Štai taip!
Ir sutapk tu man taip! Iš ryto nufotografavau savo lanksvą, o dieną turėjau progą su trečiokais pakalbėti apie gėles. Žinoma, priminiau jiems savo formuylę: gėlė yra žolė; tik žmogus širdimi gali žolę paversti gėle. Tik geras žmogus, tik širdimi…
Pasirodo, gimnazistai mokėsi, kad švenčių proga negalima dovanoti baltų lelijų – jos neva tinka tik laidotuvėms. Kažką dar tokio, kad geltonos rožės reiškia ne tai ilgesį, ne tai pavydą… Plepalai! Nėra net tam tikroms progoms skirtų gėlių, nei tam tikrų gėlių dovanojimo etiketo taisyklių, išskyrus šią – dovanok širdimi! Net pikta – kada mes atsikratysime prietarų, šamanizmo, ritualų, negyvų taisyklių dvasiškai mirusiųjų visuomenėje?
***
Štai pažvelk: balta lanksva nusiprausė ryto rasa (literatūrinė klišė!), ją nutvieskė pirmieji saulės spinduliai (dar viena klišė…), ir čia atėjau aš. Su meile žiūrėjau į tą baltą gėlę – savo baltą, tyrą meilę… Aš buvau su ja, ji buvo su manimi, todėl ji buvo gėlė, o ar buvau jos mylimasis. Rasa, saulė – tai kaip auskariukai, žiedeliai mergaitei: jei mergaitė graži, mylima – puošmenėlės ją tik „įrėmina“, bet jei sutikai žiedais ir auskarais apsikarsčiusią baidyklę – tai patiri tik didesnį pasibjaurėjimą dėl jos tokio maivymosi.
*
Lanksva yra pati savaime graži! Aš jums jos negaliu padovanoti, nes dovanoti galima tik asmeniškai. (Susikrimtau, kad to negalėjau padaryti šeštadienį, dabar net atsiprašyti nemokėsiu…) Gėles dovanok tik asmeniškai! Žoles paversk gėlemis. Jei norite, kad dovanočiau jums lanksvą – atvažiuokite. Nedelsiant! Nes tik dabar ji jauna, tyra ir gaivi. Vyresnieji žino, kad gyvenime tai trunka tik sekundes… Jūs nieko iš manęs materialaus negausite, nieko nenusiskinsite, bet pajusite – kažkas jums padovanojo gėlę… O tai labai daug!
***
Svarbus papildymas:
Svarbu išsiaiškinti, ar vaismedžiai, vaiskrūmiai gali atstoti gėles? Dar kaip! Pažvelkite į migdolą prie kūdros. Niekada nevalgysime to migdolo vaisių, bet kokia puiki gėlė, tiesa? Tik kas išdrįstų nuskinti bent šakelę? O štai obels šakelę tikrai galima nukirpti, nes sodininkai rekomenduoja genėti vegatacijos metu. Juo labiau, jei obelis laukinė. Ši laukinė obelis pernai beveik neturėjo vaisių, bet šiemet bus kaip užpernai. Gerai, kad aš nugenėjau apatines šakas, nes pulkai įsimylėjusių jas vis tiek būtų nuskabę – toks grožis, su tokia užuomina (spygliukais)!
Atsakymai
Burgis, 2010-05-10 13:54:47
Dar pagalvojau, kad reikia parašyti konkrečių patarimų…
Sunkiausia gėlėmis paverti tulpes, rožes, gvazdikus, gerberas, anturius, kalijas ir visas egzotiškas žoles, nes jas jau kažkas ir ne kartą vertė gėlėmis (mylėjo jas…): tie, kurie sodino, laistė, dėjo į dėžes, lydėjo į lėktuvą…
*
Lengviausia gėlėmis paversti žibuokles, pienes (nesakyk – kiaulpienes…), alyvų, ievų, jazminų šakeles (galima skinti, galima! mylinčiam – galima).
