsnio, atrodo keista, kad, pvz., dešimtmečiui užtenka 10 minučių. Bet pagalvokim, ar kiekvienoj šeimoj turim kokybiško bendravimo tradiciją — ne metodiškai, ne dirbtinai, o kad pokalbis išplauktų natūraliai, kad ir ne kasdien, bet visas savo roles ir ego pasidėjus į šalį — giliai, stipriai, tiesiog iš širdies į širdį.

Kiek yra namų, kur tarpuose tarp oro plakimo apie buitinius ir darbo reikalus, kiekvieno roles ir pareigas, savo ir kitų išvaizdą ir įvaizdį, TV ir žurnalų personalijas, daiktus, išpardavimus, nuolaidas, akcijas… daugiau nieko nėra…

Kiek vaikų savaičių savaitėmis neišgirsta nei vieno prasmingo žodelio — tik komandas.Stovėk ramiai, nesimuistyk, nesikraipyk, nesivaipyk, nueik ten, atnešk ta, padaryk aną, nekalbėk taip, būk čia, negalvok kitaip, nesitikėk, nežiūrėk, privalai būti toks, nedaryk gėdos, net nesapnuok…

Čia dar palyginti paprasti atvejai, bet kiek dar turim mamų ir tėčių manipuliatorių, žaidžiančių vaiko, pasąmoninėmis ir suvoktomis baimėmis, paauglio kompleksais, neužtikrintumu.

Ir demaskuotas kiekvienas toks užkalbėtojas/komendantas/manipuliatorius teisinsis, kad tik stengiasi užauginti žmogų. Stengiasi išmokyti, ko tik gali. Stengiasi apsaugoti nuo klaidų. Stengiasi, kad vaikas pasiektų, ko jam ar jai nepavyko pasiekti. Įrodinės, kad vaikui tiek visko davė, paaukojo, kad vaikas jam/jai skolingas amžiais…

Susireikšminam, mielieji tėveliai ir mamytės, labai susireikšminam… Kokybiškam bendravimui užmegzti, pirmiausiai reikalinga kokybiškai būti; o kokybiškas buvimas prasideda ten, kur atsitraukia EGO.

Lina Krutulyte, 2011-01-19 17:29:59

“ji nebutu nuzudyta, jei”:

7. jei jis butu prisiviliojes kita auka, tada butu nuzudyta kita.

8. jei ji butu pasirinkusi kita berniuka, tai galbut sitam vaikinui butu suteiktas shansas dar paaugti ir ismokti metyti pedas, ir tada galbut jis zudytu nesusektas, ir auku butu daugiau…

9. jei ji butu vaikysteje skaiciusi pasaka apie Mėlynbarzdį arba dar geriau – “Drąsiau drąsiau, tik ne per drąsiai”

siaip, 2011-01-19 17:53:37

o tikrai panaikinti irodymai matematikoje jau??

ir kaip galima 14m vaika identifikuoti kaip zudika?

Burgis, 2011-01-19 19:02:05

siaip: deja, įrodymai beveik visi panaikinti… Einame JAV keliu į aklavietę.

Vaiką galima identifikuoti kaip probleminį, kaip pacientuką. Atitinkamai juo ir rūpintis…

Saulius, 2011-01-19 19:07:52

…arba aplinką galima identifikuoti kaip probleminę, o vaiką kaip genijų ir netrukdyti jam keisti aplinkos.

sakinys ne apie konkretų atvejį, o apie “žiūrint iš kurios pusės žvelgiame”

Vinge, 2011-01-19 20:59:07

” Jei tos mergaitės mama nebūtų išvažiavusi uždarbiauti į užsienį. Būtų skurdusi, elgetavusi, bet nebūtų palikusi dukrelės!”

Gerbiamo autoriaus vaikai užsienyje. Jei jam, neduok dieve, atsitiks nelaimė,(pargrius gatvėje, užpuls tamsų vakarą chuliganai, bus kalti vaikai, nes nebadavo Lietuvoje, neskurdo, neelgetavo, bet nepaliko nusenusio tėčio?

