„Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl akademinę etiką pažeidžiančios komercinės veiklos. Generalinės prokuratūros prašoma įvertinti, ar viešoje erdvėje siūlomos diplominių darbų pirkimo paslaugos nepažeidžia visuomenės intereso ir teisės aktų, bei imtis atitinkamų veiksmų.“ („Dialogas“)
***
… Priminė seną mano pokalbį su Mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus viršininke. Kalbėjau kaip žurnalistas, klausiau, kuriais atvejais pajamų gavęs žmogus turi jas deklaruoti ir užmokėti mokesčius (tuo metu tai buvo 20 proc.). Viršininkė atsakė: „Visais atvejais!“
„Jei aš uošvei perstūmiau šaldytuvą į kitą virtuvės kampą ir ji man už tai davė 10 litų, turiu deklaruoti pajamas?“ – pasitikslinau aš. „Taip, išimčių nėra!“ – nukirto specialistė. „O jei davė tik litą?!“ – bandžiau išsigelbėti. „Vis tiek reikia!“ – nepasidavė valdininkė. „Tai čia visas Kaunas kasdien turėtų stovėti eilėje prie jūsų tarnybos!“ – pasibaisėjau. „Turėtų“, – ramiai atsakė žinovė. „Tai kodėl nestovi?!“ Viršininkė atidžiai pažiūrėjo į mane ir nieko nepasakė…
*
Rašau magistrinį darbą. „Albina, – sakau, – gal gali man priminti etilo alkoholio cheminę formulę?“ „C2H5OH“ – sako mano brangioji Albina. Akademinio nesąžiningumo atvejis – kaip ant delno!
*
Du magistrantai „Avilyje“ geria alų. „Niekaip negaliu pasirinkti magistrinio darbo temos“, – skundžiasi vienas. „Statyk du bokalus alaus – pasakysiu!“ – patikina antras. Gavęs „avansą“ sako: „PHP ir C++ programavimo kalbų lyginamoji analizė, pagrįsta CRM sistemomis“. Toliau derybos dėl turinio ir atlygio…
***
Ne, Gerbiamas Ministre, nėra jokių galimybių išnaikinti akademinio nesąžiningumo, naikinant paslaugų teikėjus. Turintys individualias įmones, kurių veikloje numatytos konsultacijos, yra nepagaunami, nepažeidžiami, nekaltintini. Ar korepetitorius kas nors kada nors išgaudys? Ne! Bet juk jie irgi kenkia švietimo sistemai! O gal nekenkia?
Galima „pagauti“ perkančius popierių (įrištą ar dar ne magistrinį darbą…), bet negalima pagauti perkančių idėjas, mintis, nuorodas, konsultacijas!
*
Visais atvejais blogis ir gėris priklauso ir nuo paslaugos teikėjo, ir nuo paslaugos gavėjo, ir nuo rezultato vertintojų. Kas gali uždrausti magistrantui konsultuotis su Mokslų akademijos prezidentu? Už pinigus? Nežinau, gal už nemokamą kelialapį į magistranto tėvų kaimo turizmo sodybą…
*
Problema yra ne paslaugų teikėjai. Problema yra paslaugų gavėjai ir darbų vertintojai. Vienas europarlamentaras tai įrodė…
Atsakymai
vasia, 2010-11-27 09:15:43
As karta pirkau kursini darba KTU- uzduotis nesuprasi kokia, info nulis, temos aktualumas- iskasena, destytojas nesileidzia i kalbas. Artejant terminui pareina destytojo dukte, taip ir anaip, po 25$. Net rasyt nereikejo, gavome graziu moterisku rastu. Visa grupe ir metemes po 25. Liudniausia tai buvo katedros dekanas. Gavau 9 nors siule rasyt 8, nesutikau :).
V., 2010-11-27 13:16:47
Vasia, kam liūdniausia? Dekanui ar tau, kad net nepabandei pats rašyti?
vasia, 2010-11-27 13:47:30
Man is esmes buvo DZIN, nes dalykas buvo beprasmis ir laiko gaisatis, o liudna del to, kad tai is anksto buvo surezisiruota ir nebuvo vietos kitam variantui. Bandyt univere, mano laikais, negrojo, turi darba arba neturi darbo.
Povilas, 2010-11-27 16:27:45
Jei ministras nesuvokia priežasties-pasekmės ryšio – tai blogai.
giedrius_m, 2010-11-27 17:06:02
Tiesiog vertėtų uždrausti korepetitoriams mokyti mokinius, kurie mokosi mokykloje/įstaigoje kurioje korepetitoriai dirba. Arba turi giminystės ryšių.
Kodėl? Ogi todėl, kad tai skatina korepetitorius tiesioginio darbo neatlikinėti.
