Žiūriu pro savo kabineto langą. Jie bučiuojasi matomiausioje vietoje, tiesiai prieš gimnazijos langus. Vidury dienos.
Nematau mergaitės veido, o vyrukas, atrodo, ne mūsiškis…
Bučiuojasi nevykusiai – nei švelniai, nei bičiuliškai, nei aistringai. Vyrukas toks vargšiukas, negražus, nevyriškas (bet čia tik man taip atrodo; iš pavydo), todėl ir kenčia nuo nevisavertiškumo – pažiūrėkite, aš su mergaite draugauju, ji mane myli!
Nebūsite jūs laimingi, nes švenčiausią, intymiausią jausmą svetimiems barstote, įvaizdžio dalimi pavertėte. Meilės negalima naudoti įvaizdžiui! Tai pernelyg netaupu.
Kam man matyti, kai jūs bučiuojatės? Kad pavydėčiau? O kitaip jums vidinio pasitenkinimo neužtenka?
Ak, jūs neištveriate? Būtinai turite viešai pasibučiuoti ar ir… Neištveriantiems kartais medikai padeda. Na, bet jei jau peržengėte ištvermės ribą, tai skubiai bėkite pas mane, leisiu mano kabinete atsigauti. Net užsirakinti galėsite. Vis geriau nei gatvėje, ar ne tiesa? Ir visai ne tai, ką jūs, nepraustaburniai, pagalvojote! Tiesiog leisčiau bučiuotis gražiai, lėtai, švelniai, ir tik jiems vieniems – niekam to jausmo nedalijant.
*
Vaikai, vaikai, aš taip noriu, kad jūs būtumėte laimingi, jūsų vaikai būtų laimingi! Tada jūsų vaikai neskriaustų mano anūkėlių…
P.S. Pagalvojau, kad reikėtų leisti išgirsti, kaip aš tai įsivaizduoju… Štai kaip:
Atsakymai
Burgis, 2011-12-15 21:09:20
Pasmerkite, pasmerkite… Ne pirmas kartas.
sonata, 2011-12-15 21:23:40
Kiek atsimenu (ir dar filmuose rodo:), kad taip dalis jaunimo visad elgdavosi – na pasidemonstruos ir praeis. Buvo hipių sijonai, buvo žalios skiauterės, buvo džinsai su nukarusiu klynu – ir tokiuose besikeičiančiuose fonuose vis kas nors viešai bučiuojasi. Kol dar ne masinis reiškinys (manau, visų laikų jaunimas turės tam proto), galima kultūringai nepastebėti – na maždaug taip, kai stalo kaimynas numeta taukuotą šakutę ant šviesios vakarinės suknelės:) O Jūsų kabinetu tikrai minėta porelė nesinaudotų – tokioms asmenybėms juk svarbu būt matomoms. Čia jausmų kaip ir nėr – tik emocijos.
Marius A., 2011-12-15 21:52:13
O mes grįžome ką tik iš baseino – tokio “pramoginio” tipo – dvi pirtys, burbulinės vonios ir ~15m ilgio baseinas. Tai buvo viena pora, kuri kad dar kiek – ir pagal truputį griežtesnių šalių padorumo normas – jis ją turėtų vesti… Ir taip vyksta ne tik baseine, įvairiose viešose vietose tikėtinai tai esame matę visi.. O Jūs priekaištaujate – bučiuojasi…
Nors iš esmės aš rašiniui pritariu. Mano supratimu – normalu, kai oro uoste susitikę pasibučiuoja ilgai nesimatę, normalu, kai sveikinant pabučiuojama, bet tie ilgi ir įmantrūs – jie skirti dviems… Ir turbūt kad rašiniai to nepakeis…
O ir netinkamo elgesio temų – milijonai… Tarkim – pakelėje sustoję vairuotojai, kuriems paeiti iki miškelio per sunku, ar per ilgai… Važiuodamas pro šalį – pypteliu, išreikšdamas pilietinę nuomonę, bet tik tiek… Net nežinau, ar supranta, kodėl pypsiu…
Manfredas, 2011-12-15 22:14:56
Martynas, 2011-12-15 22:58:29
Šia tema daugiau norintiems paskaityti siūlau puikų britų filosofo Rodžerio Skrutono
Martynas, 2011-12-15 22:59:01
straipsnį http://bit.ly/uXnktq
Martynas, 2011-12-15 22:59:54
Gaila, kad neveikia šalia komentarų nurodytos XHTM žymos, vietoj nuorodos įdėjimo pirmam komentare tiesiog paliko tuščią vietą.
