Kai sulauksi mano metų…

Ką tik vienos klasės gimnazistams bandžiau padidinti motyvaciją mokytis… Nemanau, kad labai pavyko. Tai va – iš inercijos nenustoju apie tai galvoti ir sakau – kai sulauksi mano metų…

… Turėsi būti perskaitęs bent 200 populiariausių grožinės literatūros kūrinių.

… Turėsi bent pusėtinai mokėti skaityti, kalbėti, rašyti bent trimis kalbomis.

… Turėsi būti aplankęs bent dvidešimt pasaulio valstybių, žinoti bent po 2-3 tų šalių lankytinas vietas.

… Turėsi mokėti vairuoti automobilį, naudotis virykle, skalbykle, grotuvais ir dar bent dešimčia įmantrių buities įrenginių.

… Turėsi žinoti bent po 50 žymiausių muzikos ir meno kūrinių, jų autorius, atlikėjus.

… Turėsi būti bent dešimt kartų patyręs labai didelį skausmą.

… Turėsi būti išmokęs suprasti, ko bijai ir kodėl bijai, turėsi būti išmokęs įveikti baimę.

… Turėsi gerai išmanyti savo kūno privalumus ir trūkumus, gydymosi būdus ir priemones.

… Turėsi būti perpratęs bent dviejų šimtų natūralių ir dirbtinių medžiagų, produktų sudėtis, savybes.

… Turėsi būti bent pusėtinai išmokęs plaukti, nardyti, važiuoti dviračiu, šliuožti slidėmis, čiuožti pačiūžomis, šaudyti, joti…

… Turėsi būti išmokęs susitvarkyti su kūno geiduliais, tinginyste, pavydu, godumu, meile, neapykanta…

… Turėsi būti tiksliai apibrėžęs savo santykį su religijomis, dievais.

… Turėsi būti išmokęs gyventi su žymiai už tave pranašesniais ir kur kas už tave labiau netikusiais žmonėmis. Kai kurie iš jų bus tavo artimieji.

… Turėsi būti supratęs ir pajutęs motyvaciją gyventi.

***

Žinoma, visa tai ir dar bent pusšimtis panašių teiginių – tik tuo atveju, jei pasiseks… Tikėkimės, kad pasiseks. Tai va, dabar padalyk visas tas užduotis gyvenimo tarpsniais ir suprasi, kodėl aš sakiau – jokio „profiliavimo“ mokykloje! Siurbk viską kaip kempinė vandenį! Kasdien mokykis visko! Mokykis sparčiai – gyvenimo užduočių sąrašai ilgi! Mokykis mokykloje, nes paskui teks mokytis pačiam – ar prisiversi?

Klausyk senukų!…

Atsakymai

Burgis, 2012-01-26 12:27:30

Pritariate?…

Ieva, 2012-01-26 12:43:23

Skausmo per maža. Labai didelį skausmą bent dešimt kartų patiriama ir perpus jaunesniam amžiuje.

Burgis, 2012-01-26 12:51:51

Ievai: na, aš sumečiau, kiek kartų patyriau tikrai labai labai didelį skausmą…. Nes prie tik didelio priprantama.

Arvydas, 2012-01-26 13:14:00

Hmm, įdomu, ar smalsumas – įgimta savybė ar ją galima išugdyti?

Rasa, 2012-01-26 16:54:23

Burgiui: o kas yra labai labai didelis skausmas? Ar jis gali būti skirtingiems žmonėms vienodai didelis?

***

Turėsi būti… 🙂 Kodėl?

Ignas, 2012-01-26 19:09:03

Puiki kalba apie motyvaciją:

http://www.ted.com/talks/dan_pink_on_motivation.html

Burgis, 2012-01-26 19:18:19

Rasai: labai didelis skausmas (ne vien fizinis…) yra tada, kai galvoji – kodėl aš išgyvenau iki dabar?… Bet paskui mėgaujiesi, kad net ir tai ištvėrei!

*

„Turėsi būti…“ – nes kitaip negalėsi būti…

D., 2012-01-26 21:34:51

Ignui: o kuo ši kalba skiriasi nuo tokių – http://www.youtube.com/watch?v=G0zq4SOSYMI ?

Ignas, 2012-01-27 01:38:06

D.,

Vis nesuprantu, kas galėjo paskatinti tave užduoti toki klausimą.

Kolkas sugalvojau du variantus :

  1. Iš labai trumpos kalbos atkarpos susidarei visiškai klaidingą nuomonę.

  2. Kalbos idėją supratai, bet ji pernelyg prieštarauja tavo turimam supratimui, tad, kad ir kas dar toje kalboje sakome, kaip argumentuojama – viską noris neanalizavus atmesti.

O kaip gi yra iš tiesų?

Ieva, 2012-01-27 21:50:34

Rasa, apie labai didelį skausmą žmonės nekalba. Kartais žodžių pritrūksta tai išreikšti. Jis yra tam, kad jį išgyventum. Kai išgyvenu tada jis tampa mano. Tai mano dalis. Tuomet jis sumažėja ir tampa pakeliamas.

Burgis, 2012-01-28 08:36:26

Tikra tiesa, Ieva!

Romas, 2012-01-28 15:38:47

Arvydai, nori smalsumą išugdyti? Nepavyks. Smalsumas atsiranda savaime, kartu su tavo “čia įdomu”. O jei niekas neįdomu, nebus ir smalsumo

Persona Grata, 2012-01-28 17:18:47

Susitvarkyti su meile… Gal galima placiau?

jamaica, 2012-01-28 18:29:00

Direktoriau, ar visi tie punktai, kuriuos surašėte antruoju asmeniu, ir yra skirti būtent antrajam asmeniui (t. y., Jūsų pašnekovui, skaitytojui), ar juos galima perskaityti ir pirmuoju asmeniu (t. y., kaip savotišką ataskaitą, ką Jūs esate nuveikęs ar patyręs)?

D., 2012-01-28 19:30:01

Ignui: na aš nemoku anglų kalbos, nes mokiausi vokiečių kalbą 🙂

Burgis, 2012-01-28 20:26:58

jamaicai: na, taip, mielas Ugniau, tai ir yra lyg mano gyvenimo ataskaita… Žinoma, ne viskas taip tiksliai (pavyzdžiui, knygų esu perskaitęs daugiau, bet su buities technika – prasčiau…).

Burgis, 2012-01-28 20:30:38

Persona Grata: o, tai bene pats svarbiausias dalykas tame sąraše – susitvarkyti su meile! Apie tai jau esu rašęs, dar daug kartų rašysiu, bet ir dabar trumpai pasakysiu:

Arvydas, 2012-01-28 21:11:44

Romai, aš nieko neteigiu ir neturiu aiškios pozicijos šiuo klausimu. Man būtų įdomu sužinoti kitų lankytojų nuomonę – ar smalsumas įgimta savybė, ar išugdoma? Pats esu apie tai ne kartą galvojęs ir diskutavęs su draugais, tačiau nesiryžtu užimti kokios nors konkrečios pozicijos. Būtų puiku, jei Jūs galėtumėte plačiau paaiškinti savo nuostatą – ar visi žmonės gimsta su vienodu smalsumo „užtaisu“, ar kai kurie žmonės turi daugiau smalsumo už kitus, ar žmogui augant, kartu auga ir jo smalsumas, ar gali apatiškas žmogus tapti smalsiu, kokių sąlygų tam reikėtų – tinkamos aplinkos, geros švietimo sistemos, tėvų pavyzdžio? Ir kas galėtų trukdyti žmogui pasidaryti smalsiu?

Jei nenorėsite vargti ir plačiau paaiškinti savo pozicijos, vis tiek dėkoju Jums už ankstesnį atsakymą!

Romas, 2012-01-28 23:32:09

Arvydai, kiek suprantu, rašinėjame Burgio blog’e. Jei turi savo, nurodyk, mano matosi paspaudus ant vardo.

Bet gal jis nepyksta. 🙂

O šiaip, nesu specialistas, bet kiek pastebėjau gyvenime, smalsumas labiau įgimtas nei išugdomas. O su metais jis pas visus slopsta. Ne gyvenimas, kad ir koks jis platus, mėgsta pasikartojimus. Viena – gal blogai, jei manai, kad jau viską žinai, kita – tenkinant savo turimą smalsumą, vis dažniau ateina nusivylimas. Nes besmalsaudamas pamatai, kad tai jau žinojai. Man tekę pažinoti žmogų, kuris nesuvokiamai smalsus. Jis tiesiog informacijos rinkėjas. Su juo kalbėdavau apie kokį nors žinomesnį žmogų, jis ima pasakoti kaip pas jį net baldai sustatyti. Tada paklausdavau ar jis ten buvęs ir atsakymas sekdavo, kad NE. Jam tiesiog kas nors pasakojo ir jis viską užfiksavo.

Rasa, 2012-01-28 23:52:19

Aš skiriu atskirai smalsumą ir žingeidumą. Smalsumas kartais nelabai geras bruožas, žingeidumas- puikus. Nes tarkim smalsumui priskiriu ir pletkus ir tokį va žinojimą, kaip sustatyti baldai. Žingeidumui priskiriu kitokius dalykus, pav. o kas gyvena vandeny, žiūrint pro mikroskopą… 🙂 O kas būtų, jei nukirptą laidą įkištum į rozetę? (išbandyta… 🙂 O kodėl tie riešutai skalbia, o kas skalbia iš lietuviškų žolių, ar apskritai yra tokių, o kodėl debesys mėlyni, kaip pagaminti kremą, kas yra parabenai, ar išties galima parduoti žemę Mėnulyje ir kodėl negalima ir… vis tik – kuo kvepia drugeliai?! Ir visai nesvarbu, kad pamirštu begalę dalykų, kuriuos žinojau, man iš naujo įdomu! Įdomu, kai kažką papasakoja vaikai, aš paklausiu iš kur jie žino tokių įdomių dalykų, o jie sako, kad aš juos išmokinau seniai 😀 Tai, kad atmintis prastėja, kad negalim visko atsiminti kai kurie, anaiptol nereiškia, kad turėtų mažėti žingeidumas.

Nežinau ar jis išugdomas, tas žingeidumas, bet juk būna, kai tarkim užsidegęs imi pasakoti net rankom pasimosikuodamas, tai dažnai visiems labai įdomu pasidaro net kvailiausi dalykai 😉 Ir jiems tada noras žinoti atsiranda. Arba išbandyti ką nors. Tai gal tai užkrečiama? T.y. IR užkrečiama, kai suaugam, nes vaikai visi žingeidūs 🙂

D., 2012-01-29 00:02:49

Rasai: šiuolaikiniame name jau įrengiamos srovės nuotekio relės, tad įkišus laidą į rozetę nieko ypatingo nebūtų, tik dingtų elektra 🙂