Čia pagal logikos dėsnius.

O kada spėjo tuos įrodymus išimti? Įrodinėja, moko samprotauti, naudotis įrodymų išvadomis, nes anksčiau kalė kalė mintinai nesuprasdami.

Mergytė septintokė, vaikinukas aštuntokas. Ponas Burgi, trikampių panašumo teoremų, Pitagoro teoremos iš mokyklinės programos niekas neišėmė, o iki kitų teoremų jie dar nepriaugo.

Iš kur jumyse tiek arogancijos?

siaip, 2011-01-19 20:59:22

del irodymu, tai truksta zodziu.

del vaiko identifikavimo papriestarauciau.

praktika atlikinedamas mokykloje esu susidures kaip mokytojai “identifikuodavo” ir tada vaikai (gal tiksliau tevai) tikrai budavo priversti keisti mokykla. juk labai lengva nurasomi mokyklose.

Burgis, 2011-01-19 21:31:07

Vinge, iš kur Jumyse tiek pykčio?

• Ką tik mes per „skaipą“ kalbėjome su dukra ir anūkėliais Stokholme, o poryt važiuosime į Vilnių, nes vilniečių anūkėlių tėvai kažin kur slidinėja… Nematau skirtumo! O senelis tikrai nesugadins gyvenimo nė vienam mylimam žmogui – mokės numirti oriai, pažadu. Kad aš kaltinčiau vaikus, savo vaikus, – nesulauksite! Mano teiginys – apie tėvus, o ne apie vaikus. Gal jūs ir nežinote, kad kartais tiesioginė teorema galioja, o atvirkštinė – ne.

*

Apie įrodymus. Nežinau, kur Jūsų vaikai mokosi, negaliu komentuoti konkretaus atvejo, bet galiu kalbėti apibendrintai. Galiu! Kiekvieną savaitę bendrauju su penktokais, devintokais iš kitų mokyklų, su savo gimnazijos moksleiviais, su studentais. Galiu kalbėti, sakau tai be jokios arogancijos!

*

Galiu kalbėti ne tik apie matematiką! Šiandien mano teiginius apie lietuvių kalbą perdavė TV, gal girdėjote? Matote, kai beveik 22 metus dirbi mokykloje, šio to išmoksti, šį tą matai „vidiniu žvilgsniu“. Šiandien pirmokai labai gražiai klausė mano mėgiamos poezijos. Ačiū jiems!

Daiva, 2011-01-19 21:41:03

Netiesa:

– Įtariamasis “niekam neužkliuvo”, taigi identifikuoti jo nebuvo kaip.

– Ir Lietuvoje gyvenančių tėvų (beje, daug tėvų po ilgų viršvalandžių taip pat pareina, kai vaikai miega) vaikai eina į pasimatymus su internetiniais pažįstamais.

– Į tokius pasimatymus eina ir vilniečiai.

– Pažįstamus ir nepažįstamus galabija ir tie, kas nėra matę interneto.

– Vaikai mokyklose instruktuojami, kad į uždarą patalpą, mašiną etc. su nepažįstamaisiais geriau nelįsti, bet neklauso. Nežinau, kodėl paklausytų matematikos vadovėlio.

– Ką pasakysite apie tokius, kurie susipažįsta su mergina, kokius tris mėn. su ja susitikinėja, pakviečia, įgiję pasitikėjimą, kartu pakeliauti ir parduoda į vergiją? Nei per internetą, nei greitas suviliojimas…

Ir aš galiu prigalvoti hipotetinių priežasčių. Ji GAL nebūtų nužudyta:

– Jei tėčiai Lietuvoje atviriau ir kūrybiškiau bendrautų su dukromis: nebijotų pasirodyti nežinantys, pasimetę. Nesidrovėtų aptarti jų brendimo, nebijotų pripažinti, kad dukra darosi jau ne vaikas, o jauna moteris. Kurtų namuose tokią atmosferą, kurioje nereikėtų meluoti (kadangi tikėtina, jog dukra į kažkokius pasimatymus vis tiek eis, produktyviau būtų sutarti, kada ji paskambins, turėti tam tikrą slaptą ženklą, kaip parodyti, kad kažkas ne taip… Dukrai nereikėtų slapstytis, o tėtis žinotų, kur ji, ir kada sunerimti, jei “neprisiduoda” telefonu ar pan.

