Jūs galite man padėti!

Švietimo ir mokslo ministerija pakvietė dalyvauti Švietimo raidos scenarijų konkurse.

Jo tikslas – sukurti patrauklią, politiškai pritaikomą Lietuvos švietimo ateities raidos viziją, kurioje būtų nustatytos aktualios švietimo raidos kryptys. Konkursu norima suteikti galimybę projektuoti savo krašto švietimo raidą bei paakinti strategiškai mąstyti apie Lietuvos švietimo dabartį ir ateitį. Konkurse, kuris vyks iki lapkričio 30 d., gali dalyvauti pavieniai asmenys, organizacijos, asociacijos.

***

Aš dalyvausiu! O jūs galite (sakyčiau – privalote, bet juk supyksite… :-)) man padėti. Ką  įrašytumėte į scenarijų? Kas jums švietime atrodo aktualu? Ką matote ateityje, kai mąstote strategiškai?

***

Nuoširdžiai dėkoju!

Atsakymai

RascalLT, 2011-10-28 18:07:01

Siūlau įvesti “proforientavimo” privalomas pamokas – prieš gimnaziją, prieš pasirenkant profilį, ir prieš pasirenkant stojimo kryptį mokyklos pabaigoje. Tai turėtų būti kažkas panašaus kaip amerikietiškuose filmuose, kai suaugę (universitetų dėstytojai, mokinių tėvai ir kiti turintys ką pasakyti) ateina papasakoti ką veikia gyvenime, ir moksleiviai nors kiek orientuotūsi kas tai yra gyvenimas.

Jovita, 2011-10-28 21:45:51

Butina skatinti sveika konkurencija nuo mazu dienu.

Laima, 2011-10-29 16:34:40

Gal reikėtų pasidomėti suomių patirtimi.

Nida, 2011-10-30 00:44:48

o kodel nevertetu pasidometi Japonija-nors ir tolima, detales daug sakancios.

muzikos, muzikos reiktu zymiai daugiau….

jurgis, 2011-10-30 11:41:21

Mano dabar pasigendami akcentai:

– mokinių motyvacija

– mąstymo lavinimas

– saviugda

Dėl profesinio orientavimo – labai pritariu. Buvo mintis – padaryt tarsi registrą, kur kasmet mokiniai surašytų, ką jie norėtų gyvenime veikti ir ko norėtų tam išmokti. Ir aišku tos nuostatos gali kas met kisti – bet būtų įdomu stebėt tendencijas…

Vladas, 2011-10-31 22:50:48

Manau, reikėtų vaikus sudominti kuo ankščiau. Nes smalsumas yra variklis kuris veda.

Vienas mano dėstytojas pasakojo, kaip jiems pradinėje mokykloj (Anglijoje) davė pažaisti su magnetais. Būtent ta mistika, dėstytojo manymu, jį nuvedė prie fizikinių mokslų, nes tuo metu labai sužavėjo ir sužadino smalsumą. Ir nepaisant, kad šio žmogaus šeimoje nebuvo nei vieno žmogaus studijavusio universitete, jis dabar vienas geriausių dėstytojų Kembridže.

Tiesa, nėra vieno universalaus būdo sudominti, bet, mano manymu, pradinės mokyklos lygis yra labai svarbus. Nes jei vaikas nesuvoks, kad mokytis yra gerai, vėliau, praėjus keliems metams, pasivyti gali būti morališkai per sunku net ir suvokiant būtinumą.

O varžytis irgi gerai, nereikia to bijoti. Tik gal nereikia to sureikšminti per daug kaip vienintelio tikslo.

