Lietingas vasaros penktadienis. Atostogų metas, bet yra daug ne(be)atostogaujančių, atlyginimą iš biudžeto gaunančių. Smalsu, ką jie veikia? Darbo ritmas, stilius ir turinys turėtų būti kitoks, negu kitais metų laikais. Jau vien dėl to, kad daugelis viršininkų ir pavaldinių atostogauja. Neįmanoma posėdžiauti, kad būtų kvorumas? Neįmanoma aptarti ir priimti svarbių nutarimų? Ar įmanoma ir kaip tik pats laikas – mažiau pastebės, jei „prastumsime“ ką nors sau naudingo?
*
„Darbas su dokumentais.“ Taip parašyta daugelio didelių viršininkų darbotvarkėse. Su kokiais dokumentais? Negi jų tiek daug? Koks tai darbas: tik skaityti, ar skaityti ir taisyti, ar skaityti ir perskirstyti pavaldiniams, ar net – sunku patikėti – rašyti, kurti? Man smalsu…
*
Aš irgi tarnautojas. Atostogauju. Bet štai per kelias sunkaus miego naktis parengiau šiek tiek originalesnę tikimybių teorijos paskaitą. Šio to prisirinkau iš interneto. Suradau savo knygų lentynoje V.Reimelio poezijos rinkinėlį „Neskinkit pienės“ (1982 m.) ir jame radau tą eilėraštį, kurį kažkada buvau išmokęs:
Malda Venerai
*
Kada žemėje – kosminis greitis,
kada daug kas –
dirbtina, chemiška, –
baisiai gera, kai žemės mergaitės
tebemyli mus meile žemiška,
…
***
Baisiai gera!
Atsakymai
Burgis, 2011-08-12 10:20:23
Reitingai, reitingai…
Rasa, 2011-08-12 12:08:51
Kai atostogos… O man atostogos 🙂 Visko veikinėju. Ir dar… Dar būnu ir tikra ragana- va, tokia, kaip šitaip eilėrašty “Ragana”:
Tavo mylimoji yra ragana.
Ji sėdi po raudona musmire
ir žiūri į vieną tašką.
Ji įsipjovė pirštą,
kad tau skaudėtų,
apsibintavo galvą,
norėdama nubausti tave,
ji nėra fotogeniška,
kad nuotraukose tu
atrodytum gražiau,
ji tyli ir neatsako į klausimus,
nes yra labai užsiėmusi –
ji myli,
ji renka viską, ką randa gatvėje,
nes galvoja, kad tai tu pametei,
ir nuolatos ką nors pameta,
kad tu surastum,
ji skolinasi viską iš visų,
nes nori gražinti tau,
ji viską pamiršta,
nes nori, kad tu primintum,
ji painioja tavo vardą su kitų,
nes nori, kad dar kartą
pakartotum savąjį,
ji numezgė tau megztinį
su šešiom rankovėm,
kad stipriau apkabintum,
naktimis ji miega,
kad į ją žiūrėtum,
ji yra arti,
nes yra trumparegė,
o kai išeina į tolį,
visada pasiklysta,
tada atsisėda po raudona
musmire ir laukia, kol surasi,
taip ryškiai ir kantriai laukia,
o skruzdėlė keliauja
nuo pado iki smilkinio
ir atgal jau kokį šeštą
kartą.
(Čepauskaitė, Daiva)
NiekurNeiva, 2011-08-12 13:05:50
Valdininkai ir Meilė? Perfrazavus – „Darbas su dokumentais“ ir seksas. Keistokai skamba…
O gal čia neseniai pareklamuotas terminas „oksimoronai“ ?
Kalbant apie valdininkus, man labiau kirba panagrinėti temą, pvz. Ar visuotiniai rinkimai visada yra Gėris? Ar buržuazinė demokratija savo esme yra tai, kad balsuoja tik tie, kurie pvz. sumoka 1 Lt daugiau mokesčių nei gauna pašalpų, išmokų etc.? Ar demokratija yra Priežastis ar Pasekmė?