– Draugai/ės būtų pasiryžę/usios kalbėtis ir akcentuoti, kur pastebi, jog kažkas ne taip, o ne nekritiškai “dangstyti”. Ji turėtų pasiūlyti pakalbėti su tėvu, ar negalima būtų sukurti daugiau pasitikėjimo namuose, ar draugė tikrai jaučiasi saugi, eidama į slaptą pasimatymą. Jei namuose bloga atmosfera ir draugei tenka “pridengti” einančiąją į pasimatymą, ji turėtų inicijuoti susisiekimą SMS ar pan., kad žinotų, kur yra draugė ir ar jai viskas gerai, o prireikus galėtų pranešti tėvams ar policijai, kada paskutinį kartą su ja susirašė.

– Jei mokykloje personalas būtų mokomas atpažinti ne tik akivaizdžius agresorius, bet ir tokius, kurie mėgsta mėgautis galia, ir juos “nusodinti” – nuolat akcentuoti, kad yra kitų pranašumo rūšių nei populiarumas ir pinigai, stebėti atmosferą klasėje. Labai dažnai tokie paaugliai “iš gerų šeimų”, “niekam neužkliuvę” būna pagrindiniai patyčių iniciatoriai, kurie smurtauja svetimomis rankomis. Jie pasižymi išskirtiniu šaltakraujiškumu.

Įtariamasis, teigiama, auką suviliojo FB sukurtu įvaizdžiu, prisistatydamas kaip Vilniaus “vakarėlių liūtas”. Neišvengiamai provincijoje į sostinę žiūrima su pavydu, kad ten geri vakarėliai ir pan. Tačiau paaugliams turėtų būti akcentuojama, kaip derinti saugumą su noru kuo greičiau įsilieti į tokį gyvenimą. Reikėtų akcentuoti, kad pirmą pasimatymą geriau skirti viešoje vietoje su daug žmonių.

Burgis, 2011-01-19 21:47:54

Prieš miegą tik truputį padiskutuosiu su Daiva:

1. Užkliuvo įtariamasis, užkliuvo, bet niekam tai nerūpėjo…

2. Kažin, ar vilniečiai važiuoja į pasimatymus Alytuje?

3. Sutinku, internetas čia nėra esminis, bet esminis visuomenės pokytis yra gyventi nerealioje erdvėje…

4. Sutinku, kad tėčiai ir ypač seneliai turi geriau bendrauti su savo mergaitėmis!

5. Mokykloje personalo nereikia mokyti. Jis jau turi būti visko išmokęs. Bėda, kad nėra išmokęs…

Regina, 2011-01-19 22:10:24

Tvarkelė. Identifikavome visus „kaip pavojingas visuomenei ligonis“ (1. jeigu, p. Burgis), ir dar tuos, kurių „tevai butu laiku rade rakta i jo sirdi, jei nebutu kazko svarbaus praleide, kai jis buvo gal 4-5 metuku“ (p. Buvusi mokytoja), ir dar visus iš Kauno ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių 2.jeigu ir 3.jeigu vaikus, tai kas toliau? Lietuvos į „juos“ (ir mano giminaičių čia yra) ir „ne juos“ nebepadalinsi, nes santykis gal apylygis (ar aš per didelė optimistė, savo asmeninius vaikus priskyriau prie „ne juos“, o ir rašiusieji šia tema yra ne „jie“?). Ir sienomis neatsitversi.

Jei ne 6.jeigu, gyventume ramiau, nes mažiau žinotume (tai jau buvo).

Kas toliau?

Mūsų kasdienės pastangos. Visur, kur kiekvienas iš mūsų esame ir gyvename. Ir dar rašome.

