Antra para stacionariajame kompiuteryje neturime interneto… Jausmas toks, lyg šeimos narys kažkur išvyko.
*
Keista priklausomybė nuo informacijos, keista… Bet kaip be informacijos?
Paskambino draugas iš Kauno, buvęs bendradarbis katedroje. Ir sužinojau: Irena mirė, Aldona mirė, Jonas mirė… Buvę mano bendradarbiai.
*
O metais už mane jaunesnis bendradarbis – jau prosenelis!
*
Va, toks man dabar “uždaras miestas” Kaunas…
*
Bet vis tik gyvasis ryšys – svarbiau! Vakar vos pusvalandį buvome prekybos centre. Maloniai pakalbėjom su pirmosios laidos gimnazisto tėvu. Maloniai pakalbino buvęs mano studentas, kurį Automatikos fakultete mokiau 1994 metais…
*
Gyvasis ryšys – svarbiau!
Atsakymai
Sokolovas, 2017-05-28 20:22:00
BŪTINA UŽDRAUSTI VAIZDO KOMEDIJAS PO MATEMATIKOS VBE
Tai mūsų
kraujas ir prakaitas…
Pastaruoju metu, pasibaigus valstybiniam matematikos egzaminui, vyksta “vaizdo komedijos”- “vieninteliai matematikos ekspertai” Vanagas bei Gedmininenė aiškina MŪSŲ MOKINIAMS, kaip reikėjo spręsti uždavinius.
“Ekspertų” matematinė kalba klaiki. Terminų vartojimas ribojasi su visišku matematiniu neraštingumu. Pakanka prisimint, kaip “ekspertas” Vanagas pernai aiškino (klaidingai !) dešimtokų PUPP uždavinį (su redaktorėmis, redagavusiomis tekstą), ar “firminį” Gedminienės posakį “skaičiukas prie ikso”.
Mes, pedagogai, ruošėme abiturientus egzaminui. Mes darėme viską, kad išmokytume šiuos moksleivius, diegėme MATEMATINĮ RAŠTINGUMĄ (kitaip neįmanoma išmokyti matematikos) ne tam, kad “tele- ta….” visa tai bjaurotų savo dirbtinio autoriteto vardan.
Kiekvienas pedagogas laukia savo mokinių po egzamino. Juk tai- mūsų kraujas ir prakaitas. Vardan jų mes negailime savęs. Bet…
Vietoj to- “teleta….”. Cirkas pigaus populiarumo, ir žiniasklaidos “mamonos” vardan.
Mes ne tam dirbame, kad pagiežinga pseudo-ekspertų šypsenėlė bjaurotų mūsų darbą bei pastangas.
Reikia skubiai uždrausti tą nesąmonę.
Anonimas, 2017-05-28 21:32:17
O kaip reiktų vadinti taisyklingai tą „skaičiukas prie ikso“?
Sokolovas, 2017-05-29 06:56:34
Anonimui:
Pastovus dauginamasis.
Dėstant matematiką, itin svarbios yra nario ir dauginamojo sąvokos. Kitaip neįmanoma aiškiai suformuluot daugelio taisyklių-kelrodžių.
Pavyzdžiui, reiškinyje
(x-2)(x+3) + 3 yra du nariai ( o ne trys ar penki),
reiškinyje 3x +5 yra du nariai. Antrasis narys 5 yra pastovus narys (nepriklausantis nuo x). Tuo tarpu 3 yra pastovus dauginamasis.
petras, 2017-05-29 08:02:21
Šiaip iksą reikėtų irgi savo vardu vadint. nes apie kokį iksą kalba aina ?
Burgis, 2017-05-29 10:44:10
Sokolovui: „dauginamasis“ ar „daugiklis“?…
Aš siūlyčiau daugiau tolerancijos… Mokiniai nėra „mūsų mokiniai“. Mokiniai yra visų. Aiškinti gali visi. Laimi tie, kurių labiau klausomasi.
*
Kritikuoti reikia! Kritikuoti nevykusias uždavinių sąlygas būtina! Bet… kritikai irgi gali būti kritikuojami.
