Kaip laikyti matematikos egzaminą?

Negaliu suprasti, kaip gauti 100 balų (taškų? tugrikų? politinių dividendų?) iš lietuvių kalbos abitūros egzamino, bet juo labiau nesuprantu, kaip galima NEGAUTI 100 iš matematikos… Mokyklinėje matematikoje nėra nieko, ko negalėtum išspręsti! Gal trūksta psichologinio pasirengimo? Pabandysiu parašyti keletą taisyklių, kurios turėtų tikti ne tik abiturientams:

1. Nebūk žioplas! Kiek daug klaidų, neišpręstų uždavinių ne dėl to, kad žmogus nemokėjo, o tiesiog “suklydo”, “nepamatė”. Galvok taip: minuotojas klysta vieną kartą. Neturi teisės suklysti, nepamatyti!

2. Mokėk pagrindines formules. Pabrėžkime – tik pagrindines! Nejaugi rizikuosi naudoti įmantresnę formulę jos čia pat neišvedęs ir bazinių formulių, nepatikrinęs eksperimentiškai? Jokiu būdu!

3. Eidamas į egzaminą, kas žingsnis kartok esminius sprendimo principus, taisykles: pridėti-atimti, padauginti-padalyti, apibrėžimo sritis (nedalyti iš nulio, aritmetinė šaknis yra neneigiamas skaičius iš neneigiamo skaičiaus), dauginant ar dalijant nelygybę iš neigiamo skaičiaus, pakeičiamas nelygybės ženklas priešingu ir pan. Ką pridėti-atimti – tikrai sugalvosi, svarbu nepamiršti, kad toks principas taikytinas.

4. Rašyk tvarkingai! Džiunglėse tik gyvatės veisiasi. Neįmanoma teisingai išspręsti, mąstant neteisingai ir rašant netvarkingai. Mintis neturi užkliūti sąvartyne.

5. Dirbk greitai, bet ištvermingai. Taip bėga elnias iš degančio miško. Turi paskirstyti laiką, jėgas, turi dirbti maksimaliu tempu, bet neprarasdamas budrumo, dėmesio.

6. Visada pradėk nuo lengviausių uždavinių. Vos “įstrigęs”, imkis kitos užduoties. Prie nebaigtų grįši paskui, kai jau žinosi, kiek laiko liko ir nebesijaudinsi, nes nemažai jau būsi padaręs.

7. Klaidos visada ieškok nuo pat sprendimo pradžios. Nuo pat sąlygos – gal neteisingai nusirašei? Spręsk iš naujo, nežiūrėdamas į ankstesnį sprendimą. Spręsk visai kitaip (dažniausiai tai įmanoma).

8. Viską patikrink! Galvok ir už uždavinio pateikėjus – tikriausiai nori tave “apmauti”, “įpiršti” klaidingą atsakymą, leisti nepamatyti, kad be to atsakymo, kurį gavai, yra dar vienas ar keli. O gal keli iš atsakymo variantų netinka, todėl, kad…

9. Rašyk žodžius, sakinius, ne tik formules, lygtis. Aiškink tikrintojui taip, kaip aiškintum savo draugui. Žinoma, nerašyk romanų ar poemų – tai matematika.

10. Pagaliau – jei negali išpręsti viso  uždavinio, kodėl tau nepasiimti atlyginimo už dalį sprendimo? Būtinai logiškai spręsk, rašyk tiek, kol tai logiška, teisinga.

***

Smalsu, ar padės? Eksperimentuosiu ir su savo studentais.

Atsakymai

Mantas, 2009-05-22 10:52:07

Šįkart telieka tik sutikti.

Lietuvių kalbos egzaminas labai neapibrėžtas ir nelabai gali būti objektyviai įvertintas. Su matematikos vertinimu viskas daug paprasčiau. Bet vis tiek pernai sugebėjau tik 80 gauti, nors nieko ten sudėtingo nebuvo. Kažkiek išsiblaškęs buvau ir sugebėjau pritrūkti laiko, ko man anksčiau nebūdavo.

Šiaip pridėčiau dar vieną patarimą: Nepervertink savo jėgų. Nes pats kartais dėl šito dalyko nukenčiu.

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-22 12:06:49

Mantai, jei kalbi apie valstybinį egzaminą, tai frazė „80 gauti“ skamba kaip gilus kognityvinis disonansas.

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-22 12:10:19

Tik dabar pastebėjau, kad ir B.B. rašo „nesuprantu, kaip galima NEGAUTI 100 iš matematikos“.