Simas, 2011-01-19 23:07:42

O dabartiniuose matematikos vadovėliuose nebėra įrodymų pagrįstų logika? Baisu…

Palaidūnas, 2011-01-20 00:20:18

Mūsų visuomenė dar nemoka spręsti problemų. Visos taisyklės kol kas kuriamos tam, kad atsiriboti – taip paprasčiau. Pas mus niekas niekada neklysta. Nereikia ir virtualios erdvės – mūsų realybė persmelkta utopijų ir dviprasmybių, tiesiog nebeliko nekvestionuojamų vertybių. “Neklystantis” nuo problemų bėgantis žmogus – šių dienų tipinis tėtis ar mama. Vaikai greitai pajunta, jog būna kažkoks netinkamas laikas “vaikiškiems žaidimams”. Dar vėliau supranta, kad tiesiog niekada nebūna tinkamo laiko… Liūdna.

giedrius_m, 2011-01-20 00:54:40

2. Kažin, ar vilniečiai važiuoja į pasimatymus Alytuje?

Kiek žinau, visko būna, nors apie Alytų konkrečiai nieko pasakyti negaliu. Ir rečiau: Vilnius – didesnis miestas ir pasirinkimas kompanijos didesnis.

Vilnius visuomet trauks. Ir net ne Vilnius : norisi ištrūkti iš kasdienybės, o gal – tėvų globos. Be to, egzotika: vaikinas iš kito miesto… Yra kuo pasigirti prieš drauges.

Visi gudrūs po reikalo. Bet dabar reikia galvoti apie tai, kaip surasti ir elgtis/gydyti/auklėti tokius žmones kaip ta mergaitė ar tas vaikinas. Kad nepasikartotų. “Kas būtų buvę” klausimai jau nieko nebepakeis.

zemaituke, 2011-01-20 01:22:13

Jau 5metai stebiu anglus,ju vaikus…turiu tokia galimybe,nes dirbu ju seimose…Tiesiog maloniai sokiruoja,kai triju vaiku mama,parsivezusi vaikus masina is mokyklu,darzeliu, numetus rysulius visokius kur papuole,skuba kalbetis su vaikais,pasisodina visus ant sofos ir klausineja,klausinej apie praleista diena…kantriai,linksmai….Ir nesvarbu,kad aplinkui viskas suversta,batai ant stalo metosi :)…bet ji -bendrauja…Tetis grizes perima estafete,o mama tuoj kazka suorganizuoja vakarienes,musu akimis ziurint-lesalo :).Vaikai nuo kudikystes mokomi pagarbos vyresniems…metinuke mergaite jau sako sorry,jei nori kreiptis i suaugusi…niekada negirdejau rekiant ant vaiku,visada ramiu,svelniu balsu pamokant,irodant kas yra gerai,o kas yra blogai…Vaiku gatvese beveik nepamatysi-jie arba mokykloj,arba namuose,neslankioja be tikslo…Niekada nepajutau agresyvumo is paaugliu,ko is pradziu ,senu ipratimu bijodavau…Man skaudu,kad mes lietuviai ir cia agresyvus su savo vaikais,gatvej ne viena karta girdejau…Agresyvumas gimdo agresyvuma…

mama, 2011-01-20 09:05:52

Nesutinku su punktu: “2. Jei tos mergaitės mama nebūtų išvažiavusi uždarbiauti į užsienį. Būtų skurdusi, elgetavusi, bet nebūtų palikusi dukrelės!”

Perfrazuočiau: jei tos mergaitės mama (ar tėvai) būtų turėję galimybę Lietuvoje užsidirbti bent minimumą. Ne lietuvišką minimumą, už kurį žmonės negali sumokėti nei komunalinių mokesčių, nei juo labiau – išleisti vaikų į mokyklą, bet Vakarų šalių minimumą, kai ir nekvalifikuotą darbą dirbdamas žmogus gali patenkinti savo ir savo šeuimos minimalius egzistencinius poreikius: turėti stogą` virš galvos, sumokėti už jį mokesčius, pavalgyti, kad nejaustų bado, aprengti ir išleisti į mokyklą savo vaikus.