Noriu pasakyti, kad nežinau, ar geriau kai valdo (skirsto resursus) mokantys jausti, mylėti – „skraidantys padebesiais“, ar geriau kai tai daro faktinius rezultatus (turtus, protą) pasiekę, įgyję, turintys, ir todėl atsakingi, atsakingi bendruomenės nariai?
Rasa, 2011-08-12 14:00:16
🙂 NiekurNeiva, KurEisma? 🙂
Ok-si-moronas būtų, jei valdininkai būtų “baisiai seksualūs”, o jei jie dirbtų su meile, viskas būtų puiku 🙂 Juk “su meile”, tai nebūtinai reiškia “be proto mylint” 🙂
sonata, 2011-08-12 20:57:37
NiekurNeiva: sudėtingas klausimas. Pvz.: darbo biržų klerkų skandalas. Mano kaimynas, registruotas bedarbis, skundėsi, kad pakilo darbo biržos tarnautojų tarifas. Nustebau ir paklausiau – koks ir kaip? Ogi žmogus kas mėnesį mokėdavo po šimtą litų tarnautojai, kad jam nesiūlytų mažai apmokamo darbo, bet norėjo turėti visas socialines garantijas. Nes dirbo nelegaliai ir uždirbo gerai. Nes darbo biržos tarnautoja buvo supratinga – jam reikia išlaikyti neįgalią žmoną ir tris mokyklinukus. Tarnautoja rizikavo, todėl už riziką ėmė pinigus. Tarnautoja vadovavosi artimo meilės principu – negalėdama išgelbėt žmonijos, pagelbėjo vienam žmogui. O mūsų visų atžvilgiu – kaip? Manau, kad tai elementariausia vagystė – iš Jūsų, iš manęs, iš Rasos. Na gerai, galima nurašyti į norą pasipelnyti. Nes buvo tie šimtas litų. O kaip – jei už visai už dyką, tik iš to, kad labai gaila žmogaus? Tai kaip su ta artimo meile, būnant poste, tegul ir mažam, kurį patikėjo valstybė?
Manfredas, 2011-08-12 21:38:03
Šeimininkui: dėkui už “Maldą Venerai”!
Rasa, 2011-08-13 10:02:44
Sonatai: neturiu laiko, išvažiuoju pramogaut, bet kol geriu rytinę kavytę, tai pasakysiu 🙂 Iš jūsų pavyzdžio. Jei ta tarnautoja turėtų meilės artimam, ji gal patartų tam vyriškiui paskaičiuoti,kad vietoj mokesčio jai, jam išeitų lengvatiškai (jei jau stovintis darbo biržoj 🙂 įsigyti verslo liudijimą ir geriau tuos pinigus sumokėti normaliai moksčiams, bet viskas būtų kur kas geriau. Ir nervų nekainuotų nešant kyšius 🙂 ir sąžinė ramesnė būtų. Galbūt net jei nerodytų visų savo atliktų darbų, jei jau taip visai neišsisuka 🙂 Gal dar patartų, kad jei žmona neįgali, jis gali gauti kažkokias lėšas už globą, lengvatas už komunalines paslaugas ir pan. ir t.t.
Pasinaudojimas kito durnumu nevadinama meile artimam.
Viskas, išbėgu 🙂
Burgis, 2011-08-13 16:40:24
Ačiū, Manfredai, už gerą žodį! Parašėte visai nevaderiškai… Proga pasimokyti, kad visada galima rasti, už ką pagirti. Aš, tiesą sakant, tik tą posmelį gerą toje knygelėje ir radau… Net to paties eilėraščio antrasis posmelis jau nevertas citavimo. O galėjau vaderiškai supeikti, pavyzdžiui, tokius posmus:
*
Kur stovėt per lemtingas kovas,
kurioje barikadų pusėje?
Rast sau vietą ir skirti spalvas
Tu išmokei mus, Revoliucija!
*
Ką mes Tavo vardu bedarytume –
Tu mums – partija,
liaudis,
Leninas.
***
Klausosi tyliai
tarp žygių, darbų –
gyvas Leninas
gyvo Bethoveno.
***
Bet juk žmogui – 90… Visko buvo per ilgą gyvenimą. Ką aš žinau, gal jis nuoširdžiai tikėjo ir tiki savo posmais…