Ką abiturientai gali per tris mėnesius?

Ką tik buvau dviejose abiturientų klasėse. Pakalbėjome šiek tiek apie matematiką, šiek tiek apie gyvenimą. Mokiau juos: „Jūs dabar nebeturite teisės mokytis! Vasaris už lango, per vėlu mokytis. Jūs dabar turite rengtis valstybiniams egzaminams. Tai visai kas kita. Pasimokykite iš sportininkų, kurie rengiasi Londono olimpiadai. Jie rengiasi būtent olimpiadai. Jūs turite rengtis būtent egzaminams.“

Pamiršau pridurti: „Bet visų dalykų, kurių egzaminų nelaikysite, mokykitės iš visų jėgų! Tai jūsų šansas prieš nustojant jų mokytis gal net visą gyvenimą. Reikia įgyti brandą! Reikia įgyti kuo geresnį bendrąjį išsilavinimą.“

*

Puikūs mūsų abiturientai! Labai noriu dar kaip nors jiems padėti, bet jie nebeturi laiko nei ilgai skaityti, nei ilgai klausyti… Pabandysiu trumpai pasakyti, ką tu, abituriente, dar gali nuveikti per likusį laiką iki egzaminų:

1. Gali perprasti, kaip efektyviausiai mokaisi streso (ceitnoto) sąlygomis. Gali pasinaudoti tuo supratimu ir mokytis visai kitaip nei iki šiol.

2. Gali išstudijuoti buvusių egzaminų užduotis, struktūrą, egzaminavimo tvarką, įvertinti reikiamą tempą. Gali gerai psichologiškai pasirengti egzaminų sesijai.

3. Gali dar ir dar kartą sudėlioti tolesnių studijų variantus, priklausomai nuo egzaminų rezultatų. Gali dar išklausyti bent tuzino žmonių nuomonių apie studijas, darbus, gyvenimą…

4. Gali dar kelis kartus nuoširdžiai ir neskubėdamas pakalbėti su tėvais apie jų lūkesčius, nerimą, požiūrį į tave, galimas tavo studijų ir gyvenimo finansavimo schemas. Gali parengti tėvus ir save galimiems nemaloniems netikėtumams.

5. Gali lemtingai įsimylėti. Tai gali pakeisti, o gal net sugriauti tavo planus. Prisimink, kad dabar dar tu negali įvertinti atstumo nuo įsimylėjimo iki meilės.

6. Gali ryžtingai pakeisti savo visų dienų darbus, pramogas, poilsį. Pamatysi, kiek daug vertingo laiko turi, kiek daug visko per dieną gali padaryti, pamatyti, pajusti…

***

Svarbiausia – prisiminti, kad laikas tolydus. Niekas per tuos tris- keturis mėnesius lemtingai nepakeis tavo gyvenimo, jei tu pats to nenorėsi.

*

O ką jūs patartumėte abiturientams?

Atsakymai

Burgis, 2012-02-01 12:38:46

Įvertinkite…

Arvydas, 2012-02-01 12:54:07

Padarykite savo kambarį, kuriame mokotės, jaukesniu! Maloni aplinka, šviesios spalvos, tvarkingas kambarys – visi šie dalykai surikiuoja mintis, neblaško dėmesio. Pasidėkite ant stalo gėlę, pasikabinkite nuotaikingą nuotrauką, nusipirkite naują pieštukinę, greta monitoriaus pastatykite sau brangų suvenyrą. Mielos ir įkvepiančios smulkmenos mus skatina siekti užsibrėžtų tikslų!

Burgis, 2012-02-01 12:55:11

Arvydui: labai geras patarimas!

Audrius, 2012-02-01 13:11:35

Manau perdėta su tais egzaminais, nieko ten nereikia ruoštis ar panašiai. Jei nedurnas esi , tai vis tiek per 12 metų kažką išmokai. Galiu pasakyti, jog aš prieš egzaminus išvis neatsiverčiau jokio sąsiuvinio ir jiems nesiruošiau, o iš visų egzaminų gavau apie 70%

Rasa, 2012-02-01 13:11:50

Arvydui: bet tvarkingam kambary nieko nėra “po ranka” 🙁 Sunku įsivaizduoti normalaus vaiko idealiai tvarkingą kambarį. Nebent… kai priešingos lyties atstovai turi ateiti į svečius 🙂 Žiūrint iš suaugusio pusės, suprantu, žiūrint iš vaiko- sutvarkytas kambarys- negyvas! Kaip mane pribaiginėdavo mama, kai kaskart grįžus iš darbo būdavo ta pati giesmelė: “netvarka!”. O man visai tvarka atrodydavo. O man ne gražių nuotraukų ant sienų, man gerų plakatų reikėjo, pav tokių: http://images.marketplaceadvisor.channeladvisor.com/hi/43/43303/kiss_poster_flag_gold.jpg

Pentium100, 2012-02-01 13:15:08

Aš dariau taip – ruošiausi egzaminams taip kaip kokiam nors kontroliniui – lankiau pamokas ir dariau namų darbus, kuriuos uždavė mokytojai. Pasirinkau egzaminuos iš tų dalykų, kurie man geriau sekėsi (ir dar matematiką, nes didelis koeficientas stojant). Išlaikiau egzaminus (ir visai gerais rezultatais) ir įstojau kur norėjau.

Arvydui: Čia kiekvienam skirtingai, pavyzdžiui, aš nemėgstu šviesos, tai labai šviesiam kambary man būtų negerai (ypač jei ta šviesa – saulės, tada išvis tik miego norisi; elektros lemputės šviesa – gerai).

Burgis, 2012-02-01 13:16:20

Audriui: apie 70 proc.!? Tai juk tragedija! Ką jūs pasakysite savo vaikams, kai jie paklaus, kodėl tik 70 proc.? Kad buvote nemokša, žioplys, tinginys? Kad pats niekada nesiekėte maksimumo ir vaikams nerekomenduojate? Kad pats niekada nesimėgavote darbu, niekada neįjungėte „penktos pavaros“? Vaikai bus suglumę, nusiminę…

petras, 2012-02-01 13:23:07

Audrius gal minty turėjo tai, kad jei būtų mokęsis paskutinėmis dienomis, tikriausiai nebūtų išlaikęs egzaminų ženkliai geriau. čia galioja taisyklė, ko neprivalgei, to neprilaižysi.

aš irgi asmeniškai (bet tik pačiom paskutinėm dienom, na kokią savaitę, prieš egzaminus išvis nieko nesimokinau).

bet kas keisčiausia, universitete visada mokydavausi kokia porą dienų prieš egzaminus. savaitė po egzaminų jau nieko neprisimindavau 🙂

Arvydas, 2012-02-01 13:23:19

Rašydamas komentarą, aš savo sėdimąja jaučiau, jog sulauksiu panašių pastabų :))

Tada dar vienas patarimas! Jei Jums netinka/nepatinka koks nors patarimas, Jūs galite daryti savaip 😉

O kalbant rimtai, sakydamas “tvarka”, turėjau galvoje ne išplautas grindis, išskalbtas užuolaidas ar sterilią švarą. Aš norėjau pasakyti, kad aplinka turi įkvėpti ir ją reikėtų susitvarkyti taip, kad įkvėpimas Jus aplankytų. Prie mano pateiktų pavyzdžių prašau nesikabinėti! Jei Jums patinka “Kiss”, kabinkite jų plakatą, o ne senelės nuotrauką. Patinka violetinės sienos? Okay, dažykite kambarį “bombardavai”. Svarbiausia, kad Jūs gerai jaustumėtės savo kambaryje.. Kokiu būdu Jūs pasijusite laimingas – čia jau Jūsų reikalas 😉

M11, 2012-02-01 14:48:40

Patarimas iš mano pusės: ruošdamasis egzaminams prisigalvok sau daug mėgstamų prizų už kiekvieną sėkmingai įvykdytą pasiruošimo etapą (perskaitytą vadovėlį, išspręstą egzamino pavyzdį ir pan.). Patenkink savo silpnybes užtikrintai – laikinai galima 🙂 Prizai gali būti visokie: 4 Snickers šokoladai, maišas guminukų, papildomos 4 val. miego, 3 mėgstamo serialo serijos ir t.t.

