Rašau todėl, kad tokią aktualią temą pasiūlė šis svetainės lankytoja(s), o ne todėl, kad aš moku kalbėti. Aš nemoku, bet visą gyvenimą mokausi, todėl galiu šiek tiek patarti. Tai, ką
pasakysiu, yra apie viešą kalbėjimą, bet šis tas tinka ir kalbant, pavyzdžiui, su savo žmona…
*
- Mokytis kalbėti reikia visą gyvenimą, nes sužinai vis naujų dalykų, pavyzdžiui, kaip kirčiuojama Garliava, Trakai… Kai kurias kalbėjimo ydas galima sumažinti tik metų metus treniruojantis.
*
- Reikia išanalizuoti ir žinoti, kokį kalbėjimą paveldėjai. Pavyzdžiui, aš niekada negalėčiau rungtis su diktoriais, nes esu žemaitis, „suvalgau“ galūnes, „neišdainuoju“ dvibalsių. Be to, paveldėjau greitą kalbėjimą, reikėtų kalbėti lėčiau. Bet paguosiu save ir jus – ne diktoriai yra geriausi oratoriai!
*
- „Rem tene – verba sequentur“ (Žinok dalyką – žodžiai ateis patys). Tai – svarbiausia! Iš tuščio indo neatsigersi. Tuščia statinė garsiai skamba, klausantiems tas skambesys nemalonus.
*
- Nebijok klausytojų, scenos, mikrofono! Gal padės, jei pagalvosi taip: „Visi jie – tik žmonės. Jie, pavyzdžiui, tualete nė kiek už mane nepranašesni, tai kodėl turėčiau jų bijoti čia? Aš atėjau pasiruošęs, o jie – kažin…“
*
- Kalbėdamas jaudinkis! Ne bijok, o jaudinkis, kalbėk jausmu, „užsivesk“. Nesmagu matyti žmogų, klausyti žmogaus, kuris kalba taip, lyg dirbtų nuobodžiausią darbą. Kai matai, kad kalbėtojui neįdomu, nesvarbu, kaip gali būti įdomu, svarbu klausytojui? Reikia kalbėjimo aistros!
*
- Pasirink teisingą proporciją tarp plano ir improvizacijos. Man nesiseka, aš dažnokai improvizacijomis užgožiu planą… Nieko verta kalba be plano, bet dar blogiau – be improvizacijų, kalbos gimimo čia ir dabar. Planą galima pasirašyti, bet jokiu būdu negalima pasirašyti kalbos! Ir mintinai jos išmokti negalima, draudžiama!
*
- Galvok apie tai, ką kalbi ir kalbėk tai, apie ką galvoji. Mintis bent vienu žingsneliu turi pralenkti liežuvį. Dabar supranti, kokiu tempu turi dirbti tokių cholerikų kaip aš mintis? Melancholikams lengviau…
*
- Trumpiau! Dar trumpiau! Kalbėjimas – sidabras, tylėjimas – auksas. Va, šito mokausi visą gyvenimą, bet dar tik pramokau… Gali kalbėti nuostabiai, bet jei vietoj pusvalandžio kalbėsi tik 20 minučių – visi klausytojai apsidžiaugs, neabejok! O jei tostą pasakysi per 30 sekundžių, o ne per dvi minutes, svečiai visą vakarą su tavimi draugaus…
*
- Tai, ką sakai tu pats sugalvojęs, sukūręs yra pusė vertės to, ką pasakai apie perskaitytus, girdėtus, matytus, kitų sukurtus dalykus. Nes juk kalbai išrenki įdomiausius, patraukliausius, mažai žinomus dalykus, tiesa? Išrenki kitų gal šimtmečius kurtus, šlifuotus dalykus, faktus, frazes, laiko patikrintus posmus, todėl tai – vertybė. Tik nereikia daugiau dviejų giliamintiškų citatų, posakių „apie gyvenimą“, patarlių… Deja, dabar nieko verti kalbėtojai, pavyzdžiui, kai kurie edukologai, užverčia klausytojus menkaverčių „mokslininkų“ mintimis. Taip lektorius bando savo neišmanymą užtverti „kinų siena“. Apie kinų sienos naudą (tiesioginę) žinome…
*
- Svarbiau tai, kas tu esi, o ne tai, kaip tu kalbi. Tai – esmių esmė! Ir vis tik – gerai kalbantys turi daug pranašumų prieš blogai kalbančius. Daugybė žmonių kalbėjimu net užsidirba duonai, o kai kurie – net storam sluoksniui sviesto ant riekės. Pabandykite.
