Šią kalbą galėčiau pasakyti, bet jau nepasakysiu vien dėl to, kad parašysiu… Pasakysiu visai kitą. Rašant vienaip, kalbant – kitaip. Pamenate, 55 proc. yra „kūno kalba“? Bet čia galiu parašyti tai, kas man „skauda“, atrodo svarbu ne vieną dieną…
***
Mielieji, šiandien lengva, linksma. O paskui devynis mėnesius turi būti sunku, bet gera. Turi būti labai sunku, nes mūsų dienos brangios, pigiai leisti negalima. Mokslą žmonija kūrė tūkstantmečius, o jūs, mokytojai, tai turite perduoti per keletą metų, o jūs, gimnazistai, iškart turite suprasti ir Pitagorą, ir Aristotelį, ir Šekspyrą…
*
Ir kam bus sunkiau: moksleiviui, mokytojui, direktoriui? Žinoma, tam, kuris norės daugiausia kasdien gauti, o ne tam, kieno alga didesnė. O kas bus labiausiai patenkintas? Tas, kuris matys daugiau patenkintų, kuris bendraus su laimingais ir protingais. Ir aš noriu…
*
Kiek moksleivis rugsėjo pirmąją gali įsiminti iš to, ką pasako direktorius? Kai jam, tam moksleiviui, reikia matyti ir girdėti draugus, kai jam reikia pačiam kalbėti ir save parodyti, kai visi kiti nori jam pasakyti, pasirodyti? Direktorius turi teisę maždaug į 1/300 dėmesio. O tai reiškia, kad kalbą reikia baigti vienu įtaigiu žodžiu. Tebus šiemet tas žodis GREITIS. Greitis!
Atsakymai
Rasa, 2010-08-27 01:01:03
Greitis… Žinot ką tamsi liaudis apie greitį sako? Žinot, aišku. Sako: “Greitai tik triušiai daro…” 😛
Jei visi bus tokie greiti kaip jūs, du trečdaliai galus atiduos nesulaukę nei brandaus amžiaus, kur jau čia apie senatvę bekalbėt!
Greitis… O kur skubėt? Gyvent? Greičiau pasiekt finišą? Greičiau bėgant ar nubėgsi toliau, negu leidžia tavo jėgos?
Taigi man, kaip lėtesniam žmogui, būtų malonu išgirst apie tai, kuo greitis pranašesnis už lėtumą 😀
Vikas, 2010-08-27 01:15:41
Aš irgi norėčiau pritarti Rasai. Greitis ne visada būna susijęs su intensyvumu. Kartais lėtai būna daug daug intensyviau.
Labai geras pavyzdys – Ravelio Bolero. Ritmas ir beprotiškai lėtas bet žvėriškai intensyvus motyvo augimas iki fortissimo.
sonata, 2010-08-27 07:37:48
Aha, o kaip su tuo išmintinguoju “skubėk lėtai”? Gal vaikiukams reiktų priminti, kad dabarties procesas – kad ir pats mokymasis, turi teikti pasitenkinimą, o ne tik kažkada ateity dėl mokėjimo gautas laukiamas rezultatas. Paprasčