LSAS (Lietuvos studentų atstovybių sąjunga – B.B.) anksčiau yra teigusi, jog dar iki mokslo ir studijų įstatymo priėmimo turi būti pradėti aukštųjų mokyklų audito darbai, visuomenei pateikta pertvarkos pasekmių analizė, pradėta kurti informacinė bazė apie aukštųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo kokybę abiturientams bei pateikti poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys ir numatantys svarbių pokyčių įgyvendinimo mechanizmus.”
(Iš LSAS pranešimo spaudai 2009 03 30)
Na, tai gal nors čia, gerbiami studentai, konkretizuokite, ko norite: kaip pamatuoti tą kokybę? kokie turi būti tie “poįstatyminiai aktai”? kokie tie “mechanizmai”?
Aš žinau, šioje svetainėje jau rašiau, bet niekaip negaliu sužinoti, ko norite jūs…
Atsakymai
studžius, 2009-03-30 10:13:50
ar manote kad tokia švietimo reforma yra teisinga?
Raimundas Zabarauskas, 2009-03-30 11:54:28
Labiausiai NETEISINGAS bet kokios reformos bruožas yra jos VĖLYVUMAS. PLika akimi matyti, kad ir universitetų, ir studentų per daug.
Nebūkit erkės.
Burgis, 2009-03-30 12:41:51
studžiui: kokia reforma, kokia?!
Raimundui: pritariu 100 proc.!
Aurelija, 2009-03-30 13:35:28
Aš esu magistrantė. Ir laikausi nuomonės, kad reformas reikia pradėti nuo savęs (t.y. mokytis reikia ir ne kitaip). Studentai iš tiesų (bent mano grupėje) mano, kad studijų sistemoje yra daug esminių klaidų (pvz. paskaitų laikas :)) Na o LSAS yra tiesiog klubas organizuojantis visokius renginiukus. Teko kartą kreiptis į juos su rimta poblema, nė velnio nepadėjo 🙁 Manau reikia reformuoti tą instituciją.
ss, 2009-03-30 15:56:33
Kad studentų per daug sutinku, bet kad universitetų per daug, tai kažin… Rektorių tikrai per daug.
Ignas, 2009-03-30 17:05:39
Visu pirma panaikinam puse jei ne daugiau universitetu Lietuvoje, sumazinam tuo paciu ir studentu skaiciu. Personala kuris dirbo univeruose, permetam i proftechninens ir auksteniasias mokyklas, kuriu lygis pakiltu iskart ir jos taptu naudingos tiems kad nori iskart igauti specialybe, o ne mokslini laipsni. O tie kurie dirbo minetose istaigose arba dirbs toliau arba gali i privacias mokyklas destyti, juk jei tikrai ju kvalifikacija auksta, tai kaip tokiu specialistu nenores niekas? Ziauru gal, bet niekaip kitaip neisivaizduoju nieko judant i prieki.
Neringa, 2009-03-30 17:43:35
Geras klausimas. Beje, sutapimas – ŠMM kaip tik šiandien pateikė mokslo ir studijų reformos padarinių analizę. Taigi, galbūt rasime bent dalį atsakymų į rūpimus klausimus. Čia šiandieninės ŠMM naujienos http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=2441
F. Ch., 2009-03-30 18:36:43
Budistu ismintis: Kai mokinys pasirenges, atsiranda ir mokytojas.
Mindaugas, 2009-03-30 20:19:58
Bet ar mes tikrai pradedame nuo to galo? Gal pirma sutvarkykime egzaminus, nenoriu buti vakarietiško mąstymo, bet patys žinome jog nesamonė kai moksleivis pabaigęs mokyklą stoja į 20 skirtingų specialybių. Toliau Lietuvių kalbos egzaminas yra emmm didžiausia mistika, tikrai taip! Šiandien išgirdau, jog samprativimo kūrinyje rementis literatūriniais kūriniais vieni yra vertinimi kaip svarus argumentas, kiti kaip ne, tai kur sąmonė? Kaip nubrėžti ribą tarp svaraus ir nesvaraus literatūrinio kūrinio? Antra manau reiktų grįžti prie stojamų egzaminų, ir kad mokinys stojantis į universitetą būtų tikrai motyvuotas tenai studijuoti, tą specialybę. Korupcija va ką reikia šalinti pirma iš universitetų, logiškai mąstant, didelis kiekis turėtū būti ir didelė konkurencija, bet deja taip nėra. Ir žinoma pirma reikia studentams pasikeisti ir norėti kažko, o ne tik pabaigti universitetą
GL, 2009-03-31 21:51:44
“Antra manau reiktų grįžti prie stojamų egzaminų, ir kad mokinys stojantis į universitetą būtų tikrai motyvuotas tenai studijuoti, tą specialybę.”
Nebutinai reikia egzaminu (siaip Amerikoj ir Europoj daugely universitetu jokiu stojamuju nera) – uztenka motyvacinio laisko, galbut interviu, ir kitu panasiu dalyku…
Mindaugas, 2009-03-31 23:23:07
GL,
Taip sutikčiau ir su interviu ar motyvaciniu laišku, kurį jau teko pačiam rašyti, tik vieną žinai reikia kažkaip padarytą jog abituriantas, rodytų norą studijuoti tik vieną specialybę.
VV., 2009-03-31 23:58:25
Mindaugas tiesiog žudo…
Ar, Mindaugai, esi studentas? Kažkaip labai jau ŽIAURIAI neraštingas:
…
VV., 2009-03-31 23:59:36
Tik citatos…
…samprativimo kūrinyje rementis literatūriniais kūriniais vieni yra vertinimi kaip svarus argumentas……
….turėtū būti…
…kažkaip padarytą jog abituriantas……
Mindaugas, 2009-04-01 07:47:57
Esu abituriantas 🙂 dėl raštingumo, nežinau, dėl klaidų padarytų tai tiesiog prie kompiuterio jei jau rašinėju tai dažniausiai angliškai, nes tai yra man susisiekimo priemonė, todėl šiek tiek sunku norint greitai ir taisyklingai rašyti. Ir šeip niekada nebuvau lietuvių kalbos megėjas (netiesiogine prasme)
VV., 2009-04-01 12:33:03
Hm… Na, tai bent vieną žodį išmok: – abituriEntas…
Aurelija, 2009-04-01 12:54:07
Gerb. VV., jau Jūs man atleiskite, bet manau labai negražu iš Jūsų pusės, nes žmogus tiesiog padarė klaidą netyčia rinkdamas tekstą kompiuterio klaviatūra.
Burgis, 2009-04-01 13:28:40
Mielieji, nesipykite, rytoj aš jums pateiksiu mielą temą…
Gramatinių klaidų visi darome (tos lietuvių kalbos vapšė neįmanoma išmokti…), bet mane stebina, kad vis mažiau žmonių ją stengiasi išmokti. Tarkime aš mielai lankyčiau trumpalaikius kursus (pageidautina – darbo metu :-)), jei tokius pasiūlytų kvalifikuotas mokytojas ar dėstytojas. Keista, kad daugybė žmonių mokosi užsienio kalbų, o savosios – ne.
Irid, 2009-04-01 14:03:00
Internete pridarytos rašybos klaidos man visai nekliūna. Jei neįmanoma suprasti minties, per daug ir nesigilinu, kas gi ten užšifruota.
Norėčiau pamatyti, kaip Mindaugas angliškai be klaidų komunikuoja… gal iš tikro žmogus gimęs ir užaugęs kokiam Losandželse, laisvalaikiu truputį pramoko lietuvių kalbos; tokiu atveju labai jau apgailėtinai atrodytų priekaištai dėl menkų klaidelių.
Vis tik [vistik? o koks skirtumas? Nuoširdžiai pasakykit, koks skirtumas, o ne kad ten kažkoks kalbininkas darbo neturėdamas susigalvojo ir dar už tai algą gavo, o aš dabar turiu “iškalt” jo(s) susigalvojimus, nes tuoj būsiu apvadintas analfabetu] man atrodo, kad Mindaugas yra lietuvis kaip visi, neraštingumu negerbia savo skaitytojo, todėl skaitytojas (aš) jo nuomonės ir nepaisys.
VV., 2009-04-01 14:55:47
Aurelijai:
Žinoma, jums atrodo, kad negražu iš mano pusės prikišti, kad kažkas rašydamas daro begales bjaurių klaidų (ne kokią vieną, netyčia sumaišęs klaviatūros mygtukus). O man atrodo, kad negražu taip rašyti, nėmaž nesistengiant – Mindaugo tekstas tiesiog stebina tų klaidų gausumu. Dukart iš eilės parašyti “abituriAntas” rodo tik nežinojimą, kaip tas žodis rašomas… A ir E klaviatūroj ne greta.
Teisus Irid: “Mindaugas yra lietuvis kaip visi, neraštingumu negerbia savo skaitytojo”.
O aš esu bjauri ir priekabi mokytoja (bet ne lietuvių kalbos), todėl į mano pastabas irgi galite nekreipti dėmesio. Tiesiog iš tų tekstų susidarai nuomonę apie žmogų. Šiuo atveju – nekokią.
p.Burgiui. Nesipykstame. Tiesiog svetainė skirta diskusijoms, tai… Aš vis dėlto pasilieku prie savo nuomonės – raštingumo reikia paisyti.
Aurelija, 2009-04-01 15:30:29
VV: Taip ir pagalvojau, kad Jūs mokytoja. O ypač man priminėt mano vieną fizikos mokytoją, kuris taisydavo rašybos ir skyrybos klaidas mūsų darbuose. Būdavo taip: klaida uždavinyje – 0,5 balo; gramatikos klaida – 2 balai; o kai atsakinėdavom žodžiu, tai tik ir žiūrėk, kad tik ko neteisingai nesukirčiavus. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad fizikos taip ir likom nesupratę, bet lietuvių kalbos mokytoja buvo mumis labai patenkinta.
Štai per klasės susitikimą, mano vienas klasiokas, kuris šiuo metu yra teisininkas, garsiai iš savęs pasijuokė, kad būtų buvęs visai neblogas fizikas, jei tik nebūtų tekę nuolatos galvoti kaip taisiklingai ištarti žodį “medžiaga”.
Apibendrinant. Taisyklės yra gerai, reiklumas – puiku, tačiau kabinėjimasis prie nieko – veda iš proto! Leiskit žmogui mąstyt, o jo klaidos rašybos, skyrybos ar dar ko nors yra tik jo vieno reikalas.
Tiesa, dar atsiminiau, kad tas pats fizikos mokytojas sakydavo, kad žodžiai, tarsi užtaisyti ginklai, todėl bet kokią nuomonę apie kitą asmenį jis liepdavo pasilaikyti sau. Geras Jis mokytojas, nors tu ką. Dar ir dabar pasilabinam kur parduotuvėje susitikę ir pašnekam apie bet ką, tik jau be taisykliu, tiesiog gražiai, nuoširdžiai…
VV., 2009-04-01 15:41:47
Aurelija,
iškilmingai pasižadu daugiau Jūsų “nevesti iš proto”. Ir išvis išnykti iš akiračio – tuos bjaurybes nuolat besikabinėjančius mokytojus tiesiog reiktų išnaikinti.
Tik: gimtosios kalbos ignoravimas nėra “niekai”. Ir kodėl klaidos visuose kituose moksluose yra neleistinos – o lietuvių kalbą darkykime kiek lenda?
Aurelija, 2009-04-01 15:52:10
VV. Oi na Jūs ir įžeidi 🙂 na tikrai nenoriu, kad visos mokytojos, o ypač Jūs išnyktumėt iš akiračio. Tiesiog sakau, kad vaikus pirmiausia mokykite mąstyti, o po to sudėti skyrybos ženklus. Jei būtumėte lietuvių kalbos mokytoja duočiau patarimą leisti vaikams parašyti rašinėlį kad ir be skyrybos ženklų, o po to leisti jiems sudėti kablelius, ten kur jiems atrodo tinkama. Nustebtumėt, kiek jie jau žino ir moka. Beliktų tik paaiškinti tam tikras taisykles. Ir nebesinervinkite taip. Mindaugas padarė tik menką klaidą, bet mintis jo gera buvo. O tą klaidą dėka Jūsų jis išsitaisys ir tikiuosi nei jis nei Jūs nedingsite iš p. Burgio svetainės akiračio 🙂
Neprisistatantysis, 2009-04-01 16:24:17
Šiaip ir pats nelabai mėgstu diplomuotus mažaraščius, bet kaltinti valdžią, kad universitetų ir studentų turime “per daug”, tai labai panašu, kas sakyti, kad turime “per daug” pensininkų ir ligonių. Tai ką dabar daryti? Mažinti? Kvepia kažkokiu techniškumu.
Ar tas nelaimėlių perteklius yra vien tik valdžios nerūpestingumo rezultatas? Juk valdžia tik leidžia įstatymus, — ubagus ir mažaraščius tiražuoja ne ji. Taigi kad — ne valdžia, o pati visuomenė tas problemas kuria!
Ir tai yra ne visuomenės ne_protingumo_, o jos ne_sąmoningumo_ problema. Kiek žinau, teisėje naudojama “protingumo” sąvoka, bet apie “sąmoningumą” ten nekalbama. Todėl yra kvaila tikėtis įstatymų, kurie apeliuotų į sąmoningumą ir kažkokiais mistiškais būdais pakeltų žmonių sąmoningumą.
Kuo skiriasi protingumas ir sąmoningumas gyvenime?
Kas eina studijuoti “iš reikalo”, neturėdamas nei tikro noro, nei sugebėjimų, yra gal ir protingas, bet tikrai nėra sąmoningas.
Kas priima mažaraščius “studijuoti” į aukštojo mokslo įstaigą yra gal ir protingi (gauna visokius “krepšelius”, pagrindžia erdvių patalpų ir armijos veltėdžių reikalingumą), bet tikrai nėra nei sąmoningi, nei principingi.
Kas priimdamas į darbą iš kiekvieno popierėlių nešiotojo ar skambintuvo reikalauja aukštojo mokslo diplomo, yra gal ir protingas, bet tikrai nėra sąmoningas.
—
Norint sužibėti darbo rinkoje, diplomas nėra būtinas. Ko reikia, tai meilės darbui ir pagarbos žmonėms. Meilė darbui geriausiai matosi iš gerai atliktų projektų portfolio, o pagarba žmonėms — iš autentiškų klientų bei kolegų atsiliepimų.
—
Aukštojo mokslo svarba yra gerokai pervertinama. Daugybė turi nerealius lūkesčius ir nesąmoningus reikalavimus. Nei valdžia, nei universitetai už žmogaus savirealizaciją atsakomybės nenešė ir niekada neneš. Už savo pasirinkimus atsako kiekvienas pats!
Raimundas Zabarauskas, 2009-04-01 17:10:22
Pritariu viskam, ką parašėte, išskyrus pirmąją pastraipą:
„kaltinti valdžią, kad universitetų ir studentų turime “per daug”, tai labai panašu, kas sakyti, kad turime “per daug” pensininkų ir ligonių.“
Smagiai susukta, klastingai…
-
Dabartinė valdžia kone aštuonis metus tokia nebuvo, kuo čia dėta valdžia. Veiksmažodį „kaltinti“ naudoja ten, kur pakanka tiesiog konstatuoti.
-
Pensininkai ir ligoniai iš esmės užsidirba savo pensijas ir pašalpas, studentus lyginti su jais kiek demagogiška.
Kodėl turėtume švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus mokslo kokybe nepadengtų diplomų perprodukcijai?