Martynas, 2011-12-15 23:08:08
Atsiprašau už paskutinį komentarą. Pasiaiškinęs supratau, jog tiesiog nemokėjau taisyklingai užrašyt HTML ir be reikalo kėliau vėją. Galit šį komentarą ištrinti.
Filosofo Rodžerio Skrutono straipsnis.
įdomu, 2011-12-16 00:02:02
Nieko naujo po saule. Jauniems jaunystė ir absoliutizmas, seniems moralizavimas ir bandymas sugrąžinti pasaulį į saiko rėmus. Jauniems meilė be saiko ir be ribų. Nesvarbu kad daugelis greitai sudega. Bet nėra prasmės tikėtis kad šešiolikmečiai pasaulį matys taip kaip trisdešimtmečiai ar tuo labiau kaip šešiasdešimtmečiai. O senimas irgi nesikeičia, nuolatos mato pasaulio griuvimą ir vertybių nuosmukį. Nieko naujo po saule.
P.S. Ech, dabar net sunku patikėti prisiminus, sunkiai beįsivaizduočiau save anuose laikuose, besibučiuojantį valandų valandomis, mėnesių mėnesiais, kai tiek laikas tiek vieta tiek visos kitos aplinkybės paklūsta mums, o ne mes paklūstame aplinkybėms. Kai nuo tos laimės išsenki iki alpimo, ir vis tiek negana.
Nesmerkime, seniai, jaunų. Kiekvienas etapas savaip gražus.
D., 2011-12-16 00:27:31
Manfredui: pirmas įspūdis gali būti apgaulingas http://www.guardian.co.uk/world/2011/jun/17/vancouver-kiss-couple-riot-police
Smile, 2011-12-16 09:13:00
jevgenij doga – priminėt, ačiū
http://www.youtube.com/watch?v=0F9lUUbMs-s
Mykolas, 2011-12-16 10:24:52
Nemanau, kad jau priklausau senimui (esu 25), bet man nepatinka tokie bučiavimaisi parduotuvėse, autobusuose, stotelėse ir t.t. Visiškai ne romantiška!
Beje, mano draugė mano nuomonei pritaria ir su ja kaip tik vakar ta tema šnektelėjom po to kaip matėme tokią porelę parduotuvėje.
Čia beveik tas pats kas toleruoti rūkalius – jie rūko, jiems gerai, o tegu visi kiti aplinkiniai dūsta. Taip ir čia tegu jie bučiuojasi, o mes turim nusisukt? 🙂
Iš arčiau, 2011-12-16 10:46:36
Manyčiau, kad viskas čia su tuo yra gerai, nieko smerktino, mano žmona, keturiais metais jaunesnė (o man pačiam dar tik 26), tai net žavisi tokia meile. 🙂 Gražu gi.
MariusM, 2011-12-16 11:03:28
Gal jie nesibučiuoja? Gal tik… laižosi? Ar kaip ten tai vadinama?
Rasa, 2011-12-16 11:37:07
Spėju…
Spėju, kad jie ne “vėl” bet “vis dar” bučiuojasi…
Spėju, kad jiems šiandien dar viena šventė…
Spėju, kad žodžiai, kuriuos noriu parašyti, yra Mačiukevičiaus, nes gerai nepamenu…
Spėju, kad nepadarysiu pernelyg daug klaidų, rašydama iš atminties…
***
…Kad būtų tik takas,
Kad būtų tik kelias,
Kad Jūs tik galėtumėt eiti drauge…
Kad Jums pačiulbėtų mažas paukštelis
ant medžio šakos.
Kad veidas lange
Žvilgsniu palydėtų
Kažkam pasakytų-
Žiūrėki ir tu…
Nuėjo du žmonės…
Matyti laimingi,
jei į tą pusę nuėjo drauge…
***
🙂 Atsiprašau tik, nes pakeičiau “mes” į “Jūs”, juk kalba buvo apie juos 🙂 Norėjosi tiesiog palinkėti gražaus gero kelio… 🙂
O visiems- tiesiog nepamirškit pabučiuoti tų, kuriuos mylit! 🙂
Burgis, 2011-12-16 12:41:56
Ačiū, Gerb. Rasa! Kuriai žvalgybos tarnybai Jūs dirbate? 🙂
petras, 2011-12-16 12:51:26
Kam nepatinka, galit nežiūrėt :)) man tai besibučiuojantys žmonės žalos nedaro.
