Kaip mes pasikeitėme…

Praėjusią savaitę buvau „Laisvės“ gimnazijoje. Ji yra Naujojoje Vilnioje. Iki seminaro turėjau laiko, tai viską apžiūrėjau, apie viską pagalvojau…

*

Visi aplink gimnaziją kalba rusiškai – parduotuvėje rusiškai, gatvėje rusiškai – o pačioje gimnazijoje – vien Lietuvos vėliavos, vyčiai, himnas – lietuviškumas liejasi per kraštus! Žinia gi – „Laisvės“ gimnazija… Gimnazistų nedaug, patalpos verkdamos prašo remonto, o pastatas gražus, ant kalvelės, tiesiog nuostabus vaizdas pro langus. Už poros šimtų metrų – Barboros Radvilaitės mokykla… Gal sujungti?

*

Čia buvo įžanga, fonas… Galvojau, kaip mes per šimtmečius pasikeitėme.

*

  1. Šimtus metų kartų kartos vienos šeimos gyveno tame pačiame sodžiuje, tame pačiame dvare, toje pačioje sodyboje, toje pačioje trobelėje. Arė, sėjo, tuokėsi, gimdė, mirė…  Arė, sėjo, tuokėsi, gimdė, mirė… Ne, ne, ne, aš negalėčiau išgyventi, aš išeičiau iš proto, jei paaugęs suprasčiau, kad čia gimiau, čia arsiu, sėsiu, susituoksiu, gims vaikai, kurie čia ars, sės!… Man atrodo, kad nepajėgčiau suprasti to ciklo prasmės, nepajėgčiau!

Bet ir kiti dabar neturi iliuzijų, kad jų vaikai, jų vaikaičiai gyvens ten pat, gyvens taip pat… O juk vieta beprotiškai graži!

  1. Užaugo sūnus, dar nė šeimos nesukūrė, sėdo ant žirgelio ir išjojo į karą. Viltis, kad grįš gyvas, vos rusena… Kokia klaikybė! Dabar mama veža vaiką į šiuolaikinę ligoninę, kurioje įmantriausia aparatūra, apendicito operuoti – jaudinasi mama! Ne, ne, ne, aš nemokėčiau nuvertinti savo ir kitų gyvybės, aš nepajėgčiau ištverti baimės, aš suprasčiau karų ir plėšikavimų beprasmybę ir… nežinau, kuo tai pasibaigtų…

  2. Kaip mes pasikeitėme per 22 metus! Tada atrodė, kad rusifikavimas, polonizavimas bus įveiktas per penkmetį, na, per dešimtmetį… Dabar viskas nurimo, nors niekas iš esmės nepakito. Bangelės dėl kitakalbių raibuliuoja, bet bangų nėra ir jau, matyt, nebus. Tai gal ir gerai?

***

O mokytojai „Laisvės“ gimnazijoje – labai linksmi!

Atsakymai

Burgis, 2012-12-16 15:50:23

Įvertinkite…

Mykolas, 2012-12-17 09:44:13

Jei būtumėt labiau įsiklausęs, tai išgirstumėt, kad ten nevisai rusų kalba šneka… rusų-lenkų-lietuvių žodžių kratiniu 🙂

kaip vaikai viename prekybos centre šnekėjo: “poidiom v knigynasas tam deshevle” arba moterys autobuse: “poechala v savivaldybe vzela pažymasu”

Vladas, 2012-12-17 10:30:27

Kalba labai svarbi žmogaus asmenybės dalis. Kažkada skaičiau berods Aurelijaus Katkaus mintį, jog mes mastome ta pačia kalba kaip ir kalbame. Manau tai visai teisinga, tuomet mūsų kalbos vaizdingumas, turtingumas, švarumas arba skurdumas labai stipriai įtakoja ir mūsų mąstymo kokybę.

Kita vertus, manau, jog iš esmės nėra labai svarbu, kokia kalba žmogus kalba (ir mąsto): lietuviškai, lenkiškai, rusiškai ar angliškai. Svarbiau, ką jis galvoja, ką kalba ir kaip dera tarpusavyje jo mintys žodžiai bei poelgiai.

Man labai nepatinka įkyrus, prievartinis rusifikavimas, polonizavimas ir taip pat lituanizavimas. Aišku, labai neramu, kad palikus tuos žmones ramybėje nugalės kitas, ne mūsiškis -avimas:( Bet nemanau, kad kažkas turi teisę už kitus žmones nuspręsti ir bandyti jiems “instaliuoti” teisingesnę (o gal kažkam naudingesnę) tapatybę.

Gal dažniau kritišku žvilgsniu pažiūrėkime į save, savo kalbą, savo mintis ir savo poelgius?:))

petras, 2012-12-17 12:51:11

Sutikčiau su jumis Vladai kad nėra labai svarbu kokia žmogus kalba kalba kai bendrauja neoficialiai. Bet būnant tam tikros valstybės piliečiu, manau tai įpareigoja mokėt ir valstybinę kalbą. jau nekalbant apie tai, kad valstybinė kalba turėtų būt vienintelė ir privaloma norint dirbti valdiškoj įstaigoje. ko šiuo atveju Lietuvoje praktiškai nėra. ir visa tai dėl per didelės lietuvių tolerancijos. ir jeigu žmogus mokės valstybinę kalbą, dėl to jo tapatybė niekur nedings. gi manau Vladai jūs mokat rusiškai, nes tą kalbą reikėjo mokėt gyvenant sovietų sąjungoj, bet ar nuo to pasikeitė jūsų tapatybės suvokimas ?

petras, 2012-12-17 12:53:28

pratęsiant, lietuviai yra ypatingai tolerantiški svetimoms kalboms 🙂

sonata, 2012-12-17 15:11:11

Mykolai, ta pačia tema: “Pojdziem na turgus, kupim gaidžiukas”:) Niekas mūsų nenutautins, jei patys to nenorėsim. Mano mano manymu, šiuo metu didesnis pavojus kyla iš trolinimų, blogerių, advaizerių, atačmentų, afterparčių (dūzgės vis neprigyja:)). Dėl manęs, tai gali rašyt tas lenteles po lietuvišku pavadinimu nors ir arabiškai – gražus ornamentas būtų. Iki šiol rašėm 1 kW ir nenutautėjom. Gal vėl – audra vandens stiklinėje? Ne, giminėj lenkų neturiu:)

mokytoja, 2012-12-17 17:08:43

Konferencija: sėdi visi lietuviai ir skaito pranešimus anglų kalba ir klausimus pateikia anglų kalba ir…

IT pamoka: mokinukas taip nenori daryti užduoties, išsiima rusų kalbos užrašus (kita pamoka – rusų kalba), pradeda balsu skaityti, aš taisau jo tarimą (mokiausi mokykloje sustiprintai rusų -11 savaitinių valandų), kiti mokiniai taip pat pradeda rusiškai kalbėti…. Manau pamoka pavyko (tik kaip įvetintų auditas).

Mano nuomone, nereiktų tų dvikalbių pavadinimų ir t.t., bet mes ir kiti gyvena Lietuvoje, privalo laikytis Lietuvos įstatymų…

laisvamanis, 2012-12-17 18:33:47

labai patiko sonatos pastebėjimas apie kilovatą .

Vladas, 2012-12-17 22:41:10

petrui. Taip aš išties moku rusų kalbą, nes mokykliniais metais man buvo lemta gyventi rusakalbėje imperijoje – sovietų sąjungoje. “V severo zapadnom kraje, gorode Kaunas”:((. Man labai nepatiko mokytis tą kalbą (dešimtoje klasėje viename trimestre netgi turėjau dvejetą iš jos). Negaliu pasakyti, kad tas prievartinis mokymas nepakeitė mano tapatybės ir pasaulio suvokimo. Tuo metu aš nuoširdžiai nekenčiau rusų ir Rusijos. Gal ne tiek kaip Romas Kalanta, bet nekenčiau.

Labai nenorėčiau, kad žmonės gyvenantys pietryčių Lietuvoje taip nekęstų Lietuvos ir lietuvių. Prievarta niekada mielas nebūsi, o sumažinus spaudimą gal būt jie patys išmoktų lietuvių kalbą, nes gyvenant ne tik savo kaime bet visoje Lietuvoje ji jiems tikrai reikalinga.

Nesiginčiju, kad kultūringas žmogus, savo noru atvykęs gyventi į kitą šalį, turėtų išmokti jos kalbą, bet tie žmonės gyvena ten kur gimė, ten kur gyveno jų tėvai ir seneliai. Lygiai kaip ir aš gyvendamas savo tėvų šalyje staiga buvau atsidūręs Rusijoje ir prievarta mokomas rusų kalbos.

Kažkodėl angliškai kalbančius atvykėlius labiau toleruojame ir patys didžiuojamės kad su jais Lietuvoje sugebame susikalbėti angliškai. Net kandidatams į ministrus rengiame anglų kalbos egzaminus. Kažkodėl klausimų dėl būsimų ministrų lietuvių kalbos žinių neiškilo, o kaimo bobutes bandome perauklėti:((

Dabar nepykstu dėl to, kad ją moku, bet nemanau, kad tokia prievarta yra teisingas kelias.

Regina A., 2012-12-18 02:45:50

Mano rusų mokytoja buvo seno sukirpimo rusų aristokratė, ištremta v severo zapadnij kraj.

Pamilau rusų kalbą, rusų poetus ir rašytojus. Ačiū jai.

O dėl palyginimo: angliškai kalbantys piliečiai stebėtinai gabesni už rusiškai kalbančius piliečius – pagyvenę Lietuvoje 10 kartų trumpesnį laiką pakankamai gerai kalba VALSTYBINE kalba.

Neperauklėsi vyresniojo brolio su savo nusistatymais ir principais nekalbėti lietuviškai.

ES rusų kalbos juk nėra 🙂 Todėl kandidatams į ministrus rengiami anglų kalbos (ar kt. ES kalbos) egzaminai.

Mykolas, 2012-12-18 08:55:07

Dar toks pastebėjimas – dažniau pasijauti verčiamas šnekėti rusiškai, nei verčiantis vietinius gyventojus išmokti kalbėti lietuviškai. Pvz. situacija autobusų stotelėje – prieina ir rusų kalba klausia kiek valandų, neatsakai lieki visiškai nesuprastas: “kaip čia tu rusiškai nemoki”… o kartais ir kokiu ‘žodeliu’ palydėtas…

sonata, 2012-12-18 19:26:11

laisvamaniui: ačiū :-). Dar gi rašom ir tokią trigubą “nelietuvybę”- http://www.burgis.lt 😉