Vakar vėl kažkodėl prisiminiau:
*
Saulė žarą lyg vyną paliejo,
Susisupo šešėliais beržai…
Ką siunti, sutemų karaliene?
Kas nematoma šiąnakt ateis?
*
O, kas ateidavo į mano sapnus tada, kai parašiau šias eilutes!
O kas ateina naktimis, kai prabundu, dabar?
Mintys…
Pavyzdžiui, tokia:
dauguma beveik visada neteisi.
Arba tokia:
santuokoje tai, kas duota gamtos, laiko tvirčiau ir patikimiau nei tai, kas duota visuomenės.
Arba tokia:
gyvenimo prasmė – laimė gyventi.
***
Du kadenciją baigę mano gimnazistai, brolis ir sesuo, pakvietė susitikti. Vakar pasėdėjome kavinukėje. Dar kartą įsitikinau, kokie jie geri (beveik valandą leido man kalbėti!), kokio aukšto skrydžio jie žmonės! Padovanojo pačių keptą puikų pyragą su mėlynėmis. Mano širdis dainuoja!
*
Paskaičiau apie abiturientą: „Keturi šimtukai iš valstybinių egzaminų ir aukso medalis, pelnytas tarptautinėje fizikos olimpiadoje…“. Ne, jis ne iš mūsų Gimnazijos, bet jis yra tas, kuriam stipendiją paskyrė mūsų (jūsų!) fondas. Mano širdis dainuoja!
*
Nori būti laimingas? Tai būk!
Atsakymai
Rūta, 2016-07-27 09:04:00
Įkvepiančios mintys. Pirmai ir trečiai pritariu visu 100 proc., o dėl antrosios ginčyčiausi iki nukritimo 🙂 🙂 🙂
Įdomu kur patekčiau – tarp daugumos ar mažumos :)?
Burgis, 2016-07-27 09:09:03
Rūtai: Jūs – mažuma, sveikinu! Bet antroji mintis Jums taps suprantama tik tada, kai sulauksite mano metų…
skaitytojas, 2016-07-27 09:28:04
Jūsų pamokymai neretai veikia kaip antidepresantai… Tiek iškentėjęs,Jūs liekate optimistu.
petras, 2016-07-27 09:51:13
Kad suprast mintį, ne visada būtina nugyvent kažkokį nustatytą amžių.
Rasa, 2016-07-27 10:29:45
Burgiui: ☺ Antra mintis įdomi ☺ Tik nežinau ar visi vienodai galvoja apie tai, kas duota gamtos ir kas visuomenės.
O kas, Jūsų nuomone, duota iš gamtos ir tikrai stipru? Nes, manau, daugeliui kaip pirma mintis kilo lytinis instinktas ir instinktas daugintis ☺
Rūta, 2016-07-27 11:22:43
Taigi, Rasa, ir aš galvojau, kas po ta gamta be instinktų ir vaikų :). Meilė? Intelektas? Pastarasis iš gamtos, ar iš visuomenės labiau “duodamas”?
Meilę kaip pagrindinį santuokos sąryšio komponentą begėdiškai atmečiau, nes aš iš tų, kurie mano, kad viskas praeina, meilė taip pat… Arba kitaip tariant, palaikau nuomonę, kad tvirčiausios yra tos santuokos, kuriose yra išskaičiavimo elementų – bendros veiklos, bendrų kūrinių, panašios pažiūros, panašūs įpročiai ir tik pradžioje būtina meilė – kaip katalizatorius, kad iš viso reakcija įvyktų (kaip baisu turbūt tai skaityti tikriems romantikams :)))…
Galbūt čia ir yra toji paslaptis, kurią suprasiu po gero ketvirčio amžiaus.
petras, 2016-07-27 11:29:54
Rasa, tikrai ne vienodai. Kitaip žodynai būtų nereikalingi 😀
Burgis, 2016-07-27 11:37:54
Bučinys neturi savo vardo.
Jis – ne kapo užrašas rūstus.
Bučinys kaip rožė – ir iš karto
Jis tarp lūpų tirpsta lyg medus.
*
Meilė jokio pažado neduoda,
Ji – kančia ir džiaugsmas, ir daina.
Ir tiktai, nuplėšę čadrą juodą,
Rankomis pasakom: „Tu – mana.“
*
(Sergėjus Jeseninas)
***
Susiranda akys,
Susitinka lūpos,
Pasiklausia rankos
Ir amžių amžiams apsikabina širdys.
(B.B.)
Virginija, 2016-07-27 14:43:58
Meilės jau beveik neliko,
Tai dabar dažnai vadinama kitaip…
Pažadai ir priesaikos – pamintos,
Ir beveik nereikia – Amžinai…
rita, 2016-07-27 16:56:40
Jeigu suvoki, kad su tuo pačiu žmogumi norėtum praleisti gyvenimą ir po mirties… tai ir yra Amžinai…
Rasa, 2016-07-27 21:49:34
Rūtai ☺Žmonės labai skirtingu požiūriu ir su skirtingais lūkesčiais žiūri ne tik į santuoką, bet ir į tai, kas yra meilė, ir į tai, kas yra laimė. Kažkas nori būti mylimas, kažkas nori saugumo, kurį tarsi ir turėtų suteikti santuoka, kažkas nori patogumo ir pritekliaus, nes tai jam suteikia laimę. Jei žmogus gauna iš santuokos tai ko jis nori, tai turbūt taip ir gerai. Jam. Daugelis žmonių išvis santuokos “tobulumą” matuoja kartu pragyventais metais ☺Net jei tie kokie 40-50m. tebuvo kančia.
Aš meile tikiu. Ir santuokine meile tame tarpe ☺. Tiesiog žmonės susituokia iš meilės (gaila bet dažnai iki jos nepriaugę, o tik įsimylėję), o paskui kartu ją arba augina arba naikina ☺ Jeigu kuria ir augina, tai ko jai “praeiti”? Ji lieka. Tik ji auga, bręsta, mainosi, keičia formas, spalvas ir pavidalus. Juk obels žiedas nuo vaisiaus skiriasi? Ir kirmėliukas nuo drugelio. O juk kai pagalvoji- iš to pačio juk… ☺Tai taip ir su santuokine meile- daug kas įsimyli, susituokia, o praėjus euforijai, smegenų užtemimui ir hormonų audroms atsimerkia ir išsigąsta- iš kur šita(-as) pabaisa šalia manęs atsirado jei ženijausi už princesės(-o) ☺ Sąmoningumo žmonėms trūksta. Turbūt.
O meile aš tikiu. Manau niekada nesiliausiu tikėjus. Tik gal mano supratimas kas ta meilė kartais šiek tiek skiriasi nuo kitų žmonių. Bet vis vien meilė beveik visokia graži.
Santuokinė meilė… Joje turėtų tilpti ir daug draugystės ☺ Tokios, kaip James Kavanaugh “Ar tu būsi mano draugu?” Gabalėliu pasidalinsiu:
**Ar tuomet
Tu būsi mano draugu?
Draugu,
Kuris nepaisydamas bet kokių glebių įžadų,
Paliestų tą slaptą vietą, kur aš esu pačiu savimi
Ir sužinotų, kaip skauda lūpas prašant ir akis verkiant,
Kuris nenueis šalin, suradęs mane vienišą gulint gatvėje
Ir meluojantį, nes pralaimėjimai mane sugniuždo.
Bet sustotų šalia ir pasiliktų, kad primintų man tą dieną, kai
Buvau gražus.**
Rūta, 2016-07-28 05:08:44
Rasa, ačiū už tokį ilgą traktatą. Tik… Aš nesakiau, kad netikiu meile. Tikiu. Tik tema, kuria pasisakiau, ne visai apie tai – tema apie santuokos tvirtumą ir patikimumą. Būtent s a n t u o k o s, o ne pvz. laimingo poros gyvenimo. Man santuoka ir meilė toli gražu nėra tapačios sąvokos ir atvirai pasakius net nelabai artimos.
Pačios gražiausios ir dramatiškiausiai aprašytos meilės dažniausiai būna nelaimingos ir/ąrba nesantuokinės, o nemažai porų nugyvena sėkmingas santuokas dėl to, kad kartu sugeba susikurti patogų gyvenimą, sėkmingesnį nei galėtų gyvendami po vieną ir sugeba prisitaikyti vienas prie kito. O abu šie dalykai yra duoti visuomenės… Meilė nėra garantas, kad po geros pradžios bus būtinai gera pabaiga. Tokia buvo esminė mano mintis.
Draugystė – taip. Bet ar galima draugystę pavadinti “Iš gamtos”? Pvz. mano kalytė su kate draugauja, bet tik su sava, svetimas veja iš kiemo, tai drįsiu daryt prielaidą, kad draugystė yra socializacijos pasekmė :)))).
Rasa, 2016-07-28 09:09:46
Rūtai: Žinau, kad beveik kiekvienas pagalvos, kad esu neteisi, bet… Ar tikrai žmonių požiūris į meilę teisingas? Ar meilę jie vadina meile? Ar tikrai meilė gali būti nelaiminga? Ar tikrai? Ar tai meilė? O gal meilė tolygu laimė? Man taip. O tada- ar laimė gali būti nelaiminga? Nedera ☺
Ir dar- vieni santuoką supranta kaip sandorį, kuris remiasi abipuse nauda, kiti dar kažkaip, o dar kiti kaip meilės tęstinumą- kai du tampa vienu. Seniau daugelis žmonių santuoką suvokdavo kaip neišvengiamybę gyventi iki gyvos galvos kartu, taip ir gyvendavo, nes bažnyčioj tuokėsi. Ir tos santuokos tikrai tvirtos, nes… O kas belieka kaliniui, jei jis uždarytas iki gyvos galvos ir žino kad negali išeiti? Arba galą pasidaryt arba “kažkaip” gyventi.