Arvydas, 2012-01-29 00:04:07

Romai, ne – aš blog‘o neturiu. Apie smalsumą kalbą užvedžiau, nes dauguma šeimininko teiginių ir buvo apie tai. Žinoma, netiesiogiai. O man ši tema įdomi, nes pastebėjau, jog kai kurie žmonės būna informacijos, žinių bei naujovių „kempinės“. Kiti, atvirkščiai, būna labiau apatiški – jiems neįdomu kiek Saulės sistemoje planetų ir jie ne iš karto pasakys kuo išskirtinis buvo Leonardo da Vinci. Aišku, negalima sakyti, kad vienos ar kitos stovyklos atstovai yra geresni žmonės, labiau mylintys tėvai ar sėkmingi verslininkai. Tiesiog man įdomu, kur yra tas grūdas, iš kurio išauga smalsumo medis? Pats save priskirčiau prie smalsių žmonių ir, kai pradedu galvoti apie to priežastis, nerandu kažkokio vientiso atsakymo. Mano atveju susidėjo daug kas – mano tėvai, mano draugai, mano gyvenimo būdas ir pomėgiai, mokytojai, dėstytojai, žmona. Dabar ir sūnus prisidėjo 🙂 Panašu į tai, kad dabartinis aš – tai įvairių gyvenimo įvykių, aplinkybių bei sąlygų grandinė, kurios visi nareliai vienodai svarbūs ir jie papildo vienas kitą. Jei trūktų kurio nors narelio, nebūtų ir vientisos grandinės. Todėl aš ir negaliu užtikrintai teigti, jog smalsumas – vien tik prigimtinis dalykas arba, kad smalsumo neįmanoma išugdyti.

Štai dėl ko aš ir užvedžiau kalbą apie smalsumą, nes kuo daugiau nuomonių išsakysime ir istorijų papasakosime, tuo ryškesnį vaizdą bus galima susidaryti 🙂 Beje, aš ir nenorėjau Jūsų, kaip specialisto, nuomonės. Jūsų, kaip žmogaus, požiūris man buvo įdomus. Ačiū Jums už tai!

Būtų labai smagu, jei dar kas nors pateiktų smalsumo pavyzdžių. O gal smalsumas, kaip tik nenaudingas žmogui? Nes, kaip Romas minėjo, tenkinant smalsumą, neišvengiamai aplanko ir nusivylimas?

Arvydas, 2012-01-29 00:08:21

D, anekdotas Jūsų komentaro tema:

Šiuolaikinės technologijos padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, kai vaikai kiša įvairius daiktus į rozetes! Žūsta tik gabiausieji..

Rasa, dėl terminų nesiginčysiu 🙂 Bet Jūsų pastebėjimas – geras! Pats apie tai nepagalvojau.

Romas, 2012-01-29 00:16:09

Na dar galėčiau pridurti tokią savo versiją… Ko gero smalsumas tiesiogiai proporcingas darbštumui ir atvirkščiai proporcingas tingumui. Tai tarsi teigiamas būtų bruožas. Bet čia pat įžvelgčiau ir ne tokį jau teigiamą: man atrodo, kad smalsiausi yra didžiausi karjeristai. Karjera nėra pats savaime toks jau blogas dalykas, tačiau itin smalsūs, mano pastebėjimu, karjeros siekia ne sąžiningiausiais būdais, o dažnai sutrypdami šalia savęs esančius

Rasa, 2012-01-29 00:22:36

Romui: keista jūsų versija.

Arvydas, 2012-01-29 00:30:59

Hm, norisi pritarti Rasai. Teiginys, kad smalsus žmogus darbštesnis – man visai priimtinas ir suprantamas. Dėl karjeristų – nesu tuo tikras. Manau, kad smalsūs žmonės turėtų būti geri specialistai, nes jiems turėtų būti įdomus jų dirbamas darbas. Ir tik tada karjera bei pinigai. Bent jau mano atveju yra taip. Tačiau spėju, jog Jūs kalbate iš asmeninės patirities – galbūt Jūs pažinojote tokį žmogų, galbūt netgi nuo jo nukentėjote. Bet tai – labiau išimtis, nei taisyklė.

Rasa, 2012-01-29 00:59:50

Vėl gi išskirčiau smalsumą ir žingeidumą. Smalsumas- tai tiesiog noras sužinoti. Žingeidumas leidžia susidaryti savą nuomonę. Tarkim smalsumą patenkiname sužinoję, kad namą galim statyti N rūšių. Jei esat žingeidus ir norit turėti namą, jūs panagrinėsit ir išsirinksit sau tinkamiausią namą, žinodami, koks jums reikalingas- mūrinis, akmeninis, šiaudinis, molinis ar koks stiklinis. Žinosit KODĖL tokio norit ir kam jums tokio, o ne kitokio reikia.