Atsakymai
Burgis, 2012-04-22 10:49:25
Ačiū?…
Vladas, 2012-04-22 10:59:25
“Kalbėti žmogus išmoksta per pirmus – antrus gyvenimo metus. Visą likusį gyvenimą jis mokosi klausyti.”
jei rimčiau, tai visus gebėjimus tobuliname kol esame gyvi. Ačiū už įrašą. Man, vienas svarbesnių – punktas apie kalbos trumpinimą:)
sonata, 2012-04-22 12:47:20
Gal dar tiktų: negalima iš karto atsiprašinėti – “labai jaudinuosi”, “nesu pasiruošęs”, “jūs gal geriau žinote”. Tada iš karto kyla klausimas – kodėl turiu klausyti dabar, paklausysiu, kai bus lektorius bus pasiruošęs. Labai sudomina prisistatymas jumoro forma, net jei tai tema apie pakitusią PVM skaičiavimo sistemą. Ir neužmiršti emocinių pauzių – kai auditorija po 10-15 min.”prisnūsta” , vėl tinktų su tema susijęs juokelis. Svarbu, kad pačiam būtų įdomu, tada įdomu ir kitiems.
Arvydas, 2012-04-22 13:17:31
Kalbasi du matematikos profesoriai:
– Žinai, man atrodo, kad mano studentai – visiški kvailiai!
– Hm? Kodėl taip manai?
– Vakar aš jiems išdėsčiau savo paskaitą. Jie nieko nesuprato. Tada aš pakartojau antrą kartą. Jie ir vėl nieko nesuprato! Įsivaizduoji?! Tada aš paaiškinau trečią kartą, jau net aš pats supratau, o tie, kvaileliai, vis tiek nieko nesuprato!..
Štai, kaip reikia sakyti viešas kalbas! :))
Lukas, 2012-04-22 16:36:15
O gal autorius parašys tokia tema: „Kaip išmokti kalbėti su panelėmis?“ 🙂
art, 2012-04-22 16:38:59
Ačiū gerb.Burgiui už atskirą temą ir įdomius patarimus. Kalbėti mokintis tikrai reikia. Dažnai matau kaip “liežuviu užtepa ant duonos sviesto”.
Ruošiant pranešimą ar kalbą reikia būtinai turėti planą ir išmokti jį mintinai. Darant pranešimą, dėl jaudulio vistiek pamirši kažką, gal net kažką ir supainiosi, bet be plano bus visiška mišrainė ir anekdotas (toks kaip Arvydo:)
Burgis, 2012-04-22 17:48:13
Lukui: parašysiu… 🙂
sonata, 2012-04-22 21:48:58
http://www.lrytas.lt/-13351116071333986357-gimnazijos-direktorius-b-burgis-i%C5%A1silavinimas-reikalingas-ne-tam-kad-daugiau-u%C5%BEdirbtum.htm
Paskaičiau komentarus… brrr… kaip skiriasi nuo čia besilankančių. Bendras vaizdas toks, kad rašo girti, apsirūkę ir šiaip nestabilūs analfabetai piliečiai. Labai norisi tikėti, kad tarp visų mūsų tokių mažuma.
Burgis, 2012-04-22 21:59:20
Sonatai: tegu kalba… Žmonės mokosi kalbėti. Labai gerai, kad internetas suteikia galimybę keiktis net rašyti nemokantiems – visuomenėje mažėja įtampos.
