KTU miestelyje vyksta (vyko?) festivalis. Nyku kažkaip… Žinoma, ne man apie viską spręsti, nes niekas man jokio vaidmens tame renginyje nenumatė (o gal numatė, bet man užmiršo pranešti?), o tiesiog vaikščioti ir žiopsoti, kai niekas iš kolegų, universiteto vadovų nesisiūlė į kompaniją – nesmagu. Gal trukdyčiau kam nors?
***
Nes ir dabar štai sėdžiu kompiuterių klasėje, studentai kompiuteriais kažką veikia (turėtų tikimybių teorijos uždavinius spręsti…), aš siūlausi padėti – niekas neprašo.Tai ir netrukdau…
***
Ar jūs pastebite susvetimėjimą, vienišumą, abejingumą vieni kitų veiklai, renginiams, apskritai įvykiams mūsų bendroje aplinkoje? Man kažkodėl atrodo, kad vis labiau žmonės užsidaro savo kiaute, tampa pasyvūs, be azarto… Kartais net suabejoju, ar šiais laikais galėčiau susirasti žmoną. Kaip ją susirasi, jei vaikščiosi tarp abejingų, apsnūdusių, neįdomių? Jei nėra bedravimo, garso ir vaizdo žmoniškųjų fejerverkų? (Kalbu ne apie kinų gamybos fejerverkus, o apie mūsų veiksmo ir jausmo fejerverkus!)
Gal pabandome pabusti, ką?
Atsakymai
sonata, 2010-04-29 10:48:20
Gerb. Direktoriau, iki vakar dienos aš mąsčiau labai panašiai. Bet: užklimpom griždami iš laidovių su bendradarbiais Panemunės keliuke. Keliu Kaunas – Jurbarkas judėjimas vyko gana intensyviai, mūsų “sėdęs” mašiniukas buvo gerai matomas. Per dvi valandas, kol ieškojom traktoriaus, nestabdomos sutojo net trys mašinos – “Gal galim pagelbėt?”. Džiaugiausi “nuo dūšios” – ne visi abejingi, ne visi įsigilinę tik į save, ne visi… Ačiū Jiems už tai.
Eglė, 2010-04-29 11:09:57
O gal “kaip žiūri, taip ir matai..”
Armantas, 2010-04-29 14:19:49
Sveiki,
Man apie 7.20 val. ryte skubant i darba sugedo masina(greiciu dezes gedimas) negalejau net pajudeti. Na ka reikia masina i aikstele nutraukti, pradejau stabdyti ir gal kokia 20 masina sustojo ir nutrauke jokiu problemu.
Mano asmenine nuomone: “Kokiu ieskai, tokius ir randi” tad visiems sekmes ieskant……
zigmantas, 2010-04-29 16:37:27
Daugelis paskendę pilkumoje ir iš šalies atrodo abejingi viskam. Bet..stenkimės būti “saulėti” žmonės. Nes tie maži spinduliai, kuriuos pastebime pavieniuose žmonėse paskatina judėti į priekį ir būti draugiškiems kitų atžvilgiu. Niekad nežinai kas tau atvers akis ir paskatins dėti dar vieną žingsnį į priekį (tarkim tikėkim, kad į priekį. nors koks skirtumas, kad ir suktis ratu, svarbu, kad dedam žingsnius ir tikim), o gal tu pats įkvėpsi kitą šviesiems darbams.. eilinį kartą ačiū, Burgiui.
imbusy, 2010-04-29 16:49:30
Aš pats pastaruoju metu pastebėjau, kad aplinkui mane pilna žmonių (pavyzdžiui bibliotekoj), bet jokio skirtumo jei ir vienas būčiau – vistiek visi užsidarę savyje, savo grupelėse. Modernus gyvenimas, bet kitaip turbūt ir negali – jei pradėsi su visais bendraut, visiem širdį atvert tai greitai būsi apgautas, įskaudintas ir panašiai (teko išmokt žmones atrinkinėt atvažiavus į Angliją studijuot).
Ir tas pavyzdys, kai žmonės pasiūlo pagalbą, nelabai kontraargumentuoja, nes jie tau padės, bet vistiek nenorės su tavim bendraut. Apsisuks ir vėl kaip nepažįstami.
Eglė, 2010-04-29 17:00:21
Imbusy, o ką darai, kad žmonės su tavim bendrautų? Jei nenori pats atvert širdies, tai kaip gali norėti/tikėtis, kad kitas tau ją atvertų:) Šypsokis ir tau nusišypsos:)
imbusy, 2010-04-29 17:17:22
Aš nesakiau, kad ieškau draugų.
Erika, 2010-04-29 18:45:22
Tai ne tik draugams reikia šypsotis 🙂
giedrius m, 2010-04-29 22:57:35
Jei nori bendrauti – bendrauk. Pradėk pirmas. Visuomet reikia pradėti nuo savęs, o ne laukti malonės 🙂
Plinijus, 2010-04-30 08:09:08
Perskaičius komentarus, norėtųsi pavadinimą pakoreguoti:” aš tau visada gerai” (taip elgiantis dar neteko dėl ko nors graužtis). Gal p.Burgis pritars?
Burgis, 2010-04-30 08:28:04
Plinijui ir kt.: Geras žmogus Plinijus, ir žodžiai jo teisingi! Deja, net norėdamas gyventi pagal taisyklę „aš tau visada gerai“, ne visada pataikau… Čia tinka tas banalus palyginimas su chirurgais: kartais jie turi atlikti skausmingą operaciją, ką nors išpjauti, kad žmogui būtų geriau; bet ne visada žmogui tampa geriau, o kartais, tai dar blogiau, pasirodo, kad chirurgai klydo įsikišdami…
Taip ir mes: kartais baramės, kartais vienas kitą peikiame lyg ir norėdami gero, bet ar nuo to tikrai gera? Įvairiai būna…
Plinijus, 2010-04-30 13:00:40
Ačiū, p.Burgi, už komplimentus. Nelabai aš ir vertas jų: tiesiog turiu tokią vidinę nuostatą, jos bandau prisilaikyti, ji man padeda.Dar daugiau, kaip teisingai pastebėjote, tą gerumą perduoti laiku ir vietoje yra pakankamai didelis “menas”. Turiu nujausti, kad būsiu suprastas, kad nebūsiu vulgarus.
Kaip ten bebūtų, elgesio pozityvas visada yra geriau už negatyvą.
Regina 2, 2010-04-30 17:21:49
Kad neapsnūdę tie žmogiukai aplink mane… Gal aš tiesiog ieškau (matau) neapsnūdusių, įdomių žmonių, kažkaip su kitais gal mažiau bendrauju (įsivaizduoju, kad gal jie būna kitokie kitoje aplinkoje).
Mokinių lyg irgi nebūna tylenių. Išsijudina – vienoj temoj vieni, kitoj kiti, po pamokų treti ateina ir “pasireiškia”.
Dėl Plinijaus:
malonu, kad Jis šioje svetainėje pradėjo lankytis geruolei Raselei į kompaniją.
Deja, aš taip gražiai nemoku rašyti 🙁 Paskaitau jų mintis ir šviesesnė diena 🙂 Ačiū.
Jau apie p. Bronislovą tai nėr ką ir šnekėt. Ko gero nėra tokios kitos “fainos” svetainės Lietuvoj. Yra protingų, filosofinių ir t.t. Bet tokios “FAINOS” – ne 🙂 Ačiū!