Kaip lėtai keičiasi pasaulis…

*

… aš – žmogus ir vienas žmogus, todėl mano nuomonė verta ne daugiau už popiežiaus nuomonę, bet ir ne mažiau.

(Markas Tvenas. „Jankis karaliaus Artūro dvare“)

*

Vakar įrašė mūsų pokalbį „Žinių radijuje“ (transliuos ne šį, o kitą šeštadienį 12 val.). Padraskė senas žaizdas…

*

Vakar princas Filipas, karalienės vyras, baigė tarnybą. Tarnybą?

*

Kai vakar pokalbyje pasakiau, kad, teisėjui įeinant į teismo salę, nereikia atsistoti, žurnalistas pasakė, kad taip mes parodome pagarbą. Pagarbą kam? Tai teisėjai, kuri Lietuvos Respublikos vardu mane neteisingai nuteisė (nes po to mane išteisino!), bet jai nė plaukas nuo galvos nenukrito? Tai šitaip jai pagarbą parodo ir Lietuvos Respublika? O aš Lietuvos Respublikai kas?

*

Ne, sako jie, pagarbą reikia parodyti institucijai. Tai aš klausiu, kuri institucija svarbesnė:  mokykla, ligoninė ar teismas? Kai po operacijos į palatą įeina chirurgas, kuris išgelbėjo tau gyvybę, tu atsistoji? Vargu, ar pajėgtum… Dabar jau moksleiviai nebeatsistoja (kai kur, kai kurie dar atsistoja, tiesa?) net kai į klasę įeina mokytojas.

Kadaise į mokytoją moksleiviai turėdavo kreiptis pridėdami „tamsta“.

Aukštai iškeltos rankos, moksleiviai šaukia „tamsta, tamsta!…“, norėdami atsakyti į klausimą ir parodyti savo išmanymą, o keli moksleiviai murma: „temsta, temsta…“.

Dabar to „tamsta“ nebereikia. Sutemo…

*

Tai va. Karalienės vyras yra svarbesnis už tave ir už mane. Teismas yra svarbesnė institucija net už Mokyklą. Ir visa tai tik todėl, kad valdžia – nuo Dievo. Valdžia padarys viską, kad tik tu nesuabejotum jos reikšmingumu ir teisingumu. Seimūnai vienas į kitą kreipiasi „gerbiamasis, gerbiamoji“ (pamenu, pusę dienos svarstė, kaip kreiptis…), todėl tu supranti – visi jie yra  gerbiamieji, gerbtinieji. O tu, žmogeli, žadėjai vieno kito negerbti?

*

Aš jums sakau: kol pasaulyje bus princai, hercogai, karaliai, kol valdžios žmonės save iškels aukščiau už auksinių rankų meistrus, mokslininkus ir Mokytojus, tol viskas bus kaip faraonų laikais.

*

Pavarčiau žurnalą, kuriame išvardinta 100 įtakingiausių Lietuvos žmonių. Nė vieno Mokytojo…

Atsakymai

skaitytojas, 2017-08-03 12:45:08

B.Burgiui: noriu paklausti Jūsų nuomonės apie švietimo politiką ,kai Švietimo ir mokslo ministru buvo (1996-1998 m.) akad. Zigmas Zinkevičius . Mano nuomone, tos politikos centre buvo Mokytojas.

Burgis, 2017-08-03 12:47:59

skaitytojui: Z.Zinkevičius buvo geras žmogus… Bet jis buvo pagyvenęs žmogus, mokslininkas, o tuo metu, (kaip ir šiuo metu), švietimui turėjo vadovauti kovotojas, reformatorius, idėjų generatorius.

skaitytojas, 2017-08-03 12:57:09

Jei neklystu, Z.Zinkevičius siūlė imti pavyzdį iš Vokietijos švietimo sistemos,kur Mokytojui skiriamas pagrindinis vaidmuo , taip pat planavo steigti naujas mokyklas valstybine lietuvių kalba visame rytiniame Lietuvos pakaraštyje (ar tik ne šie planai sukėlė tuometinės mūsų valdžios bei vienos gretimos valstybės valdžios nepasitenkinimą ir Z.Zinkevičius buvo atstatydintas iš ministro pareigų?).

petras, 2017-08-03 14:21:44

žmogui, kaip ir daugeliui kitų gyvūnų, būdingi hierarchiniai santykiai. tai nieko keisto, kad pas mus tokia tvarka. gal kada nors ir išaugsim tai, bet tai gali užtrukti labai ilgai ir jau tikriausiai nebebūsim tokie žmonės, kokie esam dabar (homo sapiens).

beje, pats p. Burgi pastebėjote, kad net ir valdžios forma iš principo jau tūkstančius metų nepasikeitusi (gal su retom išimtim). Negali būti žmonės “lygus”, būdami skirtingi.

Amber, 2017-08-04 12:44:46

Kieno auksas – to ir taisyklės. Kieno Lietuva – to ir taisyklės.

skaitytojas, 2017-08-04 15:45:54

Tai jau taip.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/s-skvernelis-paaiskino-kodel-mazina-apmokestinima-turtingiesiems.d?id=75406267

Amber, 2017-08-04 16:33:59

Teismas yra Lietuvos dalis. Kas yra Lietuva? Kas yra valstybė? Kuo skiriasi Lietuva nuo valstybės? Jei politikai dirba Lietuvai, tai kas dirba valstybei?

Giedrius, 2017-08-05 22:11:08

Šiek tiek papildyčiau Autorių. Pasaulis paskutinius kelis tūkstantmečius beveik iš viso nesikeičia, jeigu vertintume žmonių sąmonės pokytį – didžiajai masei žmonių kaip reikėjo tik duonos ir pramogų, taip ir dabar nelabai ko daugiau reikia. O įvairios techninės revoliucijos dekoracijos esminės reikšmės tam pokyčiui neturi, veikiau priešingai.

Tai kaip tas pasaulis gali pasikeisti, jeigu žmonių sąmonė nesikeičia?

Rasa, 2017-08-05 22:26:46

O! Giedriau, esi! ☺ Jau buvau beimanti galvoti, kad gal nukritai kur nuo mūsų plokščios žemės krašto, kad dingai ☺

Sokolovas, 2017-08-05 23:02:18

Gyvename vandalizmo, visiško griovimo laikotarpiu. Net senovės romėnai neregėjo to…Griaunama viskas, kas buvo kuriama per dešimtmečius, ar net šimtmečius. Nuo pramonės, iki moralės, dvasingumo bei….Švietimo.

Giedrius, 2017-08-06 08:22:02

Rasai: Smagu būti Jūsų būry! Bet nesinori įkyrėti. Be to, kartais reikia pabūti ir su pačiu savimi 🙂 O tai vis nėr kada. Perskaičiau puikią knygą Elisabeth Haith “Įšventinimas”. Lietuvių kalba nėra: rusų arba anglų. Taip toli – iki žemės krašto dar nebuvau nuėjęs… O būtų smagu, pasėdėti ant krašto, pamaskatuoti kojomis virš… bedugnės, Visatos…? (net nežinau kaip tai įvardinti)

O dėl griovimo, tai kartais pagalvoju, gal tai dėsninga? Esu girdėjęs tokį palyginimą, kad žmonija šiame pasaulyje kaip vaikas – stato smėlio pilį ant vandenyno kranto. Per naktį vandenynas pilį nuplauna. Vaikas ateina ryte ir stato kitą – gražesnę ir tobulesnę nei vakar.

Gal viskas, kas žemiau tobulumo, turi būti nušluota, kad atsilaisvintų vieta sukūrimui kažko naujo, tobulesnio?