Psichologas, 2011-10-31 23:02:30

Tai čia dėl kažkieno tendencijų dabar reikės vaikui išsigalvoti kuo jis nori būt užaugęs… Visų pirma reiktu vaikui išugdyti kritišką mastymą. Paminėjau “išugdyti” tai reiškia nieku gyvu nemokyti jo. O kokias būdais tai bus siekiama, čia jau reiktu pasukti galveles. Variantas 1. Įvesti papildomas Filosofijos paskaitas, kur būtų diskutuojama, analizuojama, bet nedarant išvadų, tegu patys vaikai jas daro. Visai iš kitos operos žingsnis, bet būtinas, tai kad mokytojui į vaiką reiktu žėti pagarbiai. Nebijoti, ji vadinti “JUS” tuomet vaikas įgauna pasitikėjimo ir bando pažvelgti į visą situacija, kaip tikras “JUS”, o ne paprastas moksleivis…

jurgis, 2011-11-01 14:04:00

Pritariu Psichologui. To registro pradinė mintis ir yra tame, kad mokiniai susimąstytų, kuo jie norėtų būti… Tai galėtų paskatinti platesnes diskusijas (atsikrapštau, pradžioj užmiršau paakcentuot… – registro dėl registro nekurčiau :).

Šiaip yra jau kažkokia profesinio orientavimo sistema — http://kps.lmitkc.lt/lt/pit-profesinio-informavimo-taskai/ (aš nesusidūręs kaip ji realiai veikia)

GL, 2011-11-01 18:48:03

Sakyčiau tokia plati tema, be to neaišku kokios konkurso sąlygos bei kas ir kaip pasinaudos jame surinktomis idėjomis? (Jei Steponavičius politiniais tikslais, tai žiūrėčiau į šį reikalą atsargiai)

Kaip bebūtų, galiu pasiūlyti keletą dalykų:

– pradinėse klasėse daugiausiai dėmesio skirti vaikų sudominimui, pagarbaus bei draugiško (tarp mokytojų ir mokinių bei tarpusavyje) bendravimo skatinimui, patyčių bei diskriminacijos išgyvendinimui (šias visuomenės ydas reikia išrauti kiek įmanoma ankstesniame amžiuje)

– prasidėjus specializuotiems dalykams daugiausiai dėmesio skirti ne informacijos kalimui, o metodų supratimui ir įsisavinimui (pvz. kaip ir kodėl veikia mokslas, pagrįsti pavyzdžiais kaip svarbūs dalykai buvo atrasti/išrasti ir kokią visuomeninę svarbą tai turėjo – kad moksleiviai patys galėtų tai pajusti)

– vyriausiose klasėse bent kaip fakultatyvus bandyti pateikti kiek įmanoma naujesnių, modernesnių, “karštesnių” transdisciplininių dalykų, kad vaikai norėtų JUOS studijuoti ar net tapti mokslininkais, o ne iš neturėjimo ką rinktis eitų į vadybą/ekonomiką/teisę 🙂

– tiek mokyklose, tiek universitetuose skatinti internetines mokymo priemones (pvz. TED, Academic Earth, wiki/scholarpedia ir pan.), kad žmonės išmoktų nesunkiai rasti ir gilintis į ten, kas juos domina.

– mokyme kiek įmanoma daugiau naudoti humorą (pvz. labai patiko “enciklopedija” The Daily Show with Jon Stewart Presents Earth (The Book): A Visitor’s Guide to the Human Race 🙂 Gal ir juokais, bet tuos juokus reikia suprasti, o tame procese galima nemažai ko išmokti :))

– kalbant apie universitetus ir aukštojo mokslo reformą / finansavimą turėčiau daug ką pasakyti, bet nemanau, kad Steponavičius ir co. būtų tinkama publika tam 🙂 Na bet vienas politiškai neutralesnis dalykas – norint gerinti tiek mokslo, tiek mokymo kokybę, reikia vertinti žmones (dėstytojus, mokslininkus) pagal jų realius nuopelnus (moksle tai yra tarptautiniai žurnalai su impact factors, konferencijų pranešimai, grantai), o ne pagal kvailus biurokratinius reikalavimus. Be to, magistratūros/doktorantūros programos turėtų būti kiek įmanoma labiau tarptautinės/anglų k., rimtai (!) kviečiant tiek užsienio studentus, tiek dėstytojus.

Burgis, 2011-11-01 20:23:54

Ačiū, Gediminai, čia tai pagalba!

Daishi, 2011-11-02 22:51:51

1. Gražinti dailyraščio pamokas, nuo 1 iki 12 kl. be teisės atsisakyti.

2. Sustiprinti matematikos mokymą (nevengiant įvesti matematikos istoriją, logiką, supažindinti su matematinėms teorijoms, kurios prieštarauja mokykloje mokomai matematikai pvz, 2+2 nėra keturi)

3. Atsisakyti spiralinio mokymo principo.

4. Grįžti prie priežasties – pasekmės, o ne tik sausų faktų dėstymo.

5. Nustoti žiūrėti į mokinius, kaip į nesuvokiančius mažaraščius mėmes. Suprasti, kad jie asmenybės.

6. Atrišti mokyklas nuo gyvenamosios vietos.

7. Panaikinti mokinio krepšelį.

8. Tautos palikimo pamokos (tautosaka, istorija, literatūra, muzika … ir pan. )

Daishi, 2011-11-02 22:53:55

p.s. pamiršau ….

9. reguliari mokytojų atestacija (tarkim kas 3 metai), nesusijusi su darbo vieta. Kitais atvejais tai tampa tik formalumas, varnelių dėliojimas.

Burgis, 2011-11-03 17:37:58

Daishi: ačiū!

Martynas, 2011-11-03 18:48:02

Šioje svetainėje jau buvo išdėstyta daugybė puikių minčių, tad neabejoju, jog tik pakartosiu, kas kažkada buvo pasakyta.

1. Švietime aktualu yra ne tik švietimas, bet ir ugdymas. Tai ne tik informacijos suteikimas, bet ir prasmės jai priskyrimas, skatinimas teisingai ją naudoti (ir apskritai nebijoti ieškojimų, kas teisinga, o kas – ne).

2. Svarbu, kad mokyklose liktų bendruomenės, ne tik mokymo fabrikai. Kad jaunas žmogus su vyresniu galėtų bendrauti ne tik vaidmenyse (mokytojas, mokinys, valytojas, direktorius ir kt.), bet tiesiog kaip žmogus su žmogumi.

3. Kokiu nors būdu į mokymą įtraukti ir mokymą apie medijas. Supažindinti jaunuolius su medijų poveikių jų gyvenime ir požiūryje į aplinką. Paaiškinti, kodėl kai kurie vartojami dalykai (na, pavyzdžiui, Gmail’as, straipsniai Delfyje ir kt.) yra nemokami ir kokiu būdu žmogus per juos iš vartotojo tampa vartojamu objektu – tai tikrai ne mažiau svarbu, nei tiesiog matematinius įgūdžius palavinančių mikroekonomikos uždavinėliu sprendimas ekonomikos pamokose.

4. Mokyti pažinti savo norus ir savo ribas.

R., 2011-11-03 18:48:56

Gražiai žiūrisi tai, ką GL parašė, bet man labai trūksta, kad kas nors taip pat gudruoliškai ir kitą svarbią kryptį paplanuotų. Ne visi norės ir ne visi galės būti mokslininkai. Visada bus vaikų, kurie užaugę taps mašinų taisytojais, kirpėjais, bandelių kepėjais, troleibusų vairuotojais, policininkais… Taip turi būti. Ir man atrodo, kad gal svarbu, jog ir tie vaikai gautų pakankamai dėmesio; kad tie, kuriems nelabai gerai sekasi mokytis, bet kurie geriau už kitus vairuoja, moka taisyti daiktus, gražiai lakuoti nagus, būtų lygiai taip pat mylimi, gautų kitokio gražaus dėmesio ir kad tie, kurie yra gudrūs ir smalsūs fizikoje ar neprilygstami literatūroje, nebūtų pasmerkti puikybei. Man patiktų, jei mokykloje aplinka būtų tokia, kur visų vaikų polinkiai yra vienodai vertingi, kokie jie bebūtų, kad vaikai mokėtų pamatyti, kuo ypatingi yra kiti, ir už tai juos gerbti, žavėtis. Ambicingai (bet gal tik teoriškai) žiūrint, tokios atmosferos sukūrimas galėtų prisidėti prie to, kad į universitetus niekas nestotų dėl prestižo, kad nebūtų gėda išeiti į profesinę mokyklą, kad užaugę visi dirbtų tai, ką geriausiai gali dirbti, ir už tai būtų vertinami. Pagalvojau, kad jei mano mokytojai (plačiąja prasme) tam būtų skyrę daugiau dėmesio, dabar gal būčiau geresnis žmogus 🙂

laisvamanis, 2011-11-04 08:38:22

Daishi – kokie gi argumentai 12 metų dailyraščio?

Daishi, 2011-11-04 09:07:55

laisvamanis -keli argumentai

1. estetinis rašto pažinimas, pereinantis į kaligrafiją.

2. Rašymas ranka – priverčia susimąstyti, apie tai ką rašai. Negalėsi, ištaisyti jei suklydai.

3. kantrybės ir savidisciplinos ugdymo priemonė.

4. Ir pagaliau, kad kiti galėtų perskaityti ką prikeverzavai.

laisvamanis, 2011-11-04 09:44:06

Daishi – nejaugi nemąstote rašydamas/rašydama šioje svetainėje (juk ne parkeriu tai darote?)

Daishi, 2011-11-04 13:57:34

Suktas klausimas, Laisvamani… Parašiau … ištryniau .. vėl parašiau … ir vėl ištryniau …. … ir nebėr minties …

GL, 2011-11-05 16:50:28

Visiškai sutinku su R. – sorry, kad praleidau šitą, nes tai irgi turėjau galvoje anksčiau 🙂 Ko reikia bendrąja prasme – tai mokymo/ugdymo proceso individualizavimo ir profiliavimo (čia ne ministerijos prasme, o ta, kad reikia atpažinti kiekvieno žmogaus sugebėjimų ir pomėgių profilį ir pagal tai jam siūlyti geriausius sprendimus). Šiaip tai iš esmės yra mano tyrimų sritis, tad visai įmanoma, kad po kokių 5-10 metų bus kompiuteriniai/kognityviniai įrankiai tai pasiekti – kol kas tai įgyvendinti sunku dėl to, kad suprasti kiekvieną vaiką žmogišku (ne automatizuotu) būdu reikia daug laiko, pastangų ir ekspertizės, ko su dabartiniu mokinių/mokytojų santykiu tikėtis sunku.

Dominykas, 2011-11-06 15:16:32

GL: ar teisingai supratau – prognozuojate elektroninį įrenginį it žymioji paskirstymo kepurė iš Hario Poterio pasaulio?;-) Įstabiai skamba.

GL, 2011-11-07 03:42:53

Sorry, bet Hario Poterio dar nemačiau, tai sunku pakomentuoti 🙂 Aš kalbu abie galimybę kiekvienam apytiksliai nustatyti elgesio parametrus (pvz. mokymosi greitis, įvairių rūšių atmintis, įgūdžiai, sprendimų priėmimo ypatumai) ir pagal tai galima modeliuoti kaip pagerinti mokymosi procesą ir/ar sprendimus ką rinktis. Esu gan tikras kad per 5-10 metų bus nemažai progreso šioje srityje, nes ką daryti daugmaž aišku, įvairūs modeliai jau egzistuoja, ko reikia tik efektyvaus būdo išgauti daug duomenų iš žmonių formalizuotoje formoje, kuriais būtų galima treniruoti tuos modelius…

Dominykas, 2011-11-07 11:44:40

Na, ten esmė tokia, kad burtininkų mokykla sudaryta iš koledžų, kiekvieno kurių studentai paprastai pasižymi tam tikromis charakterio savybėmis, tam tikrais gebėjimais. Pvz., vienas koledžas – drąsių, energingų ir talentingų lyderių, kitas – vidutiniškai gabių, lėtesnių, tačiau labai sąžiningų, teisingų moksleivių ir taip toliau.

O paskirstomi į koledžus šit taip – pačią pirmąją dieną mokykloje, per iškilmingą atidarymo vakarienę, visi naujokai iš eilės kviečiami į sceną, jiems ant galvos užmaunama tokia juokinga kalbanti kepurė, kuri kokią minutę “paanalizuoja” mokinio galvą, ir garsiai visiems praneša koledžo pavadinimą, į kurį mokinys labiausiai tinkamas;-)

Tai trumpai tariant, man buvo įdomu – ar tie ateities metodai, apie kuriuos kalbate, yra fiziniai, tai yra analizuojantys smegenų vingius, nervų tinklus ar dar ką nors, kas ten viduje tūno, ar daugiau psichologinis testavimas, kai mokinys būtų apibūdinamas pagal jo paties atsakymus į tam tikras užduotis?

Burgis, 2011-11-07 12:03:58

Dominykui: ne, mes tokios kepurės neturėsime… Skirstymas nėra nei vienos dienos, nei vienos savaitės darbas. Skirstymas nėra vieno žmogaus darbas. Suskirstyti turi procesas ir su žmogumi dirbantys žmonės.

GL, 2011-11-07 14:11:34

Analizuoti galima viską – pvz. ten kur dabar dirbu skenuojame smegenis ir lyginame genus 🙂 Bet tai daug kainuoja, yra sudėtinga ir abejoju, kad artimoje/vidutinėje perspektyvoje bus įmanoma masiniu mastu. Bet gan nemažai nustatyti galima ir iš elgesio – kompiuterinis/psichologinis testavimas tam kažkiek tinka, bet neidealu – geriau kai žmogus elgiasi kiek įmanoma natūraliau, pvz. kompiuteriniai žaidimai, kompiuterizuotas mokymasis (kur mokiniui atrodo, kad tikslas mokytis, o ne kažką testuoti). Be abejo, tai ne dienos ir ne savaitės reikalas. Ir mano supratimu net automatizavus procesą, nebus jokio skirstymo – bus tik automatiniai patarimai, kurie tikėtina galės būti tikslesni (ir/arba efektyvesni) nei galėtų duoti su žmogumi dirbantys žmonės 🙂 Bet vis vien bus mokinio/jo šeimos reikalas ar į tuos patarimus atsižvelgti – aišku į gerus dauguma tikriausiai atsižvelgs.

GL, 2011-11-07 23:51:48

Dar vienas dalykėlis: manau šitie dalykai (http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_cognitive_biases – aišku esminiai ir mokiniams suprantama forma) turėtų būti privalomi vyresnėse klasėse bei universitete (t.y. ne vien psichologams), nes juos žinoti labai pravartu gyvenime, ne ką mažiau nei etiką ar filosofiją… O dabar vargu ar net pasirenkamuosiuose dalykuose apie tai šnekama… Tam tikriems verslo/reklamos interesams gal tai būtų ir nenaudinga, bet visuomenei – priešingai 🙂

jurgis, 2011-11-08 20:01:51

parodoj “Mokykla” užsukau į Valdorfo mokyklos prisistatymą – labai patiko mintis (nors nereik visko suabsoliutinti):

“Iki 6 metų vaikas turi patirti, kad pasaulis yra geras (santykiai šeimoj ir pan),

iki 12 metų – kad pasaulis yra gražus (meninė/jausminė veikla),

iki 18 metų – kad pasaulis yra teisingas (logika/sistemos ir pan…)”

Manau, tinka į kontekstą 🙂

dz0, 2011-11-25 18:46:23

Sveiki, gal turite savo versijos juodraštį ir nepasikuklintumėte kitiems parodyti? 🙂

aš irgi galvojau rašyti – gal akcentuot informacijos prieinamumą — kam eit į mokyklą klausyt informacijos, jei ją galima rasti www.

pradėjau nuo:

– ko reikia mokyti(s)?

– ko nereikia mokyti(s)?

ir supratau, kad nebesuprantu, kokiu žanru rašyti…

ir apskritai, ar scenarijus gali būti siauros srities/pjūvio, ar bendros šv sistemos?