Man tvirta santuoka ne ta, kur bet kokiomis aplinkybėmis gyvena kartu. Man tvirta ta, kur žmonės gyvena mylėdami vienas kitą.
O jūsų šuniukė su katyte draugauja, nes myli viena kitą draugiška meile. O būna, gyvūnai gyvena kartu ir visada pjaunasi ir nieko jų “neprisocializuosi” ☺
Violeta, 2016-07-28 09:09:54
Rasa, labai gražios eilės apie draugystę – ačiū !
Rašėte ” Tik gal mano supratimas kas ta meilė kartais šiek tiek skiriasi nuo kitų žmonių. Bet vis vien meilė beveik visokia graži.”
Gal galėtumėt savo supratimu (skirtumais) pasidalinti apie tai, kas ta meilė jums? Įdomūs tie aspektai. Jei “beveik”, tai kokia jums negraži?
Rasa, 2016-07-28 09:36:30
Violetai: jau nelabai turiu laiko, bet truputį su šypsena parašysiu.
Meilė…
Kaip dažnai mes sakom: “Myliu tave…”, o mintyse pagalvojam- “todėl tu turėtum mylėti ir mane”
“Noriu kad būtum laimingas…”, o mintyse “bet tik su manim”
“Ačiū, kad esi…”, bet tuo pačiu turim galvoje “bet būti turi MANO”
“Aš myliu tave ir padaryčiau dėl tavęs viską…”, o sau “bet nepamiršk kiek esi man skolingas už viską, ką dėl tavęs padariau, už tą ar aną (ar visą gyvenimą, kurį tau atidaviau)”
“Meilė yra duoti”- sakom. Bet mintyse dažnai norim, kad “skolą” grąžintų su tokiu kaupu, kaip greito kredito bankuose ☺
Ir paskui sakom- meilė būna nelaiminga… Nes mums nepavyko “pirkti-parduoti” ar sėkmingai “investuoti”, t.y. už savo “meilę” gauti atlygį su dividentais ☺
Na, kol kas pamąstymui tiek 😉
Juozas P., 2016-07-28 09:40:17
Dėl meilės – tos – tradicinės (normalia jau nebgalima tokios vadinti šiais tolerancijos laikais!!! ), t.y. tarp skirtingų lyčių… Jos perpetum mobile yra kažkokio interneto anonimo sugalvota geniali frazė :
“Silpnoji lytis – yra stipresnė už stipriąją, dėl stipriosios lyties silpnybės silpnajai.”
Banalybė jau ši frazė, bet vis tiek ir vis tik faina 🙂
Rūta, 2016-07-28 10:28:38
Rasai: visada prisimenu šį realų pavyzdį iš realaus gyvenimo :).
Du maždaug 45+ vyriškiai susitinka pliaže, vienas ant kranto palikęs bendraamžę žmoną, kitas su kokių 2-3 metų berniuku.
-Čia tavo anūkas?
-Ne, sūnus. Vedžiau jaunesnę 15 metų, vaikų norėjo. Dabar užkorė man tėvystės atostogas…
-Durniau, tu, durniau. Tąsaisi dabar su mažvaikiu. Aš va 26 metus su ta pačia – žydim, vaikai užaugo, keliaujam, namai čiki, firmos, nu durnius būčiau paskutinis tokiam amžiuj išsidraskyt. Viskas padaryta, viskas sutvarkyta, jokių kaprizų. Ot gerai, kankinkis, žinosi, ką reiškia sena, bet patikima, vertinsi…
-Meilė. Supranti, meilė.
-Kokia meilė, tai mylėt ir reikėjo, o ne ženytis ir vaikais apsikarstyt ant senatvės…
Žiūrėjau į besišypsančią pagyvenusią ponią. Ir… Bent aš tikai žinau, kuris vyras man atrodo šeimos žmogus. Tikros šeimos 🙂 Nors ir nepasakė, kad myli savo seną žmoną, aiškiai pasakė, kad santuokoje jis laimingas, ji laiminga ir jokie sijonėliai jam neaktualūs, nes jis vertina tai, ką kartu užgyveno.
Ne, Rasa, manau, kad laimė ir meilė sutampa tik kartais.
Burgis, 2016-07-28 10:39:36
Rasai: nepykite, bet neiškenčiu… Parašėte visišką absurdą. Iš savo varpinės… Gal Jums kitaip neduota?
Rasa, 2016-07-28 10:42:27
Rūtai: tai tas, kur ilgai gyvena ir reikškia, kad myli 🙂 Tiesiog jų meilė rami ir brandi. Ne aistrų kamuojamas potraukis, o meilė ☺
Rasa, 2016-07-28 10:43:32
Burgiui: Gal… Jūs patirties daugiau turit, Jums geriau žinot ☺
petras, 2016-07-28 10:47:55
Rūta, man tai pvz. keista, kad “laimingas” žmogus kitą durnina 🙂 atrodo gi, gyvenk tu sau laimingas ir kitiem laimės linkėk.