(beje gal reiktų tada uždraust viešumoj ir prabangius automobilius, kailinius ir visas kitas prabangos prekes, nes kam tie įvaizdžiai, mados, pavydai, jausmai ir komfortai :)) juk kai žmogų brangini tai ir bučiniai prabanga – tikiuosi neapmokestins valdžia.
Burgis, 2011-12-16 13:36:44
Na, Petrai, panašu, kad šį kartą nesupratote… Ne pavydas ima, o vaikų gaila. Žala jiems. To, ką apibrėžia etiketas, estetika, niekas įveikti negali, niekas…
petras, 2011-12-16 14:02:26
Aš supratau. tiesiog požiūris skirtingas, tikriausiai dėl to, kad skirtingų kartų esam. tiksliau pasakius ribas estetikos ir etiketo ir normų brėžiam skirtingas, nes jos pakeičiamos ir įveikiamos. gamtos dėsniai visagaliai 🙂
truputi į temą. kokia jūsų nuomonė apie vyrus, gerus draugus (heteroseksualus), kurie vaikšto susikabinę rankomis viešoje vietoje ?
Burgis, 2011-12-16 15:47:25
Petrui: ką manau apie tokius vyrus? Jie protestuoja prieš tai, kad vyrai ir moterys taip gali, o iš jų šaipomasi. Nežinau, ar jie taip laimi, nežinau…
Dutchman, 2011-12-16 15:53:33
Būtent dėl Jūsų porelė atsistojo prieš gimnazijos langus ir pasibučiavo. Ot pagalvojo, ot užturės dabar pavydo. Bet velnias, regis, kad tik senas susidūlėjusias emocijas iškaburiavo iš senųjų jau plėvele aptrauktų galvos stalčiukų, kurios išsireikalavo garsiai išsireikšti internetinėje erdvėje.
Teko matyti, kai universiteto dekanas prie savo fakulteto lauke pabučiavo savo žmoną (tikriausiai savo, tikriausiai žmoną?). Uch pagalvojau, kad….. kiek blogų minčių suvirė mano smegenų puoduose, kaip taip galima elgtis? Kur moralės normos, kur bla bla ir bla (persiprašau užsnūdau prie darbo stalo, o galva plojosi į kompiuterio klaviatūrą).
Tenka vaikščioti kiemais ir bėgioti (sportininkas esu, ne, ne toks, kuris iš mokyklos bėgioja), ir dažnai pastebiu, kad.. hmm na kur jau čia nepastebėsi, prie langų bobutės galvas prikišusios stebi pasaulį savo žvilgsniais. Kartais pagalvoju, ar jos kada nueina savo gyvenimo gyvent? Ai.. gi jau nugyveno, dabar tik laukia…
O išgautą informaciją iš aplinkos paverčia bobučių turgumi, paprastai stotelėse, parduotuvėse ir ypač ligoninėse. Bet ne, tai juokinga, na ir dar miela. Pagalvoju, kai aš susensiu, tai ir aš eisiu būt “bobute”. Dėduku? Ne, dėdukai neįdomūs ir nejuokingi, jie šachmatais šalimais mano parko žaidžia, o aš kartais tik stebiu juos žaidžiant. Tada galvoju, ne, man tokio ramaus gyvenimo nereikia, aš jaunas dar, man reikia laisvės, aš noriu užlipt į kalną, bėgti, kvėpuoti, gyventi, pabėgti į gamtą ir rėkti, rėkti iš visų jėgų, nes man nerūpi niekas (nedejuoju dėl koks Kubilius blogas yra ir pn.) – aš laisvas! Ir ne, “bobute” vis dėlto nebūsiu, nes tai jau nuvažiavusio traukinio pavadinimu “Sovietas ir caras” palikimas.
Taip gal ir yra tokių baisių dalykų, kaip bučinys viešoje vietoje, aišku tai ne toks jau baisus dalykas, kaip antai: badas, karas, ligos ir kt., į kuriuos žmonės net bijo pažiūrėti, kažką pasakyti, padėti, net padiskutuot. NE, čia ne mūsų reikalas! Imkim ir prikibkim prie bet ko, kas yra itin didelė visuomenės problema.
