Kaip nuplaunamas purvas

Jau rašiau, kad įsitaisiau gerą šepetį automobiliui. Na, tikrai! Ką tik per bematant nuploviau automobilį. Net palengvėjo…

*

Bet panašu, kad šiandien nuploviau ne tik automobilio purvą. Bedirbant jo prisikaupia visur… Pusantros valandos kalbėjau su rektoriumi akis į akį. Tai mano viso gyvenimo rekordas – tiek ilgai nesu kalbėjęs su jokiu savo vadovu. Man atrodo, kad gerai pakalbėjome. Atvirai, nuoširdžiai. Supratau, kad nemažai purvo nuo mano darbų prisikaupę… Žmonės skundžiasi, rašo anoniminius laiškus. Kažkaip visai nebuvau pagalvojęs, kad ir rektoriui el. paštu galima siųsti anoniminius laiškus.

Man reikėjo to pokalbio! Pasitikiu dabartiniu rektoriumi, jis turi žinoti, kas gimnazijoje yra pozicija ir kas yra opozicija. Nesureikšminu tų skundų, intrigėlių. Negaliu tikėtis, kad, lydėdamas žmones į žvaigždes, neįsigysiu priešų, pavyduolių, klastūnų. Mes dirbame realiame pasaulyje. Beveik visada, kai tik mes nepriimame didelio žmogaus (taip jis apie save galvoja…) vaiko, aš įsigyju dar vieną priešą. Bandžiau rektoriui paaiškinti, kad tai ne dėl to, jog esu arogantiškas, pasipūtęs, nediplomatiškas – tėvams tai nerūpi: priėmei – gerai, tai mūsų nuopelnas, mūsų vaikas geras; nepriėmei – tu netikėlis!

*

Bet aš ne visą dieną ploviau…

Pamokiau vieną moksleivį matematikos.

Pasidžiaugiau mūsų moksleivių startu „Dainų dainelės“ konkurse (deja, mačiau tik vaizdo įrašą…)

Suprojektavau naują žvaigždę Erelių takui.

Baigiau rengti ir perdaviau spaustuvei gimnazijos kalendorių. Gerą kalendorių, gražų kalendorių! Visi moksleiviai, mokytojai, gimnazijos rėmėjai jį gaus dovanų.

Dėmesio, aukcionas! Jūs galite gauti vardinį kalendorių su padėka, jei skirsite gimnazijai bent 20 litų. Na, šventėms, negi gaila? Teirautis prieš pat Kalėdas gimnazijoje…

*

Jei gaila, valandėlę pagalvokite apie tą jauną vyruką, kompiuterijos specialistą, kuris neseniai gimnazijai padovanojo … ne nesiryžtu čia parašyti tos sumos! Aras Pranckevičius (apie jo ir bendražygio laimėjimus čia jau rašiau) visai neseniai baigė gimnaziją. Kurį laiką dirbo pas mus informatikos mokytoju. Korumpuoti valdininkai (kvailiai, pypt, pypt, pypt…) nurodė, kad be mokytojo „kvalifikacijos“ žmogus negali dirbti mokykloje…

Tai štai, ta Aro dovana, tas Gabijos laiškas, kurį čia paskelbiau, tas pokalbis su rektoriumi man vėl suteikia jėgų pakilti iki Erelių tako. Kartu su tais, kuriems tik ten ir vieta. Ten nėra purvo.

Atsakymai

Burgis, 2011-12-08 20:38:52

Įvertinkite…

sonata, 2011-12-08 21:03:05

Neatsižaviu. Ateinu į tinklalapį kaip į mokyklą ir beveik visada gaunu gerą pamoką. Kodėl “beveik”? Na tos temos su matematinėm užduotim man “terra incognita”:) Visa kita – aukštasis pilotažas. Na pagalvokit – aukcionas … pačiam su savim. Pradinė kaina aiški, o jau kiek iš tikrųjų vertini Gimnaziją – spręst pačiam. Be pagraudenimų apie krizes ir mažėjantį finansavimą, be psichologinio presingo, kad vaikai šąla (nes jie nešala), kad suolai blogi (nes jie geri). Stiprus elgiasi kaip stiprus. Prie stipraus nesinori pasirodyt skystablauzdžiu. Mano giliu įsitikinimu, aukcionas bus sėkmingas.

Burgis, 2011-12-08 21:17:50

Ačiū, Gerb. Sonata, čia jau pergyrėte… 🙂