Vladas, 2012-04-22 22:01:51
Sonata, nepergyvenk. Suprask, daugybė žmonių nesugebėjo įgyti išsilavinimo netgi tik tam, kad daugiau uždirbtų. Pasidžiaukime tuo, jog jie aplamai moka rašyti:))
sonata, 2012-04-22 22:06:57
Vladai, ar Jūs tą reiškinį vadinate “mokėjimu rašyti”?:))
Ieva, 2012-04-23 02:33:04
Kaip merginoms kalbėti su vaikinais, kaip juos… nukryžiuoti… Tai – taip pat ne mažiau aktualu! :-))
Vladas, 2012-04-23 06:42:34
Sonata, aš suprantu perkeltinę prasmę, betgi jie ten ne kryžiukus piešia:)). Sutik, jog ta publika tiesiog tautos šviesuliai, lyginant su tais, kurie savo intelektą, emocijas ir vertybes tesugeba išreikšti piešiniais ant tualetų sienų (matai, šiais laikais ir mūsų landšafte striuka su urvais):)
Arvydas, 2012-04-23 08:57:14
Vladai, stoju į Sonatos pusę ir taip pat manau, kad didžioji dalis komentarų savo turiniu nenusileidžia piešinių ant tualetų sienų turiniui. O kai kuriais atvejais net ir lenkia..
Nežinau, gal tuose komentaruose ir galima įžvelgti kažką pozityvaus, pavyzdžiui, žmonės išlieja agresiją, žmonės truputį moka rašyti, žmonės naudojasi internetu, bet aš ten nieko pozityvaus neįžvelgiu. Bet ir per daug nepergyvenu, nes šunys loja, o karavanas ir toliau keliauja! 😉
Matilda, 2012-04-23 08:59:07
Sonatai, ten yra ,,Lietuvos rytas”. Jį skaito labai marga publika, todėl ir komentarai tokie. Be to, daliai žmonių būdinga pulti kitaip mąstantį, kitaip darantį, ar kitaip atrodantį žmogų.O Gerb B.Burgis yra vienas iš tų. Mūsų žmonės gyvena stereotipais- vienas iš jų- užsienyje geriau, ten ir universitetai geresni, ir mokytis lengviau. Nelengviau. Dukra studijuoja, ir žinau, kad sunku, be to, dar ir dirba. Ten visai kitoks požiūris į mokslą- nenusirašysi, turi pats viską išmokti, kadangi visi egzaminai, atsiskaitymai tik raštu ir darbai tikrinami. Ras nusirašytą ar pagaus nusirašinėjant- šalinamas iš universiteto. O dėl mokymo lygio- drįsčiau suabejoti, jų gana siaura sritis. Pati baigiau VU lituanistiką prieš 30 metų. Džiaugiuosi, nes tai buvo puiki mokykla, džiaugiasi ir kiti bendramoksliai. Dabar gal kitaip- taip pat siaurinamas disciplinų kiekis, bet nemanau, kad mokslo lygis Lietuvoje žemas.
Iš arčiau, 2012-04-23 09:17:14
Aš manau, kad ryto, delfio komentaruose ne visada , tačiau labai dažnai būna ir teisybės (o kartais ir humoro 🙂 ), tai jau kaip ten pažiūrėsi. Taip, rašo žmonės kai kurie kaip beraščiai, tačiau negi tik viena nuomonė yra ant Lietuvos teisinga? Ponas Burgis išdėstė nuomonę, su ją ne visi sutinka, ką jie apie tai negali parašyt? (aišku kokia forma tai kitas klausimas). Negalima priimti vienos nuomonės už faktą, nes tokiu būdu ir atsirado Leninas, Hitleris ir pan. veikėjai…
Arvydas, 2012-04-23 09:41:34
Iš arčiau, šiurpina komentarų turinys, o ne ten dėstoma nuomonė 😉
Iš arčiau, 2012-04-23 10:05:34
Kokioje aplinkoje tada gyvenate (netgi pasakyčiau -realybėje), jeigu turinys šiurpina. Žinoma, jeigu dėkui ačiū, malonu ir pan. girdite po kiekvieno krustelėjimo, o žodis velnias yra uždraustas ir nevartojamas visoje giminėje tada sutinku, turinys gąsdina. Kitu atveju, pasiklausikyt kada nors eidamas gatve kaip žmonės šneka, koks toks kalbos turinys (žinoma jeigu tai ne verslo susitikimas), pasiklausykit kokia kalba vyrauja televizoriuje (ypač tiesioginėse transliacijose)… Ir čia ne tik Lietuvoje… Ar teko kada būti UK pube? 🙂 Ten turinys tikrai nėra oficialus, o š…edevras tik menkas žodelytis bendrame fone. Komentarai kaip ten bebūtų yra visuomenės dalis, o kokia visuomėne tokie ir komentarai. Štai kokia mums žala padarė ilgi metai Tarybų Sąjungoje, o bet tačiau, negi dabar vaidinsime šventus intelektualus ir tiesiog piktinsimės kiekvienu beraščiu… Yra kur kas įdomesnių užsiėmimų.