Rūta, 2016-07-28 11:01:14
Petrai – Jeigu sakai tai, ką galvoji, nereiškia, kad linki žmogui nelaimės. Kartais geriau karti tiesa, nei kreivi veidrodžiai aplink.
Rasa, 2016-07-28 12:36:54
Rūta, bet juk reikia nepamiršt ir to, kad ta “karti tiesa” dažnai yra tavo tiesa, retai tai būna absoliuti tiesa ☺ Tarkim ir jūsų nugirstas pokalbis ☺ Juk įvertinote šališkai padėtį.
Daugelis iškart pagalvojo- va, tas kur turi mažą vaiką, tai metė seną žmoną, pasiėmė jauną dėl grožio ir t.t. O va kitas gyvena gražų tvarkingą gyvenimą ☺ Nes su tokiais atvejais neretai susiduriame ☺
O gal tas, kur dabar turi jauną žmoną, ilgai gyveno vienas ir vienišas, gal buvo našlys, gal… O gal tas, kuris pasigirdamas džiaugiasi savo puikiai susiklosčiusiu gyvenimu šalia to, matomo, turi dvi meilužes, bet sudaro labai rimto vyro įvaizdį ☺ Juk jis turi požiūrį “tai mylėt ir reikėjo, o ne ženytis ir vaikais apsikarstyt” Iš kur jūs žinote, kad jam neaktualūs jokie sijonėliai?
Kaip dažnai mes matome tai, ką norime matyti, ir manome, kad matome teisingai, o kiti tai jau mato kreivus veidrodžius ☺
Rūta, 2016-07-28 12:51:17
Rasa, tai buvo išsiskyręs, dėl jaunos metęs seną, pokalbis buvo ilgesnis, kontekstas aiškus – su ex žmonos vardu, vedybų/skyrybų detalėm ir t.t.
Gali turėti nors 22 meilužes, jeigu abi pusės toleruoja, tai nesugriauna santuokos (būtent s-a-n-t-u-o-k-o-s). Tiesiog kaip faktą konstatuoju, nei sakau, kad tai gerai, ar tai blogai ar dar kažkaip. Yra toks vyrų tipas (gal ir moterų), kur eina į šalį, bet nei už ką neina iš šeimos. Ir tikrai manau ne todėl, kad žmoną labai myli 🙂
Apie amžiaus skirtumą irgi turiu nuomonę, bet tiek jau to, pasiliksiu sau. Net jeigu tai būtų buvęs našlys, kaip sakote, tai “su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi” – ieškai piemenės – tai ganyk vaikus ir atsakinėk į malonius klausimus ar tai sūnus, ar anūkas :). Paties toks pasirinkimas.
petras, 2016-07-28 12:59:55
Tai va, Rasa, su meile taip pat. kiekvienas skirtingai ją suvokia, patiria, todėl net neverta ir gilintis kokia ji yra kitiems (kalbant apie visumą žmonių). Kitaip tariant, meilės reikšmė praktiškai neapibrėžiama.
Rasa, 2016-07-28 14:15:49
Petriukui: Pritariu 😉 Meilė yra begalinė, neaprėpiama, nuostabi ir tyra. O viskas apie ką kalbam tėra tik keliasdešimt pilkų (ar kitokių spalvų) atspalvių ☺
Bet man vis vien patinka kalbėt apie meilę. Man įdomu kaip kiti ją mato.
Rasa, 2016-07-28 18:47:38
Na va, išleidau kolegę namo ir sėdėdama darbe dabar galvoju… Tai apie ką (kurioj vietoj) aš vis tik tą visišką absurdą parašiau? ☺ Ar čia jau apskritai gaunas, kad viskas ką kalbu absurdas? ☺
Ingrida, 2016-07-28 21:10:33
Rasai: gal Jums reikėtų savo tinklaraštį sukurti? Va, gerbėjų (laikintojų) kiek turit 😀
nuoba, 2016-07-28 21:42:23
Kažkodėl visi apie meilę puolė aiškinti. Lyg tai kažkas kažką supranta.
Net ir pirmoji mintis, kuri atrodo visiems labai aiški – man visiškas chaosas.
Sakykime 51 procentas neteisus – kaip ir nieko blogo. Gali būti netgi dažnas atvejis.
Bet jeigu 80 procentų neteisūs – jau čia su teisybe kažkas negerai.
O jeigu 99 procentai neteisūs – tai iš vis ta teisybė ar reikalinga?
O kaip bus, jeigu visi neteisūs?
Rasa, 2016-07-28 22:16:16
Ingridai: nėra daug čia tų “laikintojų”, čia tik kažkas pažaidė 🙂 Kita vertus tie “laikai” ir gerbėjai tai… Minedas tam tikru laiku irgi jų nemažai turėjo, bet ar tai gerai? ☺
Nuobai: na ką reiškia “aiškinti”? Tiesiog žmonės kalbasi ir aptarinėja kažką įvairiais kampais ir tai leidžia pažvelgti į kažką plačau. Argi tai blogai?