Bėda, kad klaidas darantys lieka ten, kur jų neturėtų būti…
petras, 2017-05-29 11:15:54
Tai dar galima būtų vadinti koeficientu. pastarasis žodis turbūt plačiausiai naudojamas 🙂 ir tarptautinis 😉
Anonimas, 2017-05-30 12:49:55
Ačiū Jums už atsakymą.
Simonas M., 2017-05-31 00:19:54
Aš kažkada ieškojau, kaip dėl tų sąvokų. Jas naudojant susiduriama su dviem problemomis: kaip išlaikyti matematikos autentiškumą ir kaip vartoti sąvokas taip, kad moksleiviams mokytojo kalba nebūtų kažkas nesuprantama (kitaip tariant, nebūtų kuriamas įspūdis, jog matematika yra dievų mokslas, prieinamas tik genijams). Pasižiūrim, ar abiem aspektais Sokolovas teisus.
Matematikos autentiškumo aspektas. Tarkime, jums reikia objektiškai suprogramuoti kompiuterinę programą, kuri sugebėtų atpažinti įvestą reiškinį ir jį atskliausti. Pirmiausia reiktų apibrėžti pastoviųjų narių klasę ir įvairius jos poklasius, tada operacijas, kurias galima atlikti su objektais iš tų poklasių. Pavyzdžiui, natūraliųjų skaičių sudėtis ir daugyba duoda rezultatą, priklausantį tam pačiam poklasiui, tačiau atimčiai ir dalybai jau prireikia aprašyti ir sveikuosius ir racionaliuosius skaičius. Geras klausimas, o kaip tuomet reiktų pavadinti tokius reiškinius, kaip x, 3x, -7x², -7x²+9, -7x²+9+x(x+1)? Manau, pirmiausia reiktų apibrėžti, kas jie iš viso yra ir kaip veikia operacijos su jais. Pavyzdžiui, jei pavadintume naują klasę ,,iksais”, tai turėtume žinoti, kaip pavadinti kelių iksų daugybą arba sudėtį. Taip gimsta nauji objektai, kuriuos galime vadinti VIENANARIAIS. Galime sakyti, kad jie turi šiuos parametrus: LAIPSNĮ ir RAIDINĘ DALĮ. O kas bus atliksime sudėtį arba dalybą su vienanariais? Įdomu, kad dviejų vienanarių sandauga yra vienanaris, o suma ne. Reikia įvesti dar vieną klasę, kuriai priklausys šie nauji objektai: prasta, kad vienanarių suma yra laikoma DAUGIANARIU. Vėl kyla klausimas, o koks objektas bus daugianarių suma arba sandauga? Šičia visa grandinė užsibaigia, nes tiek suma, tiek sandauga yra daugianariai. Bet juk (x-2)(x+3) yra dviejų daugianarių sandauga, kurios rezultatas yra daugianaris, sudarytas iš trijų vienanarių. Be to, atėmę iš šio daugianario tris, vėl gauname daugianarį, sudarytą iš trijų vienanarių. Pasirodo, nario sąvoka programai buvo visiškai nebūtina, vadinasi, ji yra perteklinė informacija. Be to, bandydamas surasti internete, kas yra narys lietuviškai nieko gero neradau. O anglų k. Vikipedija rašo: du sudauginti nariai yra laikomi dauginamuoju ir daugikliu, o sudėti nariai dėmenimis, be to nariais dažnai laikomi vienanariai. Tai Sokolovas teisus, bet tiek su informacijos šaltiniais, tiek su sąvokos tikslingumu ir aiškumu kyla neatitikimų.
Sąvokos vartojimas. Taip, tikslus sąvokų vartojimas matematikos mokytojams ir dėstytojams yra svarbu, nes neišlaikant griežtumo, mokslo kokybė smunka. Tačiau labai dažnai pamirštame žmogiškuosius faktorius. Vis dėlto ar matematikos pamokų tikslas turi būti užtikrinti, kad būtų kuo kokybiškiau išmokstama, ar kad kuo daugiau? Blaivus protas sako, kad geriau kokybiškiau, bet mažiau. Tačiau tikrovėje gaunasi priešingai: netinkamų uždavinių ir sąvokų vartojimo kritikavimas tampa tokia rėksminga tema (ypač, kai dėstytojas Dzindzalieta per Delfi portalą žeria didžiausias kritikos dozes), kad… patys tampame visuomenės bukintojais. Žiniasklaidai ir valdžiai yra palanku, kai kas nors kuo garsiau rėkia ir atitolina dėmesį nuo tikrųjų problemų. O tikroji problema su matematikos mokymu yra ta, jog jame nematome pedagogikos ir psichologijos svarbumo. Užmirštame, kad matematikos mokymasis yra procesas, kai sąveikauja smegenų sritys atsakingos už skaičiavimą, vizualų mąstymą ir žodinį mąstymą ir nebeduodame vaikams kūrybinių užduočių, ugdančių tą sąveikavimą. Pergyvename dėl matematinių sąvokų vartojimo, tačiau pamirštame, kad moksleivių smegenims tenka didelis krūvis ir kad nesubalansavus pateikiamos informacijos (pvz. per daug sąvokų) smegenys atsisako dirbti visai. Stengiamės įvertinti kiekvieno moksleivio mokymąsi, tačiau visai pamiršome, kaip atsiliepia asmenybės vystymosi raidai pernelyg dažnas jo nuopelnų vertinimas pažymiais. Sokolovas šiuo aspektu yra neteisus, nes kritikuoja žmones, kurie kūrė video pamokas ir įdėjo daug darbo, už klaidas, kurios galbūt net nėra lemiamos matematikos mokymosi, kaip smegenų vystymosi proceso, požiūriu. Pedagoginiu požiūriu nepastebėti žmogaus įdėto darbo, jo kūrybinių pastangų ir skatinti pernelyg dažną baudimo principą yra negerai.
Aleksandras, 2017-05-31 06:17:21
Pastaba:
– reikia atriboti sąvoką (sąmpratą) nuo jos pavadinimo (žodžio ar frazės), tuomet suprasite, kad galima “žinant” sąvoką, ją neteisingai pavadinti.
Todėl:
1)prie pateikiant “sąmprotavimus” (pvz. prieš įrodinėjimą” ar “sprendimą” ir t.t. pan.) būtina nurodyti panaudotų žodžių “prasmę”(t.y.panaudotų sąvokų turinį)
2)mo0kiniu naudinga žinoti įvairius tos pačios
sąvokos “pavadinimus”
P.S.
Taip pat siūlau susimąstyti apie sąvokas teisėje
Simonas M., 2017-05-31 18:48:37
Naudinga žinoti, tačiau teko matyti atvejų, kai naudojamos sąvokos per matematikos pamoką vaikui primena kalbėjimą nesuprantama užsienio kalba. Jų gali būti daugiau, nei būtina užtikrinti samprotavimų aiškumui (pavyzdžiui, net programuojant būtų sunku įvesti sąvoką ,,narys”). Dėl to ir iškėliau klausimą, ar tikrai šiuo atveju yra naudinga žinoti įvairius tos pačios sąvokos pavadinimus ir tokiu būdu padidinti šansus mokiniui atsilikti nuo pamokos turinio, nesuprasti aiškinamos temos.
Nelabai supratau, kaip galima atriboti sąvoką nuo jos pavadinimo.
O apie sąvokas teisėje jau esu mąstęs. Manau, kad tiek matematiniuose įrodymuose, tiek teisminiuose procesuose svarbiausia yra tokie trys dalykai:
-
Dviejų faktų, reiškinių ar sąvokų A ir B apibrėžimo supratimas.
-
Argumentuotas pagrindimas (įrodymas, balsavimas, pakankamas kiekis eksperimentų…), kodėl galioja B, jei galioja A.
-
Užtikrinimas, kad nėra problemų su šios išvados taikymu (pvz. nusikaltimo pasekmė yra sėkmingas bausmės įvykdymas arba, kad mokinys sugeba ne tik žinoti formulę, bet dar ir ją sėkmingai pritaikyti)
Kitokių minčių su sąvokomis teisėje nelabai kyla.
Aleksandras, 2017-06-01 06:11:49
-kaip galima atriboti sąvoką nuo jos pavadinimo?- pasidomėkite lingvistine semantika
-dėl sąvokų teisėje ir siūlau paskaityti H.L.A.Hartą
“Definition and Theory in Jurisprudence”
“Analytical Jurispridfence in Mid-Twentieth Century: A Reply to Professor Bodenheimer”