Via, 2012-02-01 15:03:25

Net šiurpas nukrato, prisiminus tą laiką. Manau, kad didžiąją dalį abiturientų apima savotišką panika, juk tiek atsakomybės: prieš tėvus, prieš draugus, prieš mokyklą, prieš save patį, tai tarsi tam tikro gyvenimo etapo ‘ataskaita’, tad manau nei čia tvarkingas kambarys, neis saldainiai, nei liaupsės nepadės. Supratingų, palaikančių tėvų reikia, kad tikėtų savo vaikas. Ačiū maniesiems, kad kol mokyklos suolą tryniau, kartojo, kad “žmogus mokosi pats sau”, ir ką jau įsidėsi į galvelę, tą ir turėsi, nebuvo spaudimo, sąmyšio. Mielieji abiturientai, susikaupkite, nestresuokite, susiimkite, pasikartokite, prieš egzus – raskite laiko pailsėti. Ateityje gyvenime bus didesnių išbandymų, o čia mažas žingsnis link jų. Sekmės.

Rasa, 2012-02-01 17:12:49

Galima juokauti, galim rimtai 🙂 Jei rimtai, tiesiog tie abiturientai turėtų nepasiduoti masinei tėvų trydai (savos įtampos pakanka), jokiems sapaliojimams, kad tai nulems visą jų ateitį, jie turi tiesiog pasistengti padaryti tai, ką jie gali. Ir viskas. Jei kažkas nepavyks taip, kaip norėtųsi, prisiminti- nepataisoma tik mirtis. O egzaminai… Visas gyvenimas- egzaminas po egzamino… Vieni pasiseka geriau, kiti prasčiau.

M11, 2012-02-02 11:23:57

Mano nuomone, daugelis šioje temoje išdalintų patarimų yra skirti tėvams (globėjams), o ne patiems abiturientams. Tai ir yra mūsų bėda, jog dažnai į jaunuolių situaciją ir problemas žiūrim per savo suvokimą. Nestresuokite, susikaupkite, nusiraminkite – bepigu taip patarti, kai mums tie rūpesčiai jau praeity ir nekelia tų visų jausmų, kuriuos kelia abiturientams. Kai mes jau mokame nusiraminti, nestresuoti ar susikaupti. Bet ir tai galbūt tik tokiose situacijose, kurios nebejaudina – kaip kad seniai praėję abitūros egzaminai 🙂

Teisingai buvo minėta, jog jei norime padėti, visų pirma patys turime neskleisti tos masinės “tėvų trydos” ir toliau būti tais pačiais tėvais (globėjais), kuriuos jaunuolis pažinojo iki šiol.

Bet ar tikrai žinome ir ar tikrai galime patarti abiturientui – daugeliu atvejų tikrai ne. Jis ar ji – tai ne aš. Ir net besijausdami labai išmintingi niekada negalėsime užtikrintai atsakyti į klausimą, ar mes patys teisingai elgėmės ir tramdėme ar netramdėme jaudulį artėjant ėgzaminams. Tad ką jau kalbėti apie patarimus kitiems. Kiekvienas tai priima ir sukasi savaip. Tad turime leisti jaunuoliui pačiam kuo geriau pažinti save ir atrasti savą būdą pasijusti užtikrintai, savą būdą nusiraminti ar motyvuoti save.

Sutinku priimti minusus už nuomonę, bet ne už pasiūlymus – tiksliausias jų įvertinimas yra pasinaudojimas ar nepasinaudojimas jais.