Keletas pavyzdžių… Mokiausi vairuoti. Pamokos – kas savaitę. Nusprendžiau prieš vairavimo egzaminą dar porą pamokų paimti. Sąlygos visiškai kitos mokant instruktoriui asmeniškai…
Žinau istoriją, kai studentas matematikos katedroje iš kažkelinto karto (kitais metais) išlaikė egzaminą tik tada, kai pasiemė pamokas pas dėstytojos sesę. Paskaitų metu girdėdavom 30 min kalbas apie tai, kad dalis mūsų kitamet mokės didelius pinigus už mokslą, nes niekam tikę…
Magistratūroje vesti teko laboratorinius. Teorijai to dalyko skaityti buvo visiškai nepasiruošta, praktikai – irgi nelabai. Studentai (antrakursiai) nieko nesuprato. Bet visi (na, gal dauguma) atnešė puikiai parašytus laboratorinius darbus. Žinoma, įrodyti niekas nieko negalėjo.
Besimokant informatikos, 4 kurse sklandė kalbos apie merginas, kurios nėra suprogramavę nė vieno laboratorinio darbo pačios. Akivaizdžiai ne savo vietoje studijavo.
Idėjų pirkimas, pasitarimas – nieko blogo, žinoma. Tiesiog reikia gaudyti žmones, griaunančius pačią išsilavinimo sistemą ir keičiančią ją tokia, kai išsilavinimo siekiantys yra skatinami pirkti darbus.
Povilas, 2010-11-27 18:10:05
to giedrius_m: “Tiesiog reikia gaudyti žmones…”. Niekada niekas jokiais būdais nieko neišgaudė ir neišgaudys – reikia galvoti apie reiškinio priežastis.
Mindaugas, 2010-11-27 19:00:59
Na jeigu leisimės į kraštutinumus, tuomet visa tai primins dvasių medžioklę, kurios pabaiga aiški.
O bet tačiau, norėčiau pastebėti, jog kaip ir visur, taip ir čia reiktų apsibrėžti sąvoką, kas gi tas akademinis nesąžiningumas ar sukčiavimas.
Asmeniškai į šią sąvoką įtraukčiau ir siūlyčiau kovoti su galutiniu rezultatu, kuomet akivaizdžiai yra nusiperkamas darbas, nuo idėjos iki atidavimo mokymosi įstaigai studentas neprisiliečia prie darbo, o ji pateikia kaip savo. Semestro, kursiniai darbai bakalauro, o gal būt net ir magistro darbai perkami, su tuo reikia kovoti. Bendra duomenų bazė, griežti sprendimai nesąžiningumo atžvilgiu manau išeitų į naudą. Kursiokė pavasarį darė tyrimą apskambino rašančiuosius ir parduodančius darbą, kas asmeniškumai mane ypatingai nestebino tai darbus rašantys ir parduodantys dėstytojai. Gali įsigyti viską, visokiausių temų ir gan operatyviai…
Dažnai darbų klausimai kalbu su kursioku, o jis taip pat su manimi. Pasidaliname pamąstymais, šiokia tokia kritika. Ar dėl to jau aš susitepęs akademinio nesąžiningumo nuodėme?
Mindaugas, 2010-11-27 23:00:48
Kaip aš kovoju būdamas studentas:
grupės bendrame pašte atkeliavo vieno egzamino klausimai, kurie buvo kitam kursui, aš buvau labai geras ir persiunčiau tuos klausimus dėstytojai su prierašu, kad sugalvotų kitus.
giedrius_m, 2010-11-27 23:36:58
Povilai: galvoti apie priežastis reikia, bet toleruoti reiškinio – ne.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokslo diplomas turi menką vertę Lietuvoje.
Tomas Juskevicius, 2010-11-28 07:47:37
Sveiki, pritariu minčiai, kad čia pragrinde yra dėstytoju ir universiteto administracijos reikalas. Štai kaip US tvarkosi kažkokioj verslo studijų programoj universiteto vadovybė ir dėstytojai, kai sužino, jog studentai nusirašinėjo dauguma:
http://ideatogo.wordpress.com/2010/11/25/kam-ta-sazine-jei-galima-ir-be-jos/
Labai siūlau pažiūrėti iki galo.
miego megejas, 2010-11-28 13:09:24
Na, pradžioje, kai dėstytojas rodė analizės duomenis, tai buvo tikrai įtaigu ir įdomu. Bet kuo toliau, tuo labiau pradėjo darytis juokinga… “If you have to give birth, you are going to give birth in the exam room, because this will have to take a signed, hand delivered note from God”. Arba kur jis jaučiasi “phisically ill” ir nežino, kam reikėjo tų 20 jo darbo metų.
Biškį per rimtai į save žiūriu ir persistengia…
to miego_megejas, 2010-11-29 21:33:00
Kažkur turiu KTU informatikos ketvirtakursių (2006 m laida) nuotrauką per koliokviumą, fotografuojant auditoriją iš šono…
Iš 15 ar 16 sėdinčių – 7 “kažką” laiko rankose arba ant kelių… Žinojau dar gal 2 ar 3 grupiokus, kurie tikrai to nedarė… Kiti – kas dabar žino ?
Kam tada į tą universitetą eiti ?
Tam, kad perrašyti “strategic management” paskaitų kursą nuo vieno lapo ant kito ?
Pagarba prof. Richard Quinn už principingumą.