Pirmiausia, žinoma, mes sočiai pavalgome…
Po to mes šokame arba entuziastingai pritariame scenos žvaigždėms…
O jau visai vėlai mes jaukiai kur nors susėdame, ramiai ką nors žiūrime…
***
Tokia standartinė schema, bet būtinos įvairiausios variacijos. Pavyzdžiui, kas valgoma? Dabar jau beveik kaskart išradingosios mūsų šeimininkės ką nors prigalvoja įmantraus. Tarkime, jauniausios anūkėlės antrasis gimtadienis man įsiminė skrebučiais su antienos kepsnio riekelėmis ir persikų (gal…) uogiene bei kepta avies šlaunimi… Man patinka, kad dabar valgome ne daug skirtingų valgių, o tik kelis, bet gražiai, elegantiškai patiektus.
*
Valgį reikia „užpilti“. Geriame mes nedaug. Ir jums rekomenduoju, nes tada viską prisimeni ir viską matai taip, kaip iš tiesų yra. Be to, tokiu atveju gali gerti gana prabangius gėrimus. Skanu!
*
Šokti, žinoma, reikia tik su anūkėliais. Man nesmagu jums, seniams, priminti, kad šokis šiaip jau yra erotinis veiksmas su laukiamu rezultatu. Jei to nėra kaip realizuoti, tai jau geriau negadinkime šokio prasmės ir šokime su anūkėliais. Tada mažųjų azartas įkaitina kraują net geriau nei atvėsusi erotika…
*
Kai vakaras baigiasi, didelė palaima pabūti su savais tyliai… Galima žiūrėti į miesto šviesas, į žvaigždes, galima svajoti apie būsimus susitikimus…
Atsakymai
Burgis, 2012-04-16 13:18:15
Dar pasidžiaukime!…