Paaiškinu: 100 balų įvertinamas maždaug 1% egzaminą išlaikiųsiųjų mokinių; tie, kas geriausiai atliko visą egzamino užduotį. Pakanka atlikti tą užduotį šiek tiek blogiau už juos…

Justė, 2009-05-22 12:37:31

Žinau, kad pernai per valstybinį matematikos egzaminą palikau žioplų klaidų. Bet vistiek gavau 100. Taip kad labai priklauso, kokie kiti laikantieji, kaip jie dirba, ko jie nemoka arba moka geriau už tave. Nes jei toje pačioje vietoje suklys dauguma, tai tavo rezultatas per daug nuo to ir nenukentės. O šiaip tai sėkmės visiems laikantiems 🙂

as, 2009-05-22 12:52:52

visi zino, kad 100% gauti reikia aplenkti 100% mokiniu, bet vis del to tai irgi nera taip jau sunku, nes egzamine is tiesu nebuna sunkiu uzduociu, todel jei moki tiek, kiek reikia 100%(ar kokius 95%) GAUTI nera sunku butent del to, kad didele dalis Lietuvos nemoka elementariu formuliu, sprendimo budu, suklysta ten, kur stengiamasi suklaidinti. Jei galvoji tik apie save, tai ismok, parasyk kuo geriau ir geriau GAUSI.

nesvarbu, 2009-05-22 13:05:10

ne mazdaug 1%, o 1% – egzamina islaikiusieji rikiuojami pagal surinktus balus; nuo geriausiai islaikiusiu – pirmas procentas gauna 100 balu, antras procentas 99, trecias 98 ir t.t. Taigi tikimybe NEGAUTI 100 is egzamino yra mazdaug 99/100

Burgis, 2009-05-22 13:11:01

Žinovai, žinovai… Tik nepamirškite, kad dėl žemutinės teigiamo įverčio ribos priimamas POLITINIS SPRENDIMAS! Taigi ne po procentą mažėja įverčiai, ne po procentą!

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-22 13:21:30

Poetai, poetai…

Ne tiksliai 1%, o tik maždaug 1% nes a) išlaikiusiųjų egzaminą skaičius gali ir nebūti tikslus 100 kartotinis ir b) nes gali atsitinkti ir atsitinka, kad vienodai taškų surinkusiųjų skaičius nėra lygus 1% ar jo kartotinis.

Apatinės ribos judinimas beveik nekeičia šimtukui reikalingos taškų skaičiaus ribos.

Beje, gera yra ta (norminio egzamino) užduotis, kurios pusę įveikia tik pusė egzaminą išlaikiusiųjų.

Burgis, 2009-05-22 13:59:12

R.Z.,: ar galite teigti, kad šimtukų atestatuose yra maždaug tiek pat, kiek ir vienetukų? Klausiu rimtai, nes nežinau, o tie, kurie žino, mano, kad tai – valstybės paslaptis.

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-22 14:18:33

Žiūrint kurio dalyko. Imkime 2008 m. matematiką:

http://www.nec.lt – Ankstesni metai – rezultatų analizės – matematika (atsisiųskite pdf).

1 diagramoje aiškiai matyti, kad ties išlaikymo riba (13 taškų) surinko beveik 350 mokinių, t.y. beveik trys procentai nuo išlaikiusiųjų. Jei visų mokinių įvertinimai būtų skirtingi, šie 300 mokinių pasidalytų 1, 2, ir 3 balus. Dabargi jiems visiems skirta po 3 balus. Beje, tai gerai matyti 2 diagramoje.

Dešinė 2 diagramos pusė aiškiai rodo, kad 100 balų gavo tie, kas surinko 57, 56, 55, 54 ir 53 taškus.

Taigi atestatuose matematikos VBE 100, 99 ir 98 balų įvertinimus turi maždaug tiek pat mokinių, kiek jų turi 3 balus.

Aurelija, 2009-05-22 16:34:16

hm…na aš niekaip nesuprantu, kodėl 57, 56, 55, 54 ir 53 gavo po 100 balų! Juk jie gavo 57, 56, 55, 54 ir 53 balus! ar aš jau matematikoje visai nebesigaudau. o juk ir 57 ir 53 skiria net 4 balai (galėjo būti neišspręsti 2 arba 1 uždavinys) !!!! dievaži, nesuprantu šitos sistemos nors tu ką

Burgis, 2009-05-22 16:59:19

R.Z. ir Aurelijai: QED (Quad Erat Demonstrandum) – tai ir reikėjo įrodyti: jei kiekvieną BALĄ (ne tašką, atestato įvertį, o būtent BALĄ už uždavinius) būtų vienodai sunku pelnyti, tai tos NEC diagramos šį tą atskleistų. Bet juk tai netiesa, netiesa! Pagerinti rezultatą nuo 13 iki 16 visai ne tas pats, kaip pagerinti rezultatą nuo 52 iki 55 ir pan. Ir kodėl žemutinė riba 13?! Todėl, kad priešingu atveju nekaip atrodytume Europoje ir universitetai pritrūktų žaliavos…

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-22 22:01:21

Tai jau tikrai demonstrandum. Dešimtmetį veikia norminė vertinimo sistema, o iki šiol painiojami taškai (už uždavinius) su balais (procentilės numeriais). Perskaitykite pirmąjį įrašo sakinį darsyk. Man kiek nejauku.

Aurelija, 53-57 taškai virto 100 balų todėl, kad taip veikia norminė vertinimo sistema, kurios esmė – kuo artimesnis idealiam suskirstymas į procentiles.

Teiginys dėl rezultato gerinimo nuo 13 iki 16 ir nuo 52 iki 55 NEPALYGINAMUMO visiškai teisingas. Nėra būdo nustatyti, kas lengviau ar sunkiau. Ir nereikia (nėra prasmės) to daryti. Viskas, ką matuoja valstybinis egzaminas – išlaikiusiųjų tarpusavio pasiskirstymas.

Yra nuomonė, kad tai negerai. Yra ir argumentų (prisiminkite ką sakiau apie pusę užduoties). Vienok niekas dar neišrado ir neįdiegė tokio egzamino, kuris objektyviai matuotų pasiekimus, atitikimą iš anksto numatytam standartui.

O gal jūs manote, kad senoji egzaminų sistema buvo objektyvesnė?

Burgis, 2009-05-22 23:04:30

Gerb. Raimundai, man nesmagu kaip šeimininkui prašyti, bet privalau: truputėlį sumažinkite arogancijos. Jei taikote man, kad nežinau vertinimo sistemos, tai tikrai “prašovėte”: pirma, aš universitete egzaminuoju 37 metus ir žinau įvairiausių, žymiai geresnių už abitūros norminę, sistemų; antra, gimnazijoje jau 10 metų veikia mano pasiūlyta atrankos ir testavimo sistema – ji žymiai patikimesnė už abitūros “atrankos” sistemą; trečia, aš ir žodžiu, ir konferencijose (pranešimais, straipsniais) esu polemizavęs su pirmuoju NEC direktoriumi ir tikrai žinau, kad normine sistema maskuojama tikroji švietimo būklė. Tiesiogiai su ta sistema susiję valdininkai to nė neslepia, o tokie pareiškimai kaip Jūsų tik klaidina žmones. Taip, net mokytojai neperpranta, kaip taškai virsta balais, bet dar labiau jie neperpranta, kodėl jie kasmet virsta kitaip ir nerodo švietimo sistemos pokyčių. O pokyčiai – grėsmingi! Be to, negalima arogantiškai tvirtinti, kad visi kiti egzaminuotojai, net IQ tyrėjai, netaikantys norminės sistemos, yra neišmanėliai. Ar Jūs galite įrodyti, kad 20 metų veikusi priėmimo į KPI matematikos egzamino sistema buvo bloga? Visi ją taikę profesoriai – neišmanėliai?

Galiu sutikti tik su tuo, kad dabar staiga norminę sistemą pakeitus kriterine ir abiturientams davus spręsti prieš 20 metų per stojamuosius duotus uždavinius, visuomenę ištiktų šokas.

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-23 07:07:05

Atsiprašau. Nesupratau, kuri vieta ką klaidina. Neginu norminės sistemos, kuri, pritariu Jums, paslėpė rezultatus, tačiau ženkliai sumažino korupciją.

Tikiu, kad yra geresni sistemų, tik neišmanau, kaip jas būtų galima pritaikyti nuolatiniam mokinių egzaminavimui, kuris, beje, įrašytas šios vyriausybės programoje. Būtų pasakiška, jei galėtume apie tai konstruktyviai diskutuoti.

Burgis, 2009-05-23 09:58:36

R.Z.: priimta. Štai keletas mano teiginių diskusijai:

1. Būtina apginti NEC, būtina apginti centralizuotą egzaminavimą.

2. Geriau karti tiesa nei saldus melas. Būtina kasmet žinoti ir į atestatus rašyti taškus, o ne balus (kitaip sakant, nuo norminės sistemos pereiti prie kriterinės). Argumentai: 1) Centrinė ribinė teorema mus apsaugos nuo kritikos, kad “šiemet buvo sunkios užduotys” (maždaug: sumuojant didelį skaičių atsitiktinių dydžių skirstinys artėja prie normaliojo; konkrečiai: jei kasmet taškų skaičius bus apie 60-70, užduočių – apie 20, tai viskas bus “normaliai”); 2) metai po metų mes žinosime, kaip kinta bendras žinių, gebėjimų, išmanymo lygis; galėsime retkarčiais pakartoti prieš 5-7 metus duotas užduotis – sutaupysime…

3. Jau rašiau: egzaminas turi būti klasika, o ne džiazas. NEC tai realizuoti paprasčiau, nei egzaminuojant mokyklose.

4. NEC egzaminai ir kriterinė sistema kasmet apibrėžtų, patikslintų ir mokymo standartus – ko moksleiviai neišvengiamai turi išmokti.