O dėl teisybės, tai va, J. Marcinkevičiaus eilėraštis gražus ☺
Teisybė
ateis
būtinai ateis
jau ateina
pastačiau krėslą
atsisėsti
jau ateina
nedrąsiai maža mergaitė
užkėliau į krėslą
nesiekia kojom žemės
kokia čia teisybė
jei nesiekia kojom žemės
gal tamsta galėtum
pabūt atrama jos kojom
gal tamsta
nesuprantu
atsiknisk
Rūta, 2016-07-29 08:58:11
Išduosiu paslaptį Nuobai. Kaip aš “sprendžiu” pirmąją mintį 🙂
-
Kokių žmonių daugiau – protingų ar bukų?
-
Kurie iš jų dažniau teisūs?
-
Kaip pasiskirsto šios dvi kategorijos procentaliai? Atsakymo nežinau, bet manau, kad ne 20 prie 80. Na bent tikiuosi.
-
Jeigu patekote ten, kur visi neteisūs, apsižvalgykite. Greičiausiai pamatysite duris be rankenų ir grotuotus langus. Tada bus toji išimtis, kurios tiesos išorėje esantiems neįdomios :). Pvz. kalėjime – visi (na gal beveik visi) nekalti. Ar jie visi teisūs? Ar jų tiesa jums įdomi ir reikalinga?
Giedrius, 2016-07-29 23:23:49
Ėjau pro šalį… 🙂 Žvilgterėjau… Pamačiau Rasos mintis apie Meilę… Negalėjau neparašyti.
Ploju atsistojęs!!!
Rasa, 2016-07-30 09:32:23
Dėkui, Giedriau 🙂
Rūta, 2016-07-30 10:15:30
Buvau nusprendusi nebesivelti į absurdus, bet turbūt irgi negaliu neparašyti 🙂
Meilė man (beje Vikipedijai ir turbūt dar daugeliui šaltinių) yra žmogaus būsena, jausmas, potyris. VIENO ŽMOGAUS. Ji nėra tapati gražiems ir harmoningiems santykiams iki gyvenimo pabaigos (tapati ji tik tada, kai tai abipusė meilė, arba bent tokia, kur vienas myli, kitas leidžiasi mylimas, tada ji vadinama laiminga meile ir gali būti tolygi laimei).
Ir iš Rasos pasisakymo suprantu – jeigu tau neatsakė į jausmus, pats esi kaltas, ne taip subinę kraipei arba egoistiškai elgeisi. Ir asmeniškai man nelaimingą meilę pavadinti nepavykusia prekyba nuskambėjo įžūliai ir kokčiai. Pagalvojau, arba pasakų prisiskaitė, meksikiečių serialų persižiūrėjo arba tai labai laimingas žmogus, nesusidūręs su tuo, kokia baisi gali būti nelaiminga, neatsakyta, nerealizuota meilė. Kiek ašarų, depresijų, sugriautų gyvenimų, mestų mokslų, išardytų šeimų, savižudybių, nužudymų. Ar taip laimę suprantat?
Gerai, ne iš meilės tarkim, iš pavydo, iš liguistų būsenų, bet pradmuo vis tiek juk buvo nerealizuotas meilės (ar aistros, kuri neatsiejama nuo klasikinės jaunų vyro ir moters meilės sampratos) jausmas. Ir teigti, kad nėra nelaimingos meilės, arba jeigu yra – tai ne meilė, o nepavykęs sandoris, man skamba kažkaip žiauriai ir ciniškai nukentėjusių nuo nelaimingos meilės žmonių atžvilgiu, net jeigu tai bandau vertinti kaip meninę saviraišką ar šiaip tiesiog tuščiažodžiavimą.
Rasa, 2016-07-30 10:51:07
Rūta, visų pirma tai ne visai supratot apie ką aš. Perverčiat neteisingai. Tiek to 🙂 Ir dar- daugelis dalykų, kurie gana teisingi, jei pažiūri gana paviršutiniškai atrodo gana ciniški 🙂 Tarkim niekada nepamiršiu to jausmo, kai gulėjau po sunkios operacijos vos gyva, kai (tada) pajaučiau kaip jausiuos kai mirsiu, o intensyvios priežiūros palatos seselė vaikščiojo ir kitoms moterims, kurios buvo po cezario pjūvių su leliukais,aiškino, kad tokios ligos, kaip mano- nuo neteisingo gyvenimo būdo. Negalėjau net veido pasukti, kad niekas nematytų kaip nurieda ašara. Juk nei narkomanė nesu, nei alkoholikė, nei dar kokia,kuri jau taip “neteisingai” gyveno. Taip,ta moteris buvo labai netaktiška, bet…
Na juk išties beveik visos ligos nuo neteisingo gyvenimo būdo 😀 Nuo pergyvenimų ir stresų, nuo mitybos ir t.t.