Dominykas, 2012-04-23 12:18:04
Iš arčiau, na, viską teisingai kalbate, bet prie ko čia ta Tarybų Sąjunga? Arba gal priminkit, kada visgi UK buvo Stalino okupuota?:)
Arvydas, 2012-04-23 12:20:07
Hm, iš arčiau, bijau, kad mes kalbame ne apie tą patį. Jūs mane raminate, lyg aš isteriškai pulčiau tuos komentatorius. Man jie vienodai šviečia. Tie komentarai, jų nuomonė, jų turinys yra tų pačių komentatorių problema. Jie viskuo nepatenkinti, pikti bei pagiežingi, jiems su tuo ir gyventi.
Na, o pasakyti „vau!“, pamatęs tokius minčių perlus, manau, turiu teisę. Ir nereikia čia įterpti Londono, Stokholmo ar Vašingtono priemiesčių. Negi, pamatęs, kad kažkur yra daroma blogai, aš taip pat turiu daryti blogai arba tą broką pateisinti?! Aš savęs intelektualu ar šviesuliu nelaikau, bet, jei man bendraujant su žmogumi, per keiksmažodžius neina suprasti, ką žmogus nori pasakyti, aš dažniausiai nusisuku ir nueinu. Arba paprašau, kad pašnekovas save labiau kontroliuotų.
Beje, įdomus pastebėjimas – man darbe tenka dirbti ir vadovauti žmonėms su menku išsilavinimu arba netgi be jo, buvo ir pora buvusių kalinių, bet su visais sutarėme be didesnių problemų. Kalbant akis į akį, jei aš nesikeikiu arba keikiuosi ganėtinai mažai, pašnekovas nesąmoningai pradeda kopijuoti mano kalbėsenos manierą. O štai internete, kur tiesioginio kontakto nėra, visi jaučiasi turį ką pasakyti ir bet kokiu jiems priimtinu būdu. Bet tai nereiškia, kad aš turiu visą tą rašliavą skaityti, o tuo labiau, ieškoti kažkokių pateisinimų!
Kita vertus, Jūs turite teisę elgtis ir galvoti kaip tinkamas. Kiekvienas turime savo nuomonę, savo patirtį, savo suvokimą. Gaila, bet šioje situacijoje, aš linkęs savo nuomonės nekeisti.
Mindaugas, 2013-10-26 00:04:52
Gerai pasakyta, ,,kalbėjimas sidabras, tylėjimas auksas”, bet kalbant apie mane, aš dažniausiai tyliu ir klausau, bandant kažką pasakyti vis pagalvoju, kad tai nesamonė, o kai praveriu burną dažniausiai nusišneku, o žmonės mane laiko, kad aš moku kalbėti, bet tiesiog aš klausau ir viskas. Gal dar galima pridėti, kad norint gerai kalbėti reikia išmokti klausytis. Norint kažką pasakyti, reikia buti apsiskaičius, nes kalbedami mes parodome savo išprusimą ir koki esame žmonės. Bet mano patarimas, norint išmokti gerai kalbėti, reikia daug mokintis, domėtis pasauliu, žmonėmis. 🙂 Ačiū už šitą straipsnį.
Eglė, 2014-03-03 21:43:31
Ir man ta pati bėda: „paveldėjau greitą kalbėjimą“. Bet mažumėlę ramiau, kad ne man vienai 🙂
Kornelija, 2016-03-18 15:22:48
Tas greitas kalbėjimas kartais labai pakiša koją, kai neduok dieve ne taip kažką pasakysi, ar kažką ne taip supras. Bet lankausi retorikoj, tai pradedu įgauti gerų įgūdžių 🙂 http://retorika.lt/mokymai/atvirieji-mokymai/pirmojo-lygio-iskalbos-mokymai/