Pasiūlymas ‘skursti ir elgetauti” ir ciniškas, ir abejotinas savo efektyvumu. Žinant, kiek patyčių mokyklose, dėl tokios ‘elgetaujančios” mamos mergaitė būtų patyrusi tiek patyčių, kad ir pati būtų galą pasidariusi ar bent jau psichiškai suluošinta visam gyvenimui.

Šiaip jau paaugliai, iš one.lt masiškai emigravę į facebooką, yra problema. Sako, tėvai turi tikrinti jų profilius. taip, bet tų profilių galima prisikurti begales, tai viena. Antra, vaikas, motyvuodamas savo privatumu, nei tėvų neįsileidžia į fb “draugus”, nei, žinoma, tėvams pasako savo slaptažodį. nekviesi kas savaitę meistro, kad “nulaužtų” slaptažodį, kad galėtum pažiūrėti, kas tavo vaiko ‘drauguose”…

O dėl aiškinimo – aiškink neaiškinęs pavojus, jei atsiranda koks “gražuoliukas”, ypač mokantis gerai suokti, galima visko tikėtis ir iš puikių mokinių. Pasakysiu juokingą nutikimą – prieš pora metų susikūriau one.lt “fake” profilį, kad galėčiau pažiūreti, ką mano dukra išties ten veikia, nes pas ją ateidavo draugė, kuriai, tuomet 11-metei, galvoje buvo tik seksas, kartą radau neišjungtą one ir pamačiau, kad šioji atsiuntė mano dukrai nuorodas į sekso svetaines. Rimtai pasišvenėjau su dukra, ta patikino, kad čia per one.lt keliaujantis bajeris. Sakau, koks bajeris, jei tos svetainės tikros. Tai ji man sako: tai gal tu tik viena jas ir atsivertei, mes tai tikrai ne. Aišku, nepatikėjau ir todėl suskūriau tą fake profilį. Su vaikino nuotrauka. Tokio padoraus, kultūringo, ir gražaus. Spėjkite, kiek gavau kvietimų draugauti 0 šimtai ėjo…Siūlėsi visaip merginos, mat nuotrauka buvo graži. Juokingiausia, kad mano dukra, nors ir priėmė mane į ‘draugus”, į jokius pokalbius nesileido. O leidosi, spėkite, kas? klasės didžiausia pirmūnė, kurią visi laiko absoliučia moksliuke, nesidominčia bernais. kadangi aš toks padorus jaunuolis buvau, ir dar rašiau ne kaip kiti, t.y. be klaidų, ji tiesiog ėmė budėti onėje, nors iki tol kompiuteriu beveik nesinaudodavo. Susirašinėjome apie mokslus, beje. Bet manau, jei būčiau ne mama, sekanti savo vaiką, o nusikaltėliškų kėslų turintis asmuo, ir būčiau pasiūlęs jai pasimatyti, ji būtų užkibusi – ir kaip neužkibsi – kultūringa išvaizda, kulrūtingas rašymas, žinoma, ir erudicija didesnė nei josios… Žodžiu. Dukra sužinojo, aišku, šiek tiek ir pati išsidaviau. Supyko, žinoma. Bet pasakiau, kad bepykdama ant manęs, pagalvotų, kad niekas nežinai, kas yra žmogus, sėdintis prie kito kompiuterio. yra klasiokai, yra būrelių ar kiemo draugai, su kuriais tp reikia atsargiai, kol gerai nepažįsti, o visa kita – saugotis saugotis ir dar kartą saugotis.

Ir galų gale – jei valdžiai bent kiek rūpėtų Lietuvos ateitis,jaunimas, ji išties stengtųsi pirmiausia kurti darbo vietas Lietuvoje, kurti socialiai atsakingą, o ne laukinio kapitalizmo valstybę. Tokią, kurioje tėvams nereikėtų palikti mažamečių savo vaikų ir bėgti uždirbti jiems duonos kąsnio į svečias šalis.

