Jūs nesuprantate, ko nesuprantate

Jeigu sau atleidi, tau atleidžia ir Dievas.

Ingmar Bergman. „Geri ketinimai“

***

Šią temą padiktavo komentatorius qwerty. Labai norėčiau kuo tiksliau apibūdinti, kokia tai svarbi tema. Iš tiesų tai kelis tūkstančius metų filosofų nagrinėjama tema apie pasaulio pažinumą. Imanuelio Kanto požiūris apie „daiktą savyje“. Agnostikų (gnosis (gr.) – žinojimas, agnosis – nežinojimas) filosofija.

*

Nusileiskime žemiau. Kaip aš galiu išaiškinti apie VBE absurdus žmonėms, kurie nuo to nutolę per šviesmečius? Kaip aš galiu lietuviams išaiškinti apie laidotuvių vainikų, gedulingų pietų absurdą, jei tai yra tautos gelmėse? Kaip aš galiu išaiškinti žmogui apie meilės galią ir gėrį, jei tas žmogus niekada net nebuvo priartėjęs prie to?

*

Bet apverskime viską kitaip! Ką tu žinai, kiek man iš tiesų rūpi tie VBE, tie abiturientai? Gal tai mano pragmatiška veidmainystė? Ką jūs žinote apie tai, kaip iš tiesų NEC direktorė ir jos komanda supranta VBE? Laidotuvių vainikai ir gedulingi pietūs yra nepaprastas gėris to verslo atstovams! Tu nežinai, kaip jie iš tiesų tai vertintų, jei ne pajamos… Kaip naiviai atrodo aiškininimai apie meilę tam, kuris yra negyvas – sudegęs meilės ugnyje…

*

Man patinka geri detektyvai. Aghata Cristie, Conan Doyle taip susuka, kad tas, kurį tu įtari, bet manai, kad tave tyčia taip nukreipė autorius, pasirodo ir yra nusikaltėlis. Neigimo neigimo dėsnis. Kai tu jau manai, kad supratai giluminę priežastį, galvok iš naujo – tau kažkas pakiša mintį apie tą giluminę priežastį, o priežastis yra visai kita. Pavyzdžiui, man neįminta mįslė yra mūsų ministras. Ir aš netikiu, kad kada nors tą mįslę įminsiu. Juk gali būti, kad kažkas buvo jo vaikystėje, šeimoje, kad kažkas yra jo fiziniame gyvenime tokio, kas keičia jo dvasinį, jo išorinį gyvenimą ir pan.

*

Pakartosiu – jūs nesuprantate, ko nesuprantate. Todėl ir nesuprantate, kad neduota suprasti. Žmogus nėra toks paprastas, kaip jums gali pasirodyti… Žinoma, ne kiekvienas žmogus.

Atsakymai

Burgis, 2014-07-12 11:39:30

Galvok!…

qwerty, 2014-07-12 21:20:57

…mūsų ministras…NEC direktorė…jos komanda…laidotuvių vainikai…gedulingi pietūs…Kantas tinklaraštininkui būtinai prikištų, kad šiuos dalykus galima tik mąstyti, o ne elgtis su jais (bandyti suprasti įminti, etc.), kaip su pažiniais dalykais.

Indra, 2014-07-13 10:25:45

„Gyvenimas – nuostabi šventė, o aš – uolus tos šventės rengėjas ir alkanas jos svečias. Pasaulio tvarką, matyt, sudaro didžioji netvarka, kurią sukūrė arogantiškas Dievas“.

(Ingmar Bergman)

Būti nuolat alkanu tarp nuolat alkanų ir yra gyvenimo prasmė. Tikras žmogus yra nepasotinamas – plačiąja prasme. Ir niekada nebus suprantamas – alkis kiekvieno kitoks…

Ema, 2014-07-13 10:51:35

Vienas mato pamatus, kitas fasadą, trečias – bokšto viršūnę. Retas mato visumą. Tad ir kiekvieno tiesa kitokia. Profesionalas žino/mato daugiausia. Štai tuomet labai svarbu to profesionalo moralė, dvasingumas, pozicija. Nes tai lemia reiškinio/proceso pozityvumą arba negatyvumą.

Prieš pora dienų ,,pašiurpino” pokalbis su pažįstama. Ji yra meninio dalyko mokytoja, brandos egzaminams mokinių nerengia. Bet kaip reikia būti atitrūkus nuo sistemos, jei:

– Ar žinai, kad tavo buvęs mokinys brandos egzaminuose gavo tris 100?

– O tai čia gerai ar blogai, nes man tie skaičiai nieko nesako. Aš pamokose vertinu 10 balų sistema. Taip atsakė mokytoja metodininkė. Ji jautėsi gerai, o man buvo gėda!!!!!