Man įdomu, ką ponas Burgis gyvenime yra gero nuveikęs, apart visokių girl magazine tipo straipsnių rašymo ir mokslo pasiekimų? Ar esat padėjęs gatvėj susmukusiam žmogui? Ar esat parduotuvėje širdies smūgį vos negavusiam žmogui padėjęs atsikelti, o ir po to parvedęs jį namo (o aplink visi tik stebi, ai čia ne mano reikalas)? O einant nė neberūpi, kad tavo kojos mindo purvynus ir pelkes, o tik mintyse drybso mintys, kad tik senukui viskas būtų gerai. Ar teko paaukoti kaulų čiulpų sergančiajam? (Tiesa, to dar nepadariau, bet bent jau esu donorų registre, nepaisant to, kad procedūra yra nemaloni, bet rezultatas gali būti neįkainojamas. Prie to pačio galima pridėti savanorystės kaulų čiulpų, kraujo vėžio akcijose). Ar teko kada išgelbėti skęstančiajam gyvybę, kai pačiam dar tik 14m buvo?
Jei padarėt kažką tikrai kilnaus, paspausčiau ranką, bet jei ne, tai už tokius straipsnius, kurie primena mažų mergaičių rašliavas, nuo kurių bloga darosi, tai tiesiog… tiesiog man gaila jūsų, o ne porelės.
Burgis, 2011-12-16 16:07:25
Dutchman: Ačiū, daug prirašėte… Ne, aš nepateiksiu Jums ataskaitos, ką gero esu nuveikęs, nes pats to negaliu įvertinti taip, kaip Jūs galite įvertinti mano rašinėlius. Bet džiaugiuosi, kad didysis teisėjas Likimas mane įvertino gerai: davė daug džiaugsmo, laimės, turto, meilės, anūkėlių ir jau nemažai metų… Pasirūpinkite, kad ir Jums duotų.
Dutchman, 2011-12-16 16:57:49
Dėkui, aš taip pat gyvenimu nesiskundžiu. Šypsausi nuolatos ne šiaip, kad tik šypsausi, nes tiesiog patinka, patinka, o ir nesinori būti kaip vienas bendras Lietuvos gyventojas, kuris susiraukęs vaikšto, o ir džiaugiasi tik tada, kai dega kaimyno tvartas.
Na žinote, aš tiesiog išvardinau kelis darbus, už kuriuos man buvo padėkota, ir padėkota iš širdies. Geras jausmas.
O rašinėlio įvertinimas tik tiek, kad taip šnekant girdėdavau tik visokias nepilnametes ir bobules. Manau, kad yra rimtesnių ir svarbesnių dalykų gyvenime, apie kuriuos būtina pakalbėti ir paskelbti pasauliui. Kaip, kad ir tie “prikolai” apie “Bebrą” pabodo, istorijos Lietuvoje apie Kedį, po to Jankūnaitė (ar kaip ten ji, kur savo vaikus nuskandino) oh kiek gi galima? Įsijungi žinių portalą ir ten pačios svarbiausios naujienos Kedžiai ir kiti jo draugai… kol galiausiai apačioje surandi apie rastą trūkstamą baltymą vėžio gydymo srityje. Kur ritasi pasaulis? Manau, kad būtent tokie žmonės, kaip tamsta ir verčia visą šlamštą į žmonių galvas, o po to ir nelieka vietos reikiamai informacijai saugoti. O po to galvoja, kad parašė visuomenės “ydas?” kritikuojantį straipsnį, į kurį visi (neturintys savo nuomonės, arba tokie gyvenimo normų rėmais gyvenantys žmogeliukai) kaip avys rėkia “NEGERAI, NEGERAI”. Ar girdit? Tai skamba, kaip “BEEEE BEEEEE”. Avys… avys.
-, 2011-12-16 18:51:32
Šiandien nusprendusi atsidaryti gerb. Direktoriaus svetainę užtikau šį straipsniuką. Prireikė laiko jį apmąstyti.
Manau, turiu pasakyti, kad esu ta straipsnelyje paminėta “mergaitė”. Savo vardo nesakysiu – suprantu, ką Direktorius turėjo omenyje rašydamas šį įrašą. Vardo paviešinimas nieko nepakeistų, ar ne? Kas padaryta – padaryta.
Nenoriu gintis, nenoriu nieko pulti – apskritai perskaičiusi šį įrašą ir jį apsvarsčiusi norėjau imti ir pamiršti, tačiau yra keletas dalykų, kurie nelenda man iš galvos.
Pirmiausia – taip, bučinys mokyklos kiemelyje buvo…klaida? Ne, negalima taip sakyti, nors kito – tikslesnio – žodžio išreikšti mintį nerandu.