Beje, vien ženklus studentų skaičiaus sumažinimas jau savaime šiek tiek padidins studijų kokybę…
Žodis „techniškumas“ man kažkodėl kelia negeras asociacija (švogerių kraštas, varnas varnui ir t.t.).
VV., 2009-04-01 18:30:36
Aurelijai
Ne, nesu įžeidi – tik ironizavau… O dėstau tokį smagų dalyką, kaip dailė ir dizainas, ir tikrai “kabinėjuosi” prie klaidų referatuose, kaip tas jūsų fizikas…
Na, negaliu pakęsti mažaraštiškumo arba aplaidumo – ką daryti?
Mokytojo darbas – mokyti, kartais įkyriai…
Mindaugas, 2009-04-01 19:34:59
Niekada nesakiau ir nesakysiu, kad nedarau klaidų, taip aš jas darau ir tam yra keletą priežasčių, kokių jau mano reikalas, nes jos nepateisinta rezultato, tiesiog gimiau labiau draugaudamas su skaičiais, turiu šokią tokią kalbėjimo dovaną, o lietuvių kalbą visada sekdavos prasčiausiai, bet nematau čia didelios tragedijos, vieni vieną dalyką geriau moką, kiti kitą.
VV jei esata tokia raštinga sveikinu, ir lenkiu galvą prieš JUS
VV., 2009-04-01 20:36:48
Mindaugui-
Taip, raštinga – bet matematika man sekės kur kas sunkiau negu kiti dalykai- tai vienintelis ketvertas atestate… kiti penketai buvo, bet nepagalvokit kaip mano jaunėlis, kad mama “taip žiauriai mokėsi” – tada penkiabalė sistema buvo.
Kaip išmokti matematiką išvis neįsivaizduoju. Taip, vienam – viena, kitam – kita.
VV., 2009-04-01 20:40:20
O į temą – dėl studentų sugebėjimų ir norų, tai pradėti reikia nuo kitko – grąžinti normalų stojimą į pasirinktą specialybę – o ne į kelias, “kur tilps”. Vienas iš kvailiausių dalykų yra stojimas į “visas” specialybes.
kaip mokytis to, ką į pageidaujamas specialybes įrašei tik “dėl viso pikto”.
Mindaugas, 2009-04-01 20:59:17
Sutinku šimtu procentų, čia yra vienas didžiausias trūkumas.
Neprisistatantysis, 2009-04-01 21:46:14
DISCLAIMER: nei mano ankstesnis, nei šis komentaras nėra prieš nieką asmeniškai nukreiptas. Tik šiaip garsiai mąstau…
—
“Techniškumas” yra užuomina į technokratinį valdymą. Bet galvoj turiu specifinę technokratijos rūšį — cinišką utilitaristinę technokratiją, kokia sutinkama tik … fantastinėje literatūroje(?).
Taigi, iš ciniško technokrato požiūrio, pensininkai ir ligoniai yra tik našta valstybei ir juos derėtų naikinti. Žinau, kad kiekvieną pensininką tokia idėja užgauna iki širdies gelmių. Bet AB “Visuomenė” tikrai mielai jais atsikratytų kaip bereikalingu “kaštų centru”, kurį galima “optimizuoti”.
Ta pati AB “Visuomenė” mielai visus neperspektyvius studentus pristatytų prie darbo — ir prie kuo purvinesnio — juk išvargintą ir palaužtą žmogų lengviau valdyti — ne revoliucijos jam galvoj. Beje, kodėl, galvojat, sovietai statė BAMą?..
—
Kodėl turėtume švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus mokslo kokybe nepadengtų diplomų perprodukcijai?
Būtent apie į tai aš ir kalbu savo anksteniame komentare: visuomenė yra nesamoninga, ir NORI, reikalauja, rėkia: “di-plo-mų, di-plo-mų, di-plo-mų”! Na jei jau nori, tai reikia suprast, kad yra pasiruošusi už juos sumokėti. Šių laikų diplomai yra padengti ne žiniomis, o lūkesčiais. Jei jau pinigai dengiami ne auksu, o parašiukais (na, gerai, įsipareigojimais), tai argi reikia stebėtis dėl kažkokių ten diplomų…
Ir jokia čia paslaptis — į diplomus žiūri tik biurokratai ir manipuliatoriai, kuriems nespindintis diplomas yra puikiausias pretekstas nesiskaityt su jaunu žmogum. Ir beje, visai nesiruošiu čia užsistoti tų engiamųjų. Būtent jų nesąmoningumas, pasitikėjimo savimi stoka leidžia klestėti visai šitai diplomų mafijai!
—
Nei mokesčių mokėjimo laikas, nei vieta nėra taip svarbu, kaip kai kas aiškina. Pensininkai savo mokesčių dalį jau sumokėjo, studentų tėvai ir vyresnieji broliai bei sesės dar moka, studentai susimokės ateityje. Kas čia tokio. Sakote pabėgs į užsienį? Na ir kas. Susimokės mokesčius ten. Sakote Lietuva negaus? Gaus. Jei ne kaip perlaidas provincijose likusiems giminaičiams, tai … per TVF pašalpas. Bet koks gi čia skirtumas — galų gale vis tiek už viską užmokės eiliniai žmogeliai!
—
Aišku, kad mano kalboje yra ironijos, patoso, demagogijos, ir dar balažin ko. Bet ar kada buvo, kad revoliucijai įkvėptų pliki faktai? 🙂
GL, 2009-04-01 22:24:11
Del rasybos sutinku su VV – klaidu aisku gali buti, bet kad tiek ir tokiu… Siaip norejau ir pats pasakyti, bet galvojau, kad kas nors prikibs, kad as rasydamas pats nevartoju lietuvisku raidziu… 🙂
Del specialybiu: man asmeniskai labiausiai patinka amerikietiska sistema (kokia taip pat yra Jacobs universitete Bremene, kur as studijavau) – t.y. pirmaisiais metais studentai daug maz pasirenka ka noretu studijuoti, bet mokosi bendrus dalykus kartu (pvz. tiksliesiems ir kai kuriems socialiniams mokslams tokius kaip matematika, fizika, statistika). O nuo antru metu (ar retais atvejais, treciu) reikia jau konkreciai pasirinkti specialybe ir mokytis jai reikalingus specializuotus dalykus.
Manau tokia sistema yra geresne, nes ji
(1) duoda daugiau laisves pasirinkti norimus kursus (nors aisku paliekant reikalavimus, kiek kokiu dalyku maziausiai reikia tureti kiekvienai specialybei)
(2) uztikrina, kad zmogus priima sprendima apie specialybe jau igaves pakankamai patirties “kas tai per daiktas” (gal tai visiskai skirtinga nuo to, ko studentas tikejosi… pvz. cia galiu pasakyti, kad Jacobs’e buvo mano pazistamu kurie(-ios) pradejo kaip bioinformatikai, o uzbaige kaip chemikai, astrofizikai ar net menininkai :))
(3) leidzia zmonems is gana skirtingu sriciu mokytis kartu (pvz. as bent pusantru metu mokiausi nemazai dalyku su fizikais, politologais, menininkemis, ir buvo kur kas idomiau negu buti visada salia tu paciu matematiku ar bioinformatiku :))
Be to, manau reiketu eiti prie to, kad bakalauras butu 3 metu, o ne 4 (magistras gali buti 1.5-2) – tada studijos butu intensyvesnes ir entuziastai galetu lengviau igyti kelis skirtingus laipsnius, per daug nepasendami 😉
GL, 2009-04-01 22:35:36