5. Egzaminai padeda tobulėti mokytojams tik tuo atveju, jei egzaminų užduotys yra klasikinės, nuspėjamos, stabilios. Loterijos nepadeda tobulėti ne tik mokytojams, bet ir loterijose dalyvaujantiems lošėjams….

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-24 06:13:39

Be abejo, vertinimas turėtų būti i š o r i n i s (anksčiau pateikėte labai viliojantį vieno EC aukštosioms pavyzdį).

Mano galva, esminė dabar galiojanti nuostata, smarkiai prieštaraujanti vieningam vertinimui, yra ugdymo turinio individualizavimas.

Individualizuoti galima metodus, tačiau siekiamas tikslas turi būti tas pats. Antraip kokia vieningo egzamino prasmė?

Burgis, 2009-05-24 08:27:13

R.Z.: absoliuti tiesa dėl individualizavimo! dabar kaip tik dėl to ginčijamės su valdininkais…

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-24 13:10:35

Dėl norminės ir kriterinės sistemų palyginimo:

a) iš 2 diagramos (žr. VBE razultatų analizę) matyti, kad taškų-balų priklausomybė yra beveik tiesė. Todėl vieningo STOJIMO organizavimui beveik nėra skirtumo, kas bus rašoma į atestatą (ar taškai, ar balai).

b) norminė vertinimo sistema (kurios pagrindinis taikinys vis tik yra bendrasis stojimas, o ne brandos paliudijimas) VERČIA sunkinti egzamino užduotį taip, kad jos pusę įveiktų tik pusė išlaikiusiųjų.

Todėl kriteriniais taškais išreikštas faktas, kad mažai kas išsprendė visą užduotį (ir surinko visus galimus taškus) visai nereiškia tragedijos. Teoriškai „standartinį“ siekamą lygį turėtų atitikti 50% užduoties.

Čia yra nedidelis užburtas ratas. Abiturientai (ir jų tėvai), norėtų, kad normalus vaikas išspręstų visą užduotį. Jei taip atsitiktų, kriterinė vertinimo sistema liktų patenkinta (dauguma pasiekė tikslą), tačiau bendrasis stojimas sužlugtų (visi stojantieji, sakykime, į matematiką turėtų vienodą (maksimalų) taškų skaičių, ir būtų atrenkami pagal kitą kriterijų (sakykime, teksto interpretaciją, visuomeninę veiklą ir t.t.)).

nesvarbu, 2009-05-24 13:45:16

visi stojantieji, sakykime, į matematiką turėtų vienodą (maksimalų) taškų skaičių, ir būtų atrenkami pagal kitą kriterijų (sakykime, teksto interpretaciją, visuomeninę veiklą ir t.t.)

O tai butu blogai? Kodel?

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-24 13:49:04

Todėl kad jų gebėjimai matematikai būtų nevienodi, o egzaminas būtų to neišmatavęs.

Kalbu, žinoma apie normalų konkursą (2-3 į vietą), o ne apie dabartinį beveik privalomą aukštąjį mokslą (kurnors įstoja visi).

Justas Butkus, 2009-05-24 14:01:18

Pavasarinės aistros… 🙂

Manau, kad vežimėlis ne toje vietoje stovi.

Kaip p. Raimundas paskutiniame komentare rašė – norminė sistema reikalinga tik stojimams.

Tad gal yda ir kyla iš dviejų mokymosi pakopų susiejimo: dviejų turų “loterija” menkai ką pasako apie abituriento ketinančio stoti į aukštąją mokyklą motyvaciją ir pasirengimą.

Stojantieji turėtų būti rikiuojami ir atrenkami. Tačiau atranka turėtų būti paremta kriterijais, o ne maišos metodais.

Bet žinia čia visos sistemos pertvarka: profesinis orientavimas mokyklose, realios rekomendacijos (stilius “parašyk ką galvoji, aš pasirašysiu” turėtų išnykti) bei motyvacijos ir galiausiai jau Jūsų čia minėta drąsa pripažinti sistemos būklę.

Ta riba tarp 13-17 ir 52-56 taškų gali būti dar įdomesnė tuo, jog esant vienam uždaviniui, kuris vertinamas 13 balų ir jo neišsprendžia niekas apart vieno mokinio (taip, taip, tai _neturėtų_ nutikti ir dėl to skiriama daug laiko užduočių rengimui), kuris pats tuo tarpu nespėja daugiau nieko išspręsti (na, gal dar kelis testo klausimų atsakymus pažymi), bet pastarasis uždavinys atskleidžia gebėjimus spręsti nestandartinius uždavinius, po surikiavimo norminio vertinimo atveju jis gautų 3 balus, o kriterijais paremto vertinimo atveju jis aukštosios mokyklos stojimo komisijos (čia jau paprastas rūšiavimo metodas netinka, kompiuterinė ekspertinė sistema nebent galėtų padėti atrinkti stojančiuosius) galėtų būti gerai įvertintas ir priimtas.

Žinia, čia aš labai jau daug “bet” keliu, tačiau tai mano požiūris į šią problemą sistemą.

Ir dar, p. Burgi, man atrodo, jog Jūsų įrašo pradžioje iškelta mintis teisinga tik tuo atveju, jei matematikos egzaminą laikyti pasirinktų tik tie, kuriems tai įdomu ir kurie supranta, kur eina.

Tiesiog kai matematikos valstybinį brandos egzaminą renkasi žmogus, kuris visą laiką mokykloje jos mokėsi B lygiu ir dar ne itin gerais pažymiais, gal nereikėtų tikėtis, jog jis gaus geriausią įvertinimą.

Tiesa, čia yra kita problema. Kartais sakoma, kad “mokyklose trūksta objektyvaus vertinimo”, matyt turint omenyje, jog kokiame mažame miestelyje mokinys galėjo žaisdamas kamuoliu iškulti mokytojos kambario langą, o po to jam nebebuvo leidžiama atsiskleisti, tačiau jis savarankiškai pasiekė puikių rezultatų.

Tačiau ši mano mintis apie pasirinkimą ir galimybę negauti puikiausio įvertinimo už matematikos VBE taikoma bendram atvejui, o ne atskiroms problemoms…

Burgis, 2009-05-24 14:05:49

R.Z.: Jūs nepagalvojate apie du dalykus: 1) kokia turi būti psichologinė būsena žmogaus, kuris stropiai, iš visų jėgų mokėsi 12 metų, bet negali išspręsti visų užduočių? Jei aš būčiau abiturientas, būtinai paduočiau tokią valstybę į teismą – niekas neturi teisės tyčiotis iš mano pastangų; 2) Manoma, kad norminė sistema “sulygina” visus nepriklausomai nuo užduočių sunkumo; atsakykite man, Gerb. Raimundai, ko vertas mano abitūros penketas (penkiabale sistema) prieš dabartinį šimtuką? Nejaugi Jums pačiam niekada nekilo noras to sužinoti apie savo išsilavinimą? Juk mes visi – viena visuomenė.

Pagaliau – netikėtas Jūsų minties vingis: atrodo, kad brandos egzaminai yra svarbiausi universitetams?! Bet juk tai BRANDOS egzaminai, jie TURI patvirtinti brandą! Iš 48 tūkstančių abiturientų į Lietuvos universitetus bus priimta apie 10 tūkstančių. Tai dėl to penktadalio mes turime keisti egzaminų idėją?! Kita vertus, priminkite man, kada ir kur į vieną specialybę “susigrūdo” vienodus atestatus turintys abiturientai? Mano APe-7 grupėje buvo trylika medalininkų – visi tilpo. O dabar – kapitalizmas. Jei būtų didžiulė paklausa – puiku, bus ir padidinta pasiūla!

Mantas, 2009-05-24 14:26:49

į automatiką stodavo kažkada ir medalininkai? neblogai 🙂 kiek pamenu iš tų 250 kartu su manim įstojusių, medalininkų nebuvo nė vieno. net olimpiados rimtesnės laimėtojo, ir to manau nebuvo. mano metu (ir dabar spėju) į technologinius mokslus stoja paprastai ne aukščiausius balus turintys, o tie, kas ten pagal balus gali įstot, arba tie, kuriuos tai domina, bet jie toli gražu nebūtinai dešimtukininkai mokykloj buvo. nes tie kas puikiai baigė mokyklas, paprastai universitete nori pailsėt “prestižinėse” specialybėse – ekonomikoje, vadyboje, teisėje ir panašiai. nesakau kad tai prasti mokslai – bet juos suvokt ir studijuot tikrai lengviau, nei technologinius.

Justas Butkus, 2009-05-24 14:39:27

Praėjusiais metais buvo maždaug 48 tūkst. abiturientų. Maždaug 33 tūkst. registravo dokumentus. Priimti studijuoti buvo maždaug 28 tūkstančiai. (http://www.lamabpo.lt/2008_priemimas.pdf ir http://www.nec.lt/naujienos/4/).

Taigi daugiau nei pusė.

p.Burgi, man atrodo, jog bent jau dėl šios priežasties orientacija į stojimus buvo teisinga. Tiksliau turiu omenyje, jog kuriantieji tokią egzaminų sistemą galėjo turėti logiškai skambantį savo veiksmų pagrindą.

Pats sistemos teisingumas – kitas klausimas, gąsdinantis kur kas labiau.

Blogai yra bandyti kopijuoti skirtingas sistemas, o po to lipdyti vieną, iš skirtingų pusių.

Ir į kriterinio vertinimo lopšį nereikėtų tiesiai šokti, nes galima prie dabar esančios sistemos tik iš kitos pusės prieiti. Man labiausiai girdėtas tokio pobūdžio egzaminavimas – GRE, kuris turi kritikų kitoje stovykloje, sakančių jog toks egzaminas apriboja veiksmo laisvę.

Kriterijus ir uždavinio sprendimo kelias, ne tik rezultatas. Čia iš ankstesnės temos – tikrinami gebėjimai, o ne žinios. Nes paruošti tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos užduotį, kuri tikrintų žinias nėra sunku – jų didžiules aibes gali generuoti intelektinės sistemos…

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-24 14:50:28

1. O kokia būsena žmogaus, kuris 12 metų mokėsi, bet neįstojo, nes įstojo kažkas kitas? Nematau skirtumo.

2. Norminė sistema nieko nesulygina, ji tik rikiuoja. Centralizuotas vertinimas leidžia nors šį bei tą sužinoti apie mano išsilavinimą (nors atžvilgiu kartos). Faktas, kad standarto atžvilgiu jis nepasveria (beje, būtų įdomu sužinoti/prisidėti prie kovos už turinio individualizavimo atšaukimą…)

3. Abitūros penketas yra lokalus, todėl jis nieko reikšti (už mokyklos ribų) ir negali. Nes nėra visuotinės vertinimo sistemos, kiekvienas mokytojas apgraibom kuriasi ją pats.

4. Kodėl šis minties vingis (apie VBE tarnavimą universitetams) Jums netikėtas? Juk būtent su šia mintimi – pereiti prie VIENKANALĖS egzaminų sistemos (atsisakant atskirų stojamųjų) – daugiau kaip prieš dešimtmetį ir buvo kuriamas NEC.

5. Patvirtinti brandą egzaminais neįmanoma jau vien dėl to, kad ugdymo turinio dokumentuose nėra apibrėžiami mokinių pasiekimų matavimo būdas, kriterijai (nebeliko „standartų“).

6. Pernai: 33 tūkst stojančiųjų pateikė 296 tūkst. pageidavimų (vid. po 9), pretenduodami į 28 tūkst vietų. Ką 2009-aisiais reiškia žodis „keisti“?

7. Abiturientų susigrūdimo nesimato, nes juos išskirsto bendrojo stojimo algoritmas. Jau rašiau, kas būtų, jei atranka vyktų be norminių VBE (lemtų mažaiau svarbūs kriterijai).

Burgis, 2009-05-24 19:45:46

Išteka ne vien gražuolės… Tos, negražiosios, išteka todėl, kad kažkam labai tinka ar patinka. Taip ir visos egzaminavimo sistemos. Pasakiau lyg ir visus argumentus, bet neturiu tikslo ką nors “perauklėti”.

Aš turiu savo gražuolės įvaizdį, jūs – savo. Dėl meilės nesiginčijama. :-)))

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-24 20:22:40

Aš nukautas.

GL, 2009-05-24 20:43:23

As manau, kad realiu alternatyvu norminiam vertinimui butu sunku rasti, bet kodel nepadarius jo aiskaus ir skaidraus, kaip ir tame paciame “Stupid American Test”? (SAT) 🙂

Taip pat, pakartoti uzduotis is praeitu metu (ar paprasciausiai is tam tikro uzduociu “pool”, kaip yra Amerikoje) irgi labai gera ideja, nes leidzia ismatuoti, kaip abiturientu gebejimai keiciasi skirtingais metais.

Beje, tokie egzaminai kaip lietuviu k., kur yra daug erdves balu davimo interpretacijai, turetu buti kiek imanoma standartizuoti, galbut net multiple-choice testo forma…

Bet tikrai nesuprantu, kam reikia to “politinio sprendimo”, kad nuspresti, kas islaiko, o kas ne. Paprasciausiai uztektu nurodyti percentili tarp visu laikiusiu ir viskas. Kadangi sie egzaminai yra orientuojami i stojima, o ne i branda, neaisku, kam is viso reikia juos “islaikyti”, kad gauti brandos atestata. Manau metiniu ivertinimu tam pakanka… O egzaminu rezultatai jau lemtu stojant i aukstasias, kas daugeliui labiausiai rupi…

“bet juo labiau nesuprantu, kaip galima NEGAUTI 100 iš matematikos…”

Galiu pasakyti, kad ir as jo negavau kadaise.. 🙂 Nors buvau laimejes Lietuvos olimpiada tais paciais metais 😉

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-25 05:48:13

Pagrindinės išlaikymo ribos nustatinėjimo priežastys yra ekonominės. Jei visi išlaikytų valstybinį, niekas nesirinktų mokyklinio, ir visi rinktųsi maksimaliai įmanomną egzaminų skaičių…

Kuo standartiškesnis vertinimas, tuo siauresnę gebėjimų sritį jis apima. Čia ir yra pagrindinė problema, būtent todėl taip sunku realizuoti praktikoje idealų egazaminą.

Burgis, 2009-05-25 08:25:39

GL: olimpiadas su egzaminais galima palyginti panašiai kaip šaltkalvio darbą su šaltkalvio vaidmeniu kine: ir vienu, ir kitu atveju galima pademonstruoti darbo kokybę, bet aktoriui (olimpiadininkui) labiau reikia talento negu darbininkui (egzaminuojamajam). Kita vertus, dirbantis šaltkalvis profesionalumu dažnai pranoksta tik vaidinantį tą darbą…

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-25 08:59:31

Gal aš jau eisiu.

nesvarbu, 2009-05-25 10:06:08

Jei visi išlaikytų valstybinį, niekas nesirinktų mokyklinio, ir visi rinktųsi maksimaliai įmanomną egzaminų skaičių…

Kas geriau islaike matematikos egzamina – tas, kuris gavo 10 is mokyklinio, ar tas kuris gavo 85 is valstybinio? Beje, galiu is karto pasakyti, kad nei vienas atsakymas manes nepatenkintu – cia butu tas pats, kaip argumentuoti, kad apelsinas didesnis uz banana. Jeigu visi laikytu valstybinius egzaminus (ypac be “minimalaus” balo), sitos problemos nebutu – visa abiturientu karta butu isrikiuojama pagal vienodus kriterijus.

O tai, kad visi rinktusi maksimaliai imanoma egzaminu skaiciu, nieko nereiskia – jeigu man savo laiku butu teke laikyt biologijos valstybini egzamina, vargu ar balas virsytu 5.

Sudarius kvailus apribojimus valstybe sutaupo pinigu, nes dalis zmoniu atbaidomi nuo egzaminu – taip, del sito sutinku. Bet ar cia tikrai ta vieta, kur verta sitaip taupyti? Argi tai tikrai tiek daug sutaupo? Ar tikrai neuztektu pinigu tam finansuoti, isvalius, pvz., VEKS arba renovacijos “fonda” (kur nenaudojamas guli ir gules milijardas litu)?

Raimundas Zabarauskas, 2009-05-25 10:33:25

Atsakysiu rytoj pas save.

GL, 2009-05-25 20:24:47

As manau, kad tas skirtymas i mokyklinius ir valstybinius yra atgyvena ir tureti buti baigtas… Arba standartizuojam visus egzaminus (su is to isplaukianciais trukumais ir privalumais) ir padarom taip kad viskas visiems butu aisku (be “politiniu sprendimu”) arba paliekam mokyklinius…

Nezinau, ar egzistuoja bent viena rimta salis pasaulyje, kur butu tokia keistai maisyta sistema… Juk mokantis mokykloje ar gimnazijoje zinios ir taip tikrinamos testais, kontroliniais ir vidiniais egzaminais, tai kam reikia dar tu mokykliniu egzaminu?..

4vejininkas, 2009-05-26 19:38:21

Saunios taisykles. 10 balu ponui Burgiui !!! cia sitas taisykles reik prie egzamino patalpos duru prikalt !!! Didziausia mano problema budavo 6. taisykle, neisspresdavau pacio pirmo pasirinkusio ir viskas panika ! 🙂 saunios taisykles ! gal koki lankstinuka isleiskit su tokiom taisyklem ir abituriemtams ir mums studentams toki paduokite ! 🙂

Sama, 2009-10-09 20:00:08

Patarimai atrodo tokie paprasti ir gerai žinomi, bet… Man kaip abiturientei labai kliūva pirmasis punktas. Lengva pasakyti – nebūk žioplas! Mėgstu matematiką, tačiau oi kaip daug klaidų priveliu! Tenka spręsti tą patį uždavinį kelis kartus, kad įsitikinčiau, kad nesuklydau, bet ir tai ne visada padeda :)). Gal žinot kokių efektyvių pratimų dėmesio koncentracijai gerinti? 🙂

Aiste, 2009-10-15 21:40:17

Klaidu isvengti padeda susikaupimas, visalaik “ijungta” logika ir uzdavinio sprendimas formule suprantant savaime, o ne “atmintinai” atsiminus. Gavus bloga atsakyma ir gerai supantant formule, klaida lengva pastebeti.

Romas, 2009-10-28 01:02:50

Na noreciau siekteik isreiksti savo nuomone , nes kaiptik laikiau siais metais egzamina, deja vasltybio nerizikavau laikyti bet laikaiu mokyklini kuriame aisku nk sunkaus nebuvo , aisku pono B. taisykles yra tikrai saunios ir galas butu galima pritaikyti visiems egzaminams, bet nepamirskime jaudulio , kad ir keik kas kartotu ne jaudulio yra nepamirstama ne viena egzaminas kitaip ir but negalima juk sioje “loterijoje” yra nulemiama tavo ateitis. Bet kalbant apie matematikos egzamina ir jos panaudojima universitete, istojau i VGTU i techniska inzinieriaus specailybe ir kalbant apie pirmasias savo skurdziu ziniu parsinestu matematikos ziniu dar kolkas nepasinaudojau , nes temos yra visiskai naujos ir betn pas mus destytojai viska pakartoja jai kas buvo mokykloje. Tai ir yra ziauru tie kas mokesi 12 metu unike neturikur panaudot ziniu ,o tie kas 12 metu bimbinejo gali sausi islipti is balos. Bent cai yra mano nuomone 🙂

matematikas, 2013-02-12 18:45:41

Nu del antro ir trecio tai nesutiksiu, visas Lietuvos mokslas tuo paremtas ir yra… .Nu del 2 dar dar, gal ir reikia atsiminti (sinx)^2+(cosx)^2=1, bet ka jeigu pamirsi ir suabejosi ar ten + ar – turi buti? Tai gal mokinkime vaikus suprasti ka reiskia, tie “kodai”, pabraizyt kelis grafikus, ir nereiks atsiminti(reikia atsiminti, tada kai jau supranti, ir pamirses gali isivesti) . O jeigu tu realiame gyvenime modeliuoji lektuva ir pamirsai formule (sinx)^2+(cosx)^2=1 ar ten + ar ten -, nu ir speji, visgi fifti fifti gal atspesi…darbus dirbti reikia. O paskui lektuvai krenta, zmones mirsta. Jau i Lietuviu konstruotus lektuvus nei kojos nekelciau, ant pirmo laipto galva nusisuktai….zinant nusirasinejimu lygi universitetuose. Ir dar verkia, kad destytojai kirviai, va Gerb. OSVALAS MEILUS buvo kirvis isvijo…dabar sekmingai Birminghamo,Oxfardo,Kembridzo universitete desto anglam, o tie klauso istempe ausis, senelio snekancio lauzyta anglu kalba ir dar ploja 9000svaru.O mus uz dyka mokina ir vejam, kirvis, sunku… .Jau koki Lietuviai talentingi, tai tokiu sunkiai surasi(patys nezinot), bet koki tynginiai didumo, tai didesniu NERASI!

Edvardas, 2014-08-18 09:33:31

Jautiesi galintis gerai mokytis ir išlaikęs egzaminus įstoti ten, kur nori? Svyra rankos pačiam nuo kažko pradėti ir imtis darbo, turi „spragų“ lietuvių kalboje, matematikoje, chemijoje, biologijoje, kurios trukdo užtvirtintam jaustis mokykloje ir ruoštis pačiam pabaigti puikiai gimnaziją? Pasiruošęs dirbti tiek, kad pasiektum savo tikslą?

Tai šis pasiūlymas kaip tik Tau. Noriu išbandyti idėją mokytis kartu, konsultuoti ir per bendravimą atrasti įdomesnį mokymosi būdą ir daug įsimintinesnį. Ieškau abiturientų, mokinių, kurie mokykloje jaučiasi šiek tiek atstumti, nes nesugeba laiku suvokti tam tikrų esminių dalykų, tačiau giliai širdyje nori visa tai išspręsti su kito pagalba, o po kurio laiko ir patys.

Aš esu medicinos studentas, kuris pats neseniai išbandė egzaminus ir visą tai, ką netrukus teks jums išbandyti. Taigi, laukiu Jūsų susidomėjimo.

Jeigu susidomėjote, būkite drąsūs ir parašykite.

https://www.facebook.com/groups/617743575005920/