Mes (manoji, jos 80 metų mama ir aš) pervargę grįžome iš savo sodo… Nes jis prašė atvažiuoti, bent remontantines avietes nuvalgyti, bent vakar pjautą žolę sugrėbti…
Bet tai tik žiedeliai, obuoliukai dar noksta! Raudoni ir žali…
Kas juos nuskins? Kas nuskintus prasmingai sudoros? Girdėjote, net po 15 centų už kilogramą moka! Kažkada padariau klaidą pasiuntęs moksleivius nusiskinti ir pasidalyti – o jei nelaimė būtų atsitikusi?
***
Kaimynų, dar senesnių už mus, sena obelis atėjo į mūsų sklypą ir aimanuoja:
– Žmonės gerieji, nuskinkite mano obuoliukus! Juk aš jums „Bogatyr“ užauginau! Nejaugi vėl, kaip pernai, visi iki vieno liks ant šakų ir ant žemės per žiemą?!
– Mieloji, – sakau aš jai, – mūsų obuoliai irgi skanūs, bet ką daryti, kad mes jau seni, už jus, obelis, senesni? Vaikai mūsų anūkėlius augina, dirba daug ir sunkiai, ne galvoje jiems obuoliai… Sultis padarytume, bet kad niekas negeria – skrandžiai mat mūsų kažkokie… Tyres darome, bet kiek tai darbo!
***
Žinoma, ir šiemet ką nors sugalvosime, bet tas sodas – kaip kąsnis gerklėje įstrigęs. Nelengva, oi nelengva kam nors parduoti (iš tiesų – beveik padovanoti…) vietą, kurioje – visa mūsų jaunystė! Tokie karšti prisiminimai, kad net degina! O kitaip pažiūri – „… gyvenimo mano saulutė jau leidžia šešėlius kasdien vis ilgyn…“
Ką mums daryti su ta senatve? Ką mums daryti su tais jaunais prisiminimais? Ką mums daryti su tais dosniais medžiais?
Atsakymai
Edita, 2010-08-23 01:22:05
Na as manau, kad tikrai nepatingeciau nusiskinti obuoliuku, negalima leisti suputi tam, ka gamta taip dosniai dovanoja. 🙂
kliuška, 2010-08-23 08:33:58
Sultis mes geriam, Jūs tik brūkštelkit 😉
AndriusB, 2010-08-23 10:31:03
As gaminciau kalvadosa ir slepciau azuolo statinese. Puiki dovana anukams pilnametystes proga butu 🙂
Burgis, 2010-08-23 11:49:21
kliuška: pagalvosiu…
AndriuiB: o, tai puikus pasiūlymas! Gal patarsite, kur rasti kalvadoso gamybos technologijos aprašymą ir ąžuolo statinių? Aš rimtai.
Burgis, 2010-08-26 08:22:09
– Kas yra senatvė?
– Tai, kad tu iš gyvenimo nebesitiki nieko gero, o gyvenimas iš tavęs – nieko blogo.