Beje, manau, kad krepseliu sistema gali paspartinti mano minetos sistemos atsiradima. Nes kai krepselis yra “pas studenta”, o ne studentas “pas krepseli”, tada studentas, o ne koks nors rektorius, tam tikra prasme bus “bosas” 🙂
Ir jeigu protingas besidomintis studentas nori studijuoti ivairiu dalyku, igauti ne vien specializuota, bet ir bendra issilavinima, o koks nors universitetas sako “pas mus to nera, turi mokytis ta, ka mes pasakysime”, tada studentas i toki universiteta neis… (arba atejes ir pamates, kaip viskas vyksta, iseis)
Taigi, universitetai ir studiju programos gales konkuruoti ne vien akademine kokybe (ka galbut sunku greitai pakeisti), bet ir tokiais dalykais kaip draugiskumu, pagarba, lankstumu, gera aplinka ir pan. (kuriems pakeisti neretai uztenka geru noru). Labai idomu kaip viskas bus 🙂
Briedis, 2009-04-03 12:53:07
Visiems: Kategoriškai nesutinku su pagrindiniu principu – kad sutapentų yra per daug. Pasikartosiu: AB „Visuomenėje“ dabar yra tiek darbo jėgos kuri niekam nereikalinga. Ką seniau atlikdavo visas statybos kombinatas su 200 darbuotojų– tą dabar padaro viena automatizuota langų gamybos linija aptarnaujama 5 operatorių. Ką seniau lituodavo pusė radijo gamyklos visą dieną, tas dabar iškepama vienoje mikroschemoje per 2 sekundes. Taip galima būtų vardinti ir vardinti….
Tad aukštasis mokslas bene vienintelė mano matoma išeitis kur tą jėgos perteklių padėti. Jei bent 6 metus suaugęs žmogus praleis studijuodamas, net ir tuos dalykus kurie praktikoje sunkiai pritaikomi situacija bus šiek tiek sušvelninta. Atėjus krizei tai dar aktualiau. Trūksta ne pinigų ar prekių, bet darbo.
Ir vėl pasikartosiu. Universitetuos turėtų būti leista (sudarytos sąlygos) ir pareikalauta, kad studentas visą save atiduotų studijoms.
Ir dar, kad studentų skaičiaus ne mažinti, o didinti, tai dar nereiškia, kad jie visi turėtų gauti diplomus.
GL, 2009-04-03 14:34:04
“pareikalauta, kad studentas visą save atiduotų studijoms.”
Labai idomu, kaip tai butu imanoma igyvendinti…
Del studentu skaiciaus – neisradinekime dviracio. Paziurekime, kiek yra UNIVERSITETO studentu 1000-iui gyventoju Amerikoj, Vakaru Europoj, Rytu Azijoj ir viskas bus aisku… Darbo (ne krizes metu) uzteks visiems – ne fabrikuose ir gamyklose, bet paslaugu sektoriuje ir pan. Daugelis panasiu “praktiniu” specialybiu universitetinio issilavinimo nereikalauja. Reikia paprasciausiai pripazinti, kad “aukstasis pilotazas” ne visiems, o kitiems – kolegijos ir profesines mokyklos yra labiau tinkamos.
Harvarde ir kituose Ivy League universitetuose yra problema, vadinama “pazymiu infliacija”. Panasiai Lietuvoje yra “diplomu infliacija” 🙂
Briedis, 2009-04-03 14:57:17
GL: “Labai idomu, kaip tai butu imanoma igyvendinti…”
Labai paprasta – meduolio ir bizūno metodu. Meduolis – duoti stipendiją. Bizūnas neperkelti į kitą kursą ir neduoti diplomo. “atiduoti visą save” – kaip minimum reiškia greta nedirbti nuolatinio, „rimto“ darbo.
Negabių žmonių beveik nėra, vieni gali skaičiuoti, kiti kalbas mokytis, treti piešti.
Gal aš ir naivus, bet manau kad šioje industrializuotoje ir sekuliarizuotoje visuomenėje mokslas ir studijos daro žmones šiek tiek geresnius.
Visa tai ką surašiau yra labiau vizija, ne planas šiandienai. Vizijas kurti pagal tai kas dabar yra Amerikoj ar kitur būtų žema.
GL, 2009-04-03 16:02:44
“greta nedirbti nuolatinio, „rimto“ darbo.”
Demokratineje visuomeneje tokio dalyko sukontroliuoti ir net reikalauti negalima, nebent valstybe duotu tokias stipendijas, is kuriu studentas galetu pragyventi (ko, aisku, nera ir tikriausiai ir nebus)
“kad šioje industrializuotoje ir sekuliarizuotoje visuomenėje mokslas ir studijos daro žmones šiek tiek geresnius.”
Taip, bet nebutinai universitetines. Yra ivairiu studiju, o universitetines yra gana specifines, ir tikrai ne visiems…
“Vizijas kurti pagal tai kas dabar yra Amerikoj ar kitur būtų žema.”
Na, manau, Lietuvai vertetu pirma pasivyti issivysciusi pasauli, o tik po to galvoti kaip ji aplenkti… ir besivijant idiegti tuos dalykus, kurie yra naudingi (ir kokiu yra daug), o ne bandyti isradineti dvirati kiekviename zingsnyje.
IS, 2009-04-03 17:06:19
Apie studijų KOKYBĘ čia:
http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/article.php?id=21313211
Burgis, 2009-04-03 20:08:23
IS: absoliuti tiesa, bet šuns balsas į dangų neina…
Manfredas, 2009-04-04 00:22:53
GL: “Students are not allowed to take paid employment during term time .” (iš http://www.wolfson.cam.ac.uk); o stipendijų undergrad’am beveik nėra. Investicija į ateitį, tskant.
GL, 2009-04-04 16:34:23
Na, Cambridge’as girdejau turi net dar egzotiskesniu taisykliu, pvz. kad studentams (ar net darbuotojams) negalima semestro metu isvykti ilgiau nei 48val toliau nei 30 myliu atstumu, ar kazkas panasaus.. 🙂
Si taisykle sukurta pries kelis simtus metu, kad Cambridge’o zmones negaletu vaziuoti i Oxford’a :]
Manfredas, 2009-04-05 00:34:14
GL: šiais laikais supaprastinta iki “The University does not allow students to have cars …”. (iš ten pat) 🙂
Briedis, 2009-04-08 10:56:06
Manfredui: va čia –problemos sprendimo raktas. Juk daugelis studentų įsigyją mašiną, dėl to tenka galvoti kaip ją išlaikyti, dėl to tenka dirbti, tada ja dar daugiau važiuoja, ir dar brangiau tenka išlaikyti. Taip gaunasi , kad ir uždarbio ne itin lieka, ir mokslo nėra, ir net „studentavimas“ dingsta. Gaila jų, spėtų gyvenime „prisidirbti“.
Visiems: savaitgalį begenėdamas sodą pakeičiau savo nuomonę. Norint prikelti Lietuvos AM (aukštąjį mokslą) turbūt vienintelė išeitis jį išgenėti, o tada žiūrėti kaip toliau vėl gausinti „neprarandant aukščio“. Kadangi AM srityje didelės kompetencijos ne(be)turiu tuom savo pasisakymus ir baigsiu.
dz0, 2009-04-09 01:25:05
aš kaip tik šiom dienom irgi mąstinėjau apie mokyklos + univero kokybės problemas:
-
egzaminai — viena didžiausių kliūčių prasmingam mokymuisi (nes mokomasi dėl pažymio, o ne prasmės)…
-
tiksliau, dar didesnė problema — požiūris, kad diplomas padės įsigyti darbą.
-
ir ne mažesnė problema, kad, atrodo, nieks to požiūrio nesistengia pakeisti
(pagarba VU licėjistui, sudeginusiam savo bakalauro diplomą 🙂 imu galvoti, kad galima būtų daryti tokias masines sudeginimo akcijas — galėčiau ir savo magistro diplomą pridėt 😀
kaip tik vakar žiūrinėjau KTU studentų nuomonių apie studijų kokybę suvestinę ir porą minčių surašiau…