Ar Jums, Direktoriau svarbi bučinio kokybė (“Bučiuojasi nevykusiai”)? “Aistringai” bučiuotis viduryje gatvės, tuo labiau mokyklos, kurioje mokausi, kiemelyje, yra… žema, neprotinga, negana to, parodo, kiek žmonės vertina savo santykius. Aš to nenoriu. Gal dėl to tai ir nebuvo “aistringas” bučinys? Dėl kitų Jūsų išvardintų rūšių nežinau – pamačiusi, kaip du žmonės susitikę pasibučiuoja, paprastai neimu vertinti. Neturiu minėto vertinimo patirties, todėl negaliu plačiau atsakyti į šią straipsnelio dalį. Šiaip ar taip, atsiprašau. Pirmiausia už tai, kad bučinys Jums pasirodė “nevykęs”. Tada – dėl to, kad buvo taip ne vietoje ir ne laiku. O vertinimus – tai buvo bučinys, “oi, jis tuoj turės ją vesti” veiksmų viešinimas (vėl nežinau, kaip tiksliau išsireikšti paminint vieno iš komentatorių žodžius), ar… žodžiu, jeigu yra poreikis vertinti, paliksiu jį Jums.
Ne, ne demonstruotis mes norėjome. Na, žinoma, kalbu už save. Jeigu taip nutiko kartą, nereiškia, kad vyksta nuolatos. Šiaip ar taip, negaliu nepasakyti – dar kartą atsiprašau, kad taip nutiko. Nemėgstu “demonstruotis”, nemėgstu, kai kiti žmonės apie mane taip mąsto, nes tikrai to nesiekiu. Tobulų nėra, visi kartais užsimirštame, ar ne? Na, jeigu ne, tai tuomet prisiekiu – stengiuosi, stengiuosi gyvventi kaip įmanoma geriau. Šis užsimiršimas tuomet reiškia dešimtį žingsnių atgal. Prireiks laiko grįžti į buvusią padėtį kelyje į tobulumą, bet, tikiuosi, sugrįšiu.
Galiausiai – tai paskutinis dalykas, iš tų, kurie man nedavė ramybės, ir galbūt Jums nuskambės naiviai – išvaizda ne visuomet pasako viską apie žmogų. Netgi kalbant bendrąja prasme – ar dėl išvaizdos įsimylime?
Dar kartą atsiprašau. Šiaip ar taip, nuoširdžiai manau, kad nebuvo nueita taip toli, jog būtų galima sakyti: “jie pažeidė estetikos normas”. Žinoma, tai subjektyvus dalykas – man nepatinka žiūrėti, kaip kokioje nors kavinukėje, kur po sunkios dienos nori ramiai išgerti puodelį kakavos, galima laisvai stebėti bemaž pornografinį filmą. Taip, ribos yra kur kas arčiau. Aš buvau priartėjusi jų, tačiau neperžengiau. Na, asmeniškai savo ribų. Galbūt peržengėme Jūsiškes. Ką gi, lieka tik dar kartą (kelintas čia kartas – trečias?) atsiprašyti.
Burgis, 2011-12-16 19:25:26
100 balų, Gimnaziste! Ačiū! Tokie laiškai suteikia sparnus. Ir Tau, ir man. Atleisk man, seniui, jei Tave užgavau…
QQ, 2011-12-17 18:50:45
atsiprašau už neišprusimą, bet iki skausmo pažįstama muzika, na tik niekaip nepamenu, iš kur..?
QQ, 2011-12-17 19:08:04
atsakysiu pats:
Eugen Doga, k/f My Sweet and Tender Beast / Мой ласковый и нежный зверь
laisvas, 2011-12-18 01:24:50
99 iš 100 galimų balų gimnazistei. -1 už atsiprašymus. B.Burgiui 100 balų iš tiek pat galimų už atsiprašymą. Rasai 1000 iš 100.
…, 2011-12-20 17:47:30
Prancūziški bučiniai gatvėje, mielieji, yra ne kas kita, kaip show-off, ir su meile tai neturi nieko bendro. Sakot, gal uždrauskim prabangius automobilius? Jų uždrausti nereikia, nes jie, kaip ir meilė, yra gražūs savaime, be demonstracijos. O jei kažkas bando svilinti padangas ar versti visą rajoną klausyti savo automobilio hi-fi audio – jis akivaizdžiai nesubrendęs prabangiam automobiliui. Kaip ir “besilaižantys” gatvėje yra nesubrendę meilei. Turiu ir gyvenimo meilę, ir automobilį – žinau 😉