Vinge, 2011-01-20 09:26:15

Gerbiamas oponente, nėra manyje jokio pykčio. O jei jį pastebėjote, tai jį sukėlė jūsų arogancija. Gal jūs nesuvokiate to ką rašote? “O senelis tikrai nesugadins gyvenimo nė vienam mylimam žmogui – mokės numirti oriai, pažadu. Kad aš kaltinčiau vaikus, savo vaikus, – nesulauksite! ”

Bet apkaltinti žuvusios mergytės mama galite? Jūs ją pažįstate? Ji, manau, pati sau išsakė visus kaltinimus ir dar daugiau.

Nepadės teoremos ir logikos dėsnių įrodinėjimas.

O paaugliui, ligoniui, turinčiam paslėptų agresijos priepuolių nepadės ir poezija.

Kiek gatvėse užpuolimų, smurto atvejų. Ir be pažinčių, be interneto.

O noras gyventi ne realioj erdvėje.

Visi mes turime svajonių, kurios nėra realios. Kartais bandome įgyvendinti.

petras, 2011-01-20 09:35:25

ijojooj na žemaituke 🙂 neįsivaizduoju kur tu ten anglijoj 5metus sėdi, kad visos sutiktos tavo šeimos tokios auksinės 🙂 manau aplankiusi to žudiko šeimą, galimas dalykas, kad susidarytum panašią iliuziją 🙂 prieš svetimus visuomet elgiamasi gražiau.

vnž, tiek lietuvių, tiek anglų, tiek kitų europiečių yra visokių visokiausių. o žmonės agresyvus buvo visais laikais, tokie ir liks 🙂 mokymais gamtos nepakeisi, čia jau būtų reikalingas medicininis įsikišimas 😀

apie tuos jei: tai manau pirmi trys “jei” nieko nepakeistų, nes dažnu atveju potencialaus žudiko neįmanoma identifikuoti, mamos išvažiavimas į užsienį nieko negarantuoja (juk vaikino to, mama nebuvo užsienyje), Alytus ir yra realaus gyvenimo terpė, kaip ir bet kuris kitas pasaulio miestas, bet žmonės vistiek pradeda rinktis kibernetinį pasaulį.

bet blogiausias dalykas, mano manymu, yra tai, kad suaugusieji į paauglius žiūri kaip į antraeilį žmogų, sau nelygų. tai kaip tada paauglys vertins suaugusiuosius ir ar klausys jų ?

bet kokiu atveju, nužudymų panašių ir nelabai ateityje dar bus.

ir dar, čia visi šaukia trylikos metų, tam keturiolika, kalti tėvai, mokytojai, visuomenė :DD bet tai ką tada kalbėt kai taip elgiasi 22, 25, 30, 45 metų žmonės ?:DD

reikia savo galva galvot, įvertint rizikas ir t,t, nes pasekmės teks pačiam. bet žmonės dažnai suklysta, tai normalu.

Saulius, 2011-01-20 09:59:27

va va… sakau iš aš, – nereik suaugusiems žaisti vaikų, o vaikams suaugusiųjų, – būkit kuo esat, kas akimirką bandydami suvokti , – kas esat 🙂

dominykas, 2011-01-20 21:52:18

O aš manau, jog kalčiausias – jis:

http://www.youtube.com/watch?v=r2ozuCXpVJY&feature=channel

lankytojas, 2011-01-20 21:57:38

Jei premjeras suprastu, kad sutaupes 1 lita 6vietimui ir vaikams, jis isleidzia 1000 litu kalejimu statybai..

Jei Tevai suprastu, kad mokykla vaiku neaukleja, kad namai… ir abu Tevai namuose yra pats geriausias auklejimas,

Jei kiti Tevai nesupras, kad ju uzdirbtas Euras uzsienyje, niekada neteiks dziaugsmo, jei jie praras savo vaikus

Daug jeigu…

ava, 2011-01-23 17:00:05

Bezprizornia