Dėl darbštumo. Labai darbštus gali būti tiesiog pareigingas žmogus, gal gali būti ištvermingas ir todėl darbštus. Žiūrint ką dirba. Labai darbštus gali būti ir visai nemąstantis žmogus. Jei reikia nukaupti kilometrą runkelių, kuo pranašesnis smalsus už ne smalsų? Smalsus gal tuo, kad jis vis žiūrės ar arti galas, o darbštus tiesiog kaups 🙂 O va žingeidus dar sugalvos, gal kauptuką reikėtų pasitobulint, kad greičiau kauptųsi, jis dar pasigrožės žolyte, pagalvos, o kaip ji žydi? Nulydės žvilgsniu bėgantį peliuką, kartu pabandys atspėt, koks paukštis čiulba ir bekaupdamas pagalvos apie kokius puikius dalykus, kuriems apgalvoti gali skirti laiko, nes rankos dirba pačios 🙂

Aš gana žingeidi. bet niekada nebuvau ir nesu karjeristė. Darbe man tiesiog norisi gerai atlikti darbą, nes jis man patinka. Net kai dirbau valytoja, kur karjeros nepadarysi :))) man buvo įdomu susižinoti visko apie visokiausias valymo priemones, kuo jos skiriasi vienos nuo kitų, ko kuriose yra, kuo skirtingi dulkių siurbliai, kodėl vieni greičiau už kitus pavargsta (paskui sau tikrai gerą išsirinkau, o tėvams greičiau pavargstantį, bet gerai siurbiantį, pas juos plotas nedidelis :). Man buvo įdomu, kodėl taip nevienodai valosi langai, kuo jie skirtingi… 🙂

Gal tai kvaila. Bet man daug kas įdomu. O prie ko čia karjera, nežinau…

Burgis, 2012-01-29 09:19:33

Apie smalsumą.

Skaičiau apie tokį mokslininkų eksperimentą. Žiurkės buvo įkurdintos tokiame labirinte, kurio kai kuriuose užkampiuose buvo maisto, o kai kur buvo įvairių nemalonių dirgiklių – spyglių, stiklo šukių, elektros poveikio elementų ir kt.

Tai va: patinai landžiodavo visur, net ir patirdami nemalonių pojūčių. Patelės išbadydavo vieną kitą kelią ir stengėsi tik tuo apsiriboti.

Mokslininkai tai aiškino skirtinga lyčių paskirtimi gamtoje…

Rasa, 2012-01-29 09:54:04

Reikia dar kartą žvilgtelt į veidrodį… O gal aš- patinas? :)))))

Arvydas, 2012-01-29 10:02:06

Rasa, Jūs paminėjote patį svarbiausią smalsumo privalumą! Smalsiems žmonėms nebūna nuobodu. Jie nuolat atkreipia dėmesį į dalykus ar veiklas, kurių didžioji dauguma žmonių nepastebi arba daro mechaniškai. Smalsieji nuolat turi krūvas įdomių minčių ir neišbandytų veiklų, jog jiems tiesiog nėra laiko nuobodžiauti! 🙂

Beje, yra manoma, jog smalsuoliai skatina mokslo, technikos, meno ir kitų sričių progresą. Gal tada galima sakyti, kad nuolatinė smalsumo palydovė yra fantazija?

Romas, 2012-01-29 12:23:05

Arvydai ir Rasa. Aš turėjau omenyje, kad dažnai smalsus yra šnipinėjantis sinonimas. O šnipinėjimas retai kada būna vedinas gražių paskatų. Paprastai jis naudojamas siekiui nugalėti, užvaldyti ir pan. Nesmalsus visada būtų niekam tikęs šnipas.

Rasa, 2012-01-29 14:34:08

🙂 Romui: aaaaaaaaaa, jūs čia kalbat apie tai, kai žmogus cekaunas būna :)))))