*
Labai praktiška gėlėmis versti krapus, petražoles. Beje, tai geras testas: jei ji, gaudama smaragdinio žalumo garbanotų petražolių puokštelę, nutaiso rūškaną miną – bėk nuo jos neatsisukdamas, nes ji ne tik humoro jausmo neturi, bet ir šeimininkės instinktai neišvystyti…
Gyvas, 2010-05-10 15:27:51
Paprastas klausimas, jeigu jums įteiktų porinį skaičių bet kokių gėlių, ar būtumėt tuo patenkintas?
zore, 2010-05-10 16:20:04
Etiketo žinovas, p. A. Lydeka sakė, jog vyrams gėlės nedovanojamos… Todėl gėles dovanojų jų žmonoms ar mamoms…
Burgis, 2010-05-10 16:28:23
Gyvam: nepatikėsite, aš būčiau patenkintas! Bet tik su sąlyga, kad įteikiantysis turėtų ne menkesnį humoro jausmą už manąjį.
Bijoti lyginio skaičiaus gėlių yra dar didesnė kvailystė nei bijoti vorų (jie kažkodėl nemalonūs, tiesa?), tikėti nelaiminguoju penktadieniu 13 dieną ir pan. Pamenu, kaip vienas taupus žmogelis pririšo netyčia nulūžusį žiedą prie gėlės koto, kad netektų išmesti sveikos gėlės, papildančios puokštę iki lyginio skaičiaus…
zore: teisingai, vyrai emociškai iki gėlių retai pakyla taip lengvai, kaip iki gero butelio. Dovanokime butelius!
Žydrūnas, 2010-05-10 20:50:55
dovanoju vyrams gėlę:
http://waiternotes.files.wordpress.com/2008/12/jack_daniels.jpg
kalkit ir būkit laimingi 😉
Rasa, 2010-05-10 21:37:58
Ačiū ponui Burgiui už gražius žodžius ir nuostabias gėles (bandau įsivaizduoti, kokios jos gražios :), bet barsiu… Ponas Burgi, vakar su dviem puikiais vyrukais buvau kaime, jie dirbo, o aš sėdėjau ir ilgai ilgai žiūrėjau į migdolą. Nepakartojamas. Gaila baisiausiai buvo, kad neturiu fotoaparato, vyras išsivežęs.
Čia nelabai kokybiška vieno vyriškio daryta :)))) nuotrauka, bet nebloga 🙂
http://blog.lrytas.lt/burgis/files/2008/04/migdolas.jpg
Turit, kiek pamenu gerą fotoaparatą… Turėtų pagraužinėti jus sąžinė, kai fotografuojate belenkaip. Gėlės nusipelnė atrodyti gražiai ir nuotraukose 🙂 Juk mes jas matome ne Jūsų akimis, mes matome tai, kokias nuotraukas įdėjote… Nekokias, turiu pasakyti 🙂 Įsivaizduoti tai, ką parašėte, galime gražiai, o matosi nekaip…
Va kiek pribumbėjau 🙂
V., 2010-05-11 00:00:19
Gyvam.
Pvz. Amerikoje dovanoja tik lyginį skaičių gėlių (šešias ar dvylika) ir nustebtų, jei būtų kitaip. Kažkuriose Europos šalyse irgi, bet neatsimenu kuriose.
T. M., 2010-05-11 00:10:53
Man vakar vyras irgi padovanojo tris tulpes ir nesvarbu, jog su trimeriu (ar kaip tas instrumentas vadinasi) nupjovė, tačiau svarbu kaip jas įteikė – ir jos mielesnės už tūkstančius nenupirktų rožių – nes padovanota su širdimi
Rasa, 2010-05-11 08:48:26
Ponas Burgi, įdėjau pirmai čia tą Jūsų nuostabų seniau fotografuotą migdolą ir prisiminiau, kad tada kartu žydėjo ta gražuolė lanksva, migdolas ir nuostabiausia magnolija. Kas nutiko magnolijai? 🙁
Aš mamai kaime tada irgi nupirkau, bet skursta ir skursta, nebežydi. Gal kas turi gerų patarimų, ką daryti su ta mano magnolija? Gal persodint iš naujo? Ji gyva, tik skursta, kelis lapeliai…
Na, o gėles visokias gauti malonu. Gaila, neturiu fotiko, parodyčiau, kaip iš arti nuostabiai atrodo mažytukas žydintis pomidoras, kurį irgi esu gavus dovanų 😀 Ir visai gerai jis sutaria su greta žydinčia nuostabia irgi dovanota orchidėja… Ir abu man vienodai svarbūs, o pomidoriuko dar ir vaisių laukiu :0)
O dėl dovanojimo iš širdies… Kodėl kai kurie vyrai kartais galvoja, kad kuo brangesnę ir didesnę puokštę nupirks, tuo ten daugiau “idėta”, tuo ten daugiau ir širdies 🙂 Ir neša milžiniškas puokštes, o atsimenat mažąjį princą:
– Tavo planetos žmonės,- tarė mažasis princas,- augina penkis tūkstančius rožių tame pačiame darže ir neranda jame, ko ieško…
– Neranda…- patvirtinau.
– O juk tai, ko ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje arba truputėlyje vandens…
O pats baisiausias dalykas- visokiais blizgučiais apipurkštos gėlės, kurias pardavėjos įsiūlo vyriškiams. Vyrai, žinokit, kad tai šlykštu- tos dažytos, priblizgintos ir kitaip išdarkytos gėlės.
petras, 2010-05-11 09:12:54
Aš tai gėlių nedovanoju (nebent per jėgą, ta prasme, kai reikia, nes pačiam nekyla noras dovanot gėlės), nežinau kodėl.
Rasa, 2010-05-11 10:02:44
Aš turbūt kiauliškai padariau, kad išpeikiau Burgio nuotraukas, jis nuoširdžiai pasidalino savo grožiu su mumis, iš širdies… Manau tai todėl, kad aš truputį pikta, nes neturiu dabar fotoaparato ir negaliu pati fotografuoti viso to grožio aplink, galiu tik žiūrėti, gerti į save ir bambėti kartais 😛 Aš taip mėgstu fotografuoti! O gal mėgau, nes dabar nefotografuoju, tai nesiskaito, kad “mėgstu” 🙁
Petrui: o ką nors dovanoji iš širdies apskritai? Ką?
Burgis, 2010-05-11 10:30:25
Rasai: Jūs viską darote puikiai, nes nuoširdžiai! Magnolija, deja, šią žiemą nušalo… Nebėra ir rododendrų. Migdolas dabar, kaip matėte, tremtyje…
Bet pasaulis tuo ir gražus, kad keičiasi!
Artūras, 2010-05-11 11:43:10
Nuostabu.
Mar, 2010-05-11 13:52:54
Nuoširdžiai pritariu Rasai,Jūsų pastebėjimai labai taiklūs,nuotraukos ,kurias įdeda p.Burgis,nelabai kokios.Bet nuoširdžios.Man nepatinka nuotrauka,kurioje medis be lapų ,apsuptas vandens,panašu į mirties dvelksmą,ligą.Tačiau ,žinoma ,tai tik mano nuomonė.
Burgis, 2010-05-11 15:06:19
Mar., prašyčiau… Tuoj viską ištrinsiu, kur eisite? :-)))
petras, 2010-05-12 08:55:57
Rasai: praktiškai labai retai. nelabaisuprantu aš tikslo to dovanojimo, o jei ir padovanoju ką tai kažkaip nesureikšminu labai. ir šiaip keisti kai kurie dalykai, pvz. ateit ir sakyt mamai aš tave myliu ir pan., kai tai ir taip savaime aišku. tai kam ta demonstracija 🙂 na merginai kai tai sakoma, manau normalu, nes jausmas kitoks, kitokia meilė. tada gal ir norisi, kad ji žinotų jog ją myli. bet manau vėlgi, pagyvenus kartu ilgą laiką, to jau nebereikia 🙂
Plinijus, 2010-05-12 10:31:25
Oi, Petriuk, Petriuk; šaunus Tu vyrukas: paprastas, nuoširdus, atviras. Iki kokių trisdešimties ir aš taip galvodavau: kam pliurpt visokius niekus, kas ir taip aišku.Netiesa! Gal perfrazuojam paskutinį Tavo sakinį:” kuo ilgiau kartu gyveni, tuo labiau to reikia!”.
zore, 2010-05-12 11:50:42
Oi Jūs vyrai, vyrai… Nors viens kito protingų patarimų paklausykit…
petras, 2010-05-12 15:12:49
aš iki trisdešimties kaiptik, tad nereik forsuot įvykių :))
šiaip ne į temą, kažkaip pagalvojau: kad iš tikro geriau būtų gyvent su kitu vyru kartu, nei su moterim. pas moteriškę tik užsukant karts nuo karto :)) bet čia reik labai gerą draugą turėt, kuris panašiai jaustūsi. deja nėra pas mani tokių 😀 nepykti, kad taip į lankas nubridau 🙂
zore: žmogus visą gyvenimą mokosi, bet taip ir miršta kvailas, kai pagalvoji 🙂
Rasa, 2010-05-12 15:39:44
Petrukui 🙂 tai ne į temą pagalvojus, gal tau tada reikėtų susirasti ne draugą kartu gyventi, o draugę su kiauša… (-oi) kaip liaudy sako… 🙂 Ir viskas būtų gerai 🙂 Nieko, kokią norėsi, tokią rasi, o kokią rasi, tokia ir bus gerai 🙂
O dovanoti mokykis. Smagu dovanoti. Ir gauti dovanas smagu.
petras, 2010-05-12 16:08:12
ai man tai nieko smagaus dovanot, per gimtadienius, šventes kapitalistines-religines-socialistines. smagu nebent tik šiaip kai užsinori.
o dėl mergos su kiauš.. čia tai geras variantas :)) bet pas tą kitą merginą vistiek tada tektų ait karts nuo karto 😀
Plinijus, 2010-05-12 17:54:49
Zore, pasijutau tarsi koks gėjas. Net šiurpas nuėjo po Tavo komentaro. Tuoj pat čiumpu dviratį, porą maišų šiukšlėms ir minu savo trasa. Grįšiu, kai tems – bus pats geriausias relaksas.
Rasa, esu Tau skolingas vieną patarimą, bet, tikiuosi, jo jau nebereikia: jau bėgioji.
Rasa, 2010-05-12 18:44:11
Plinijui: ne, nebėgioju 🙁 Nes kažkas nedavė patarimo, kaip prisiversti… 🙂 Ai, man vien pagalvojus šiurpą kelia. Pats pagalvok, kaip gėdinga. Jei bėgsiu su šuniuku iki stadiono, pavargsiu, kol nubėgsiu, jau nebus ko bėgiot, reiks eit atgal. Jei nueisiu iki stadiono, vis vien apibėgsiu labai mažai. Man gėda. Niekad nekenčiau ilgų distancijų bėgt, ir išvis sportuot… Bet reikia! Sūnus tik palekia kokia 10 ratų šiap sau, apšilimui… Atsidusau net. Galvoju, kaip tokiam anekdote: jei man jau nelemta būt balerina, gal geriau būsiu tešla dramblys…
Dukra sako, kad man geriau į jogą eit, man stuburui būtų geriau, bet nežinau. Jaučiuosi absoliučia netikėle, geriausia būtų į baseiną, bet plaukt nemoku. Na, kai norėjo paskandint, tai išplaukiau, bet gerai tai nemoku. Ai, nežinau ką daryt. Ir darbas tas… Grįžtu 20 val. beveik, tai kada sportuot? Žinau, žinau, kad ryte galima, bet ryte noriu miego, aš “pelėda”. Vėl atsidusau :))))
Rasa, 2010-05-12 21:08:45
Plinijui: žinai, pabėgiojau… Paskui pirma mintis buvo: “Velniškai noriu parūkyt”, antra: “Velnias, reik mest rūkyt!”. Aišku antra geresnė… Smagu! Šuniukas su savo 10cm. kojikėm kažkaip nepavargęs atrodo, o man truputį skauda dar galvą, turbūt spaudimas 🙂
Plinijus, 2010-05-12 22:59:05
Grįžau: relaksas super (nelietuviška, atsiprašau).Šiek tiek pasikrapštysiu, pailsėsiu, nes ryt laukia smagi kelionė: Šiauliai-Kaunas-Panevėžys-Ryga-Šiauliai.
Rasa, negali būti! Šaunuolė! O patarimas labai paprastas: jeigu reikia prisiversti siekti – nesikankink. Velniop tokį malonumą.Šiandien tą įrodei. Labanakt!
sonata, 2010-05-12 23:00:44
Rasa, neforsuokit – paieškokit internete, kaip reiktų teisingai daryt kardiotreniruotę (iki kokio dažnio pagal amžių reikia “užkelt” pulsą ir kas kiek laiko didinti trukmę). Pvz., jei man 44 metai, tai pulso dažnis efektyviai treniruotei yra 131 k/min., mažiausiai pusvalandį. Bet iki to pusvalandžio gana ilgas kelias – man prireikė pusmečio. Pradėt nuo kelių minučių ir kad jokio diskomforto nebūtų, kitaip – daugiau žalos nei naudos. Svarbiausia – kantrybė, pastovumas ir noras. O “tešla dramblys” priklauso nuo vidinės nuostatos – prieš 5 metus buvau 90 kg, dabar liko 62- jokių dietų, tik sistemingas fizinis krūvis. Bandau įkalbint savo brangiausią, kuris pūkščia nuo viršsvorio ir ryja tabletes nuo kraujospūdžio. O ir bėgtakis prieš teliką yra- bet… arklį galima privest prie vandens, tik gert neįmanoma priverst:)
Rasa, 2010-05-12 23:31:27
Sonatai: ačiū už patarimus 🙂 Svorio mesti tai aš nesiruošiu, jau kažkada mečiau, bet savo būdu, asmeniniu, be jokių sportų ir jokių valgymo atsisakymų 🙂 Pasisekė neblogai. Aišku niekam nereikėtų, kaip aš dabar (23:20val.) suėsti 3 kibinus… Bet aš neblogai sveriu dabar, kokia pora kg. gal perdaug 🙂 O ką daryt, jei po palakstymų tik dabar iškepė :))))
Bet raumenys gi atrofuojasi, pakrutinsi ryte tą vietą, kur koks nors tricepsas turi būt ir liulės iki vakaro… Nesvarbu, kad nedaug lašinukų. Tiesiog seniau fizinį darbą daugiau dirbdavau, tai dabar nežinau, kaip čia su tuo dykaduoniškai tvarkytis 🙂 Ne, meluoju tubūt. Gal tiesiog man atsirado daugiau laisvo laiko ir norėčiau jį panaudoti sau, tame tarpe ir sveikatai 🙂
Plinijui: ačiū už patarimą 😀
Ir dar Sonatai: dievaži jūs visapusiškai tobula moteris. Bet jau sakiau ne kartą. Ir sportuojat ir keliatės ketvirtą. Jau apie tokį svorio numetimą išvis tyliu.
Kartais net galvoju, kad šita svetainė mane traumuoja morališkai.Tai dėl minčių apie tai, kokie jūs visi puikūs. Plinijus net šiukšles renka. Ir jei man pašauna į galvą net tokios kvailos mintys, kad reikėtų mesti rūkyti, suprantu tikrai- ne į gera, Rasa, tau čia skaityt… :)))
sonata, 2010-05-13 08:16:02
Rasa, nėr tobulų, o ir nereikia. Jūs čia kažkokį mitą apie mano asabą susidarėt. Jei netobulumo įrodymas yra rūkymas – tai aš rūkau:)) O laisvą laiką tikrai verta sau panaudot – kai pačiai gera, gera ir aplinkiniams:)
Rasa, 2010-05-13 08:29:46
Sonatai: jums negalima nė trupučio rūkyti! Taigi man atrodo kažkada sakėt, kad su širdim kažkas buvo negerai!
Na, man irgi ją pagelia ar užspaudžia ar ritmas išsimuša kartais, bet aš pas gydytoją nebuvau, tai man nepriklauso manyti, kad jai kas nors negerai 🙂
sonata, 2010-05-13 10:54:54
Rasa, viskas gerai – operuota ir kaime su grėbliu patreniruota:) žinau, kad “bučiuot rūkančią moterį- tas pats, kaip bučiuot peleninę” , bet kiek atsimenu, mūsų giminėj “palino” tik moteriška linija – dar promočiutė krėsle prie pečiaus su pypke:)))
Rasa, 2010-05-13 18:30:34
Sonatai: siaubinga 😀
Mano giminėj moterys nerūko griežtai. Iki dabar prie mamos nerūkau, gaučiau su šluota per kuprą garantuotai 🙂
varėnė, 2010-05-13 21:36:17
Moterys,moterys- rūkančios. Baisu. Paskaitykite ką ant pakuotės rašo. Tai tikrų tikriausia tiesa. Jauniems- nepradėti daug lengviau, negu mesti… O metantiems reikia pradėt dabar, šią akimirką. Ne nuo Devintinių ar Joninių…
Rasa, 2010-05-13 22:20:45
Varėnei: šiaip tai aš dar nemetanti, tik galvojanti. Pas mane ant dekstopo senokai tupi net knyga “LENGVAS BŪDAS MESTI RŪKYTI” bet aš jos dar nenoriu skaityti.
Suprantat, va šiandien ir kolegei aiškinau, darbe mane vis auklėja kas tik netingi. Aš beveik negeriu šnapso, šiuo metu nesimyliu, pas svetimus neinu, tai po paraliais, jau nors ką nors blogesnio daryti tai reikia! Jei dar mesiu rūkyt, tai gali sparnai išdygt ir nuskrisiu be laiko tiesiai į dangų!
Keturakis, jei neklystu, teisingai pastebėjo:
…Dieve mano
kas pašnabždėjo
kad angelai puola
ne slegiami nuodėmės
o nuvarginti savo skaistumo?…
Rimvydas, 2010-05-14 09:10:34
Petrui: nebūk toks kaip aš. Nudegsi. O pataisyt bus sunku.
Sonatai: jei bučiuoja, reiškia ne tas pats 😉
Aš irgi mesiu rūkyt. Kitam gyvenime. Tikiuosi :))
Burgis, 2010-05-14 09:35:48
Rasai: „… šiuo metu nesimyliu…“. Aišku, taigi rašote komentarą… :-)))
petras, 2010-05-14 10:46:34
aš rūkiau ir poto mečiau. tai šiaip rūkyt yra gerai visai, galiu pasakyt 🙂 o dėl kenkimo, tai gyvenimas labiausiai kenkia. + rūkymas vėžio nesukelia, jis tik padidina riziką juo susirgti, rementis statistika :DD gero dūmo
Lina L., 2010-05-14 13:03:49
Aš nerūkiau ir nerūkau 🙂 Didelis privalumas – kad galiu taip pasakyti. Dėl sveikatos – nėr kaip palyginti, kaip būtų priešingu atveju 🙂
Bėgiojimą jau keletą metų pakeičiau vaikščiojimu su šunimis, valanda gryname ore bet kokiu oru, tempas toks normalus, kaip lėtas bėgimas, bet įdomiau, nes galima dairytis ir stebėti kas gamtoj vyksta. Man patinka.
Dabar gamtoj vyksta visuotinis visokių gėlių dovanojimas 🙂
Iš kitos pusės – puola erkės, uodai, ir trekšt – vis užlipu ant vynuoginės sraigės 🙁
zore, 2010-05-14 13:14:09
Labas, Lina… Tas tavo “trekšt” man ir dabar per širdį…
Pamenu laikus, kai Nemuno šlaitais bėgiodavau… Tai ten kas minutę būdavo “trekšt”… Oi… Kad nemalonus jausmas…
O iš kitos pusės žiurint… Turtingi mes! Kiek daug visokių vabalėlių, paukštelių, gėlelių turim… 🙂
Gėlės dėžutėse, 2016-09-30 16:17:10
Dovanoti gėles reikai atskaingai ir tikrai iš anksto apgalvojus viską. Reikia gerai apsvarstyti, ar šioje sitaucijoje reikia dovanoti ar ne, kaip tai gali pasirodyti, ar žmogus tai įvertins. Pvz. ar vyrui gimtadienio proga dovanoti gėles ar ne? Ar einant į pirmą pasimatymą, nešti panelei gėles ar ne?
buketai, 2017-09-04 15:52:14
Tikrai dažnai dovanojus gėles, puokštes, o kartais ir vazonėliuose augančias. Manau, kad žmogui labai svarbu parodytas nuoširdus dėmesys, o gėlės tam labai puikiai tinka. Svarbu yra ne materialūs dalykai, o jausmai.
puokstes, 2019-05-27 18:32:12
O ka, smagu ir trimeriu netycia nupjautu geliu gauti, jei jos iteikiamos, o ne atejus pasakoma va netycia ten nupjoviau, nezinau ismest ar eisi pasiimsi, pasimerksi. Viskas nuo pateikimo priklauso 😉