O dėl to, kad aš nesuprantu nelaimingai mylėjusių ar kažko esminio apie meilę, tai galiu pasakyti tik tiek. Nelinkiu niekam, kad jie sužinotų visko tiek, kiek žinau aš 😀 Ir niekam nelinkiu pergyventi daugelio dalykų, kuriuos išgyvenau aš.
Meilė… Užėjo draugė su šuniuku. Gyveno už poros namų. Po pusvalandžio atbėgo jos vyras. Verkdamas ir su peiliu rankoje. Trenkė ją į sieną. Nes jis pabudo, o jos- jo gyvenimo meilės nėra! Čiupo peilį ir ieškojo po rajoną. Nes, kaip jis sakė- jam nėra kitų dievų, ji jo Dievas… Jis mylėjo, jo supratimu. Ar ilgai gali ištverti tokią meilę tas, kurį šitaip “myli”? Ar iš šono tai panašu į meilę?
Taigi, aš suprantu, kad meilėje telpa daug, bet man Meilė tai… Gal paskaitykim Pirmąjį laišką korintiečiams? 🙂
Himnas meilei
1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia.
Kas norės paskaityti daugiau, susiras 🙂
Vėluoju į darbą per pliurpalus 🙂
Rūta, 2016-07-30 12:00:18
Rasa, dar kartą kartoju – man meilė yra jausmas, o ne santykiai. Tai, kas vyksta aprašytame pavyzdyje – nepavykę santykiai. Kas šių santykių šalių “viduje” – yra (ar bent buvo kada nors) meilė – tik jie vieni ir žino.
Rasa, 2016-07-30 12:35:06
Rūta, taip, meilė- jausmas 🙂 Bet kaip ir kiek mes tada pagaliau pažįstame tuos savo jausmus? Kiek pasigiliname į save? Nes dažnai už vieno jausmo slepiasi visai kiti, nei mes sau įvardiname 🙂
Rūta, 2016-07-30 12:59:40
Nežinau, Rasa, kai kokia draugužė ant peties ar virtualiai rauda, kad negali išvesti iš šeimos vedusio vyro, aš bandau protinti, kad jinai verta geresnio ir savo laimės reikia ieškoti kitur. Bet pasakyti, kad tai ne meilė ir pirkti reikia kitoje parduotuvėje – liežuvis neapsiverstų.
Rasa, 2016-07-30 16:11:32
Rūta, jei ir sakytumėt, vis vien nei girdėtų nei suprastų 🙂 Žmonės sugeba suprasti tik tiek, iki kiek yra priaugę.
Abejoju ir ar jūs suprantate mane 🙂 Ne dėl priaugimo, tiesiog…
Įsimylėjimas skiriasi nuo meilės. Tai pirma.
O antra- vėl prie to pačio. Jei draugužė išties mylėtų tą vyrą, kas vis tik jai būtų svarbiau- ar kad jis būtų laimingas, ar tai kad jis būtų JOS? 🙂 Juk dėl ko realiai verkia? Nu ne dėl to kad myli, o dėl to, kad turėt negali 🙂 Vaikas irgi kartais verkia, kai saldainio neduodi 🙂
O jei apie santykius. Labai nenorėčiau, kad mano vaikai tuoktųsi įsimylėję, norėčiau, kad jie tuoktųsi mylėdami.
Rūta, 2016-07-30 18:07:28
Rasa, žmonės kartais (kai kurie – dažnai) vadovaujasi protu, atsakomybės jausmu, gailesčiu, tradicijomis, kartais gyvena iš įpratimo, dėl vaikų, reputacijos ir visokių kitokių jiems vieniems težinomų dalykų. Jūs nupiešėt vienokį paveikslą, bet gali būti kitaip – pvz., kad tie du žmonės – svetima moteris ir susituokęs vyras tikrai galėtų mylėti vienas kitą (net kaip ten sakėt tyrai ir nekaltai) ir kad jie kartu būtų laimingesni (t.y. buvimas “jos” jo nelaimingu nepadarytų – ji kaip tik kenčia dėl to, kad jos supratimu jis šeimoje nelaimingas). BET yra blaivus protas, atsakomybė, pareigos ir tai yra svarbiau už meiles. Kai kam 🙂 O kai kam tai labai sunku suprasti.
Rasa, 2016-07-30 18:49:37
Rūta, kartais man atrodo, kad suprantu netgi daugiau nei kartais norėčiau 🙂 Bet, žinoma, tai tik mano nuomonė 🙂
Taip, būna visaip. Ir aš juk nei smerkiu kažko nei kaltinu. Nei primetu kad “reikėtų” kažkaip vienaip o ne kitaip gyventi. Pagal savo įsitikinimus aš stengiuosi gyventi pati 🙂 Būtų neteisinga jei kažkas gyventų pagal mano įsitikinimus, jie turi gyventi pagal savus 🙂 Juk tiesiog kalbamės? Kaip internete, pokalbis turbūt ir per ilgas 🙂 Kraustysimės ko gero pašnekėt apie ką nors kitka…
Nors, žinoma, jei kada netyčia susitiktume prie puodelio kavos, galėsite man išaiškinti viską, ko “nesupranta” ta įžūli ir kokti Rasa 😀
Burgis, 2016-07-30 19:32:36
Suprasti ir jausti!… Stebiuosi, kai to nemoka.
Rūta, 2016-07-31 07:28:23
Rasa, Jums paaiškinimų nelabai reikia, nes būtent, pagal savo įsitikinimus gyvenat ir viską suprantat. O man šiuo metu kaip tik labai reikia paaiškinimo, protingo paaiškinimo, ką sakyti žmonėms, kurie nuolat kartoja, kad žudysis. Motyvacija – ta pati, tfu, nelaiminga meilė…
Rasa, 2016-07-31 09:11:06
Rūta, taip, man paaiškinimų reikia mažai. Nes aš pernelyg gerai žinau ką tai reiškia 🙂 Ta, jūsų vadinama nelaiminga meilė 🙂 Nes buvo laikas kai užsidarinėdavau nuo savęs visus langus ir užsidarydavau tualete, kad per juos neiššokčiau. Buvo laikas, kai kas vakarą melsdavausi, kad ryte nepabusčiau. Buvo laikas, kai padėjau šiek tiek vyresnei moteriai, kuriai pakriko protas dėl nesugebėjimo susitvarkyti su savu įsimylėjimu, buvo laikas, kai priėmėm gyventi porai mėn. vieną vyrą, kuris būtų nusižudęs dėl jūsų vadinamos nelaimingos meilės ir atskyrėm jį nuo visų- ir žmonos ir meilužės… Mano mama vis dar atsigaudinėja, nes beveik du metus nenorėjo net stotis nuo sofos, ji nesugebėjo susitvarkyti su savo emocijomis po to, kai mirė tėtis, su kuriuo ji buvo nuo 15 metų. Bet tai šiek tiek kas kita, tai viso gyvenimo meilės netektis. Tai tik maža dalis. Aš turėjau labai labai daug progų vertinti, įvertinti ir pervertinti viską milijoną kartų. Ir tai, kas yra meilė, o kas yra įsimylėjimas. Ir tai kas yra ne meilė, o priklausomybė nuo kito, kas yra norėjimas “pasidopinguoti” meilės sąskaita ir dar daug daug visko. Ir tai tik maža dalis.
Norit jums tinkamo paaiškinimo? Blogiausiu atveju (padeda retai, bandžiau vesti kai ką) nuvesti pas psichiatrą. Pas psichologą. Ėjo pats. Irgi padeda retai. Nes, kaip sakiau, žmogus nieko, be savo auginamo skausmo nemato ir negirdi. Išties padeda- darbas iki išsekimo, kad jau nepajėgtų galvoti apie tą mintis apsėdusį :), juokas- reikia pasistengti prablaškyti žmogų, vėlgi kad mintis išsklaidytumėt. Kas nesugeba pats, dažnai renkasi slopinančius vaistus. Ir atsitolinimas nuo to įsimylėtojo. Va gerai būtų draugę į kokią sunkią kelionę išsiųsti, kur reikėtų pav. į kalnus kopti ar per dykumą be patogumų keliauti. Kur žmogus galėtų bent šiek tiek paleisti savo norus ir išgirsti kitą savo pusę. Protingų patarimų tokie žmonės neklausys. Jokių neklausys, nes jie jų nenori, nes jie girdi tik savo norus ir realybę pritraukia prie savo fantazijų. Nenoriu plėstis apie tai. Ir, žinoma, reikia klausytis. Tiesiog būti su žmogum ir jo klausytis. Ir jį suprasti, žinoma. Užjausti. Kasdien, daug. Jei turėsit kantrybės, nes tai užtrunka. Ir nėra lengva, jei esat nepratus kasdien priiminėti didelę dozę svetimo skausmo ir kalbas, virstančias kliedesiais.
Ką galiu pasakyt. Daugelis tragedijų, žiūrint iš perspektyvos, šiek tiek vėliau atrodo kaip komedijos… Jei turim gerą humoro jausmą. Ai galit vėl sakyt, kad kalbu ciniškai 🙂
Daugiau šitoj temoj nekalbėsiu 🙂
Rūta, 2016-07-31 10:55:04
Rasa, ačiū, šį kartą kalbėjot neciniškai ir pasakėt labai daug dalykų, kurie kam nors pravers, būtinai pravers. O aš kalbėsiu ciniškai. Net jeigu tema apie gerumą 🙂
Tie žmonės man svetimi, gal kelintas vanduo nuo kisieliaus per giminystę. Viską bandžiau ką sakėt, klausyti/išklausyti, pas medikus siųsti (tokiems jau nepadeda, jie padeda tik tiems, kurie dar sugeba galvoti), dominti duodant įdomių užsiėmimų pagal gebėjimus ir pomėgius, dovanoti brangius niekučius, bandyti prikalbinti ieškoti pažinčių, juodo darbo dirbti kategoriškai nenori (aš gi mat ligonis! – įžeidimas mišką tvarkyti ir šiukšles rinkti), į kelionę nevažiuoja, emigruoti atsisako (manyčiau kad tai būtų pats geriausias sprendimas įkalbinti būtent emigruoti).
Aš jau mąstau kiek kitokia linkme – ar moralu atsiriboti ir KAIP atsiriboti, jeigu iš viso atsiriboti? Na gal nepasakyti taip, kad tavo reikalas kaip elgtis ir žinau kur yra pigios virvės, neteigiu psichologinių paslaugų ir šiuo man įdomios temos tik svaro kurso kitimo perspektyvos ir tam tikros rinkos analizė… Bet… Gal kaip tik ir reikia grubiai atimti tą ašarų pagalvę, kad susipurtytų, ir nebekalbėti ta tema. Nes artimieji pasakė labai paprastai – paštą pasikeisk, telefono nekelk, durų neatidaryk. Ignoruok, tiesiog ignoruok…
Giedrius, 2016-08-01 01:27:14
Nieko nekomentuosiu. Tik trumpa citata:
“Jeigu jūs nejaučiate džiaugsmo savo gyvenime, jeigu jus nuolat aplanko sunkios mintys ir jausmai, jums tiesiog trūksta Meilės jūsų esybėje…
NESVARBU MYLI JUS AR NE. Meilė tai ta jėga, kuri yra jūsų esybės viduje…
Jūs turite surasti savo sąmonėje tą vaizdinį, kuriam jūs jaučiate meilę… tai nebūtinai turi būti jūsų įsimylėjimo objektas… Suraskite tą vaizdinį, kuriam jūs galite jausti meilę. Tai gali būti jūsų mama, jūsų tėvas, jūsų sutuoktinis ar sutuoktinė, jūsų vaikai… tai gali būti ir naminis gyvūnėlis ar mylimi augalai…
Jeigu jūs esate tarp žmonių, pamėginkite jausti meilės jausmą jus supantiems žmonėms.
Mylėkite žmones ne už tai, kad jie jums ką nors padarė ar gali padaryti, JAUSKITE BESĄLYGINĘ MEILĘ”.
Pradžioj užtenka ir 2-3 min tokios praktikos per dieną.
Elena, 2016-08-01 12:04:03
Giedriui,-
ačiū Jums,kad vėl Jūs čia. Jūsų nuomonė-citatos praskaidrina mintis ir nuotaiką.
Giedrius, 2016-08-01 23:57:11
Elenai:
Dėkui. Jūs buvote viena iš priežasčių dėl kurių parašiau.
Be to, Rasa taip tiksliai įvardijo Meilės sąvokos problematiką, pateikdama klausimą – “Ar tikrai žmonių požiūris į meilę teisingas”, kad, na tiesiog negalėjau neparašyti.
Šis klausimas ir rebusas yra pats svarbiausias… ir ne tik lietuviams, bet ir visam likusiam pasauliui.
Nuo to kaip greitai ir sėkmingai pavyks jį išspręsti, lygiai taip pat greitai visuomenė pereis iš degradavimo ir susinaikinimo etapo į kilimo bei vystymosi.
Neprižadu čia lankytis reguliariai, bet… užsuksiu 🙂
Rasa, 2016-08-02 01:24:42
Giedriui: ☺Nu va. Nereguliariai… O kur tave rasti jeigu prireiktų? ☺ Kaip supratau niekur internete neblūdiji gi ☺ O jei kam prireiks tavo nuomonės? Mmm? ☺
Giedrius, 2016-08-02 14:12:12
Rasai: Tai kad Jums čia ir be mano patarimų labai neblogai sekasi 🙂 Tegaliu pavydėti tokio įžvalgumo.
Dėl nuomonės tai… nenoriu per daug įkyrėti visiems čia besilankantiems su savo netradicine nuomone :). Be to, vertingiausias patarimas būna tada, kai žmogus ar žmonės pasirengę jį priimti. Tuomet keletas žodžių yra vertingesni už milijonus žodžių pasakytų ne laiku.
Rašykite, gal kitą sykį atsiliepsiu ne iš karto, bet diskusijas “permesiu akimis”.
Rasa, 2016-08-02 15:32:26
Giedriui: kiek pamenu, tai mes su tavimi “tujinomės”, ne “jūsinomės” 🙂
Gera tavo nuomonė mano nuomone 🙂 Bent jau kiek spėjau pamatyti 🙂
Sėkmės tau 😉
Giedrius, 2016-08-02 17:34:27
Rasai: Atsiprašau. Tiek informacijos prašniokštė per smegenis per paskutinį mėnesį, kad jau ir pamiršau apie “Tu”; todėl dabar į visus kreipiuosi Jūs… dėl visa ko :))))
Ačiū už Sėkmę. Pravers! 🙂