Regina D., 2014-07-14 14:13:07

Sistemos bėda ta, kad kai rengiamas konkursas į tokią vietą kaip NEC, niekas nesigilina, kaip tas būsimas vadovas supranta egzaminus, jų vietą ir funkcijas visoje sistemoje, visiems rūpi tik formalūs vadybiniai sugebėjimai, visokie pažymėjimai ir t.t. Mane jau siutina tas bukas dabartinės NEC vadovės kalbėjimas apie blogus mokinius ir tik juos, ponia tampa kurčia klausimams apie geriausiuosius mokinius, apie tuos, kurie yra tautos smegenys, tautos protas ir… tautos ateitis. Jeigu (!) Saulė Vingelienė suprastų, koks egzaminas yra geras, ji kalbėtų apie sistemos ydas, kad ir tą, jog vertinimo komisijos pirmininkas paskiriamas vos prieš mėnesį iki egzamino,o visus mokslo metus nėra kas atsakinėja į jokius dalykinius klausimus. Jokius. Tie klausimai (bent jau lituanistų) taip ir velkasi metai iš metų, niekas į juos neatsako ir taip kuriasi kažkokia pseudosistema, kur parašyta viena, bet daroma kita. Dokumentuose parašyta “lietuvių autoriai”, o egzamine – lietuvis Adomas Mickevičius, lietuvis Česlovas Milošas, lietuvis Sarbievijus… Tada ir mokytojai, pasiųsti… į vertintojus , nusprendžia, pavyzdžiui, kad samprotavime turi būti daaaug literatūros, ir rašo menkus balus, jei jos ten randa mažai – tik tiek, kiek reikalauja vertinimo instrukcija. Taip dažnas vertintojas asmeniškai ima vykdyti kažkokį pseudoteisingumą. Tas pats ir su mokymo procesu – dažnas mokytojas nežiūri, kas vertinama per egzaminą, o moko to, ką pats laiko vertingu dalyku – iš čia dešimtukai metiniame ir minimalus balas per VBE ( jei užtaiko ant profesionalaus vertintojo, o ne tokio kaip pats). Sistemos chaotiškumas, neprognozuojamumas ir yra mūsų didžiausios bėdos.

qwerty, 2014-07-15 00:12:22

Ačiū, tinklaraštininke, už tai, kad qwerty padiktavo temą). Kalbant apie reikalą, pasakysiu, kad dabar supratau kaip privalome matyti tinklarašinininką, Reginą D. ar kitus šio reikalo profesionalus: kaip chirurgus, kurie operuos tavo artimą. Jie vienodo proto su gerais chirurgais. Ryžtingi. Žino ką daro. Kai tai supranti, tuomet viskas atsistoja į savo vietas. Tuomet klausimas: Kas norėtum, kad tave ar tavo artimą operuotų, profesionalas ar profanas?-tampa retorinis.

Regina D., 2014-07-17 19:39:35

Štai citata iš straipsnio: “Egzaminams besiruošiantiems būsimiems 12-okams S. Vingelienė pataria skaityti egzaminų programas, ne tik žiūrėti ankstesnių metų užduotis” (http://www.delfi.lt/news/daily/education/nec-vadove-to-ir-buvo-galima-laukti.d?id=65307536#ixzz37kDd2SAy).

Atkreipkite dėmesį – skaityti EGZAMINO PROGRAMAS, o ne literatūros kūrinius, net ne ugdymo programą, pagal kurią rengiami vadovėliai! Taigi visai neretorinis klausimas: ar gali gimnazija ignoruoti mokymą egzaminui? Ar sąžininga nutylėti ir mokiniams nepasakyti: “Mes neruošime jūsų egzaminams!”

Ema, 2014-07-18 16:34:48

Reginai D.: įdomu, ar įmanoma lietuvių kalbos valandas paskirstyti taip, kad užtekrų laiko ir mokyti kalbos, literatūros, ir rengti egzaminui. Esu fortepijono mokytoja. Skirtingai rengiu mokinius koncertams, egzaminams, konkursams. Netgi koncertams rengiamės skirtingai, priklausomai nuo numatomos auditorijos. Visi išvardinti pasirodymai yra skirtingo ,,formato”, tad ir rengiamės skirtingai. Beja, tame matau privalumus, nes taip plečiasi mokinių išraiškos galimybės.

Ar lietuvių kalbos pamokose tai įmanoma?

Dėkui.

Regina D., 2014-07-18 23:01:49

Emai: lietuvių kalbos ir literatūros programa LABAI skiriasi nuo egzamino programos ir vertinimo instrukcijos – ugdymo procese nėra nė vienos pamokos raštingumui ugdyti, o egzamine jo vertinimas sudaro 36 proc.; literatūra ugdymo procese (pamokose) sudaro 90 proc. viso ugdymo turinio/programos, o egzamine ji įvertinta 3 taškais (6 proc.) iš 50 galimų. Ugdymo proceso objektas – literatūra, o egzamine – psichologija, filosofija, sociologija…

O dabar apie mokytojo poziciją šioje situacijoje: galima visą mokomąją integruojančią medžiagą ir metodiką kurtis pačiam (tam, pavyzdžiui, pasitarnauja net anglų, škotų, vokiečių ir prancūzų gimtųjų kalbų vadovėliai bei egzaminų užduotys, taip pat tų šalių mokomoji ir metodinė medžiaga internete), o galima nieko nedaryti, mokyti iš vadovėlio puslapis po puslapio ir sakyti, kad mokykla neruošia egzaminams… Matyt, jiems ruošia korepetitoriai…

Regina D., 2014-07-18 23:13:20

Dar truputį pratęsiu: Ema, tai, kad jūs SKIRTINGAI ruošiate mokinius koncertams, egzaminams, konkursams, rodo, jog visada atsižvelgiate į tikslą ir adresatą. Su lietuvių kalbos egzaminu yra tas pat: galima visą literatūrą mokytis, kaip vadovėlyje, chronologiniu principu, o galima teminiu – taip, kaip reikalaujama egzamine. Galima rašinyje rašyti ką nori, o galima, pasimokius NLP (neurolingvistinio programavimo), “įtikti” bet kokiam vertintojui, juk egzaminas – tai pasirodymas, tai “koncertas”, kur niekam nerūpi, KAIP tu pasiekei demonstruojamo rezultato. O vertinamas tik rezultatas ir niekas daugiau.

Ema, 2014-07-19 09:21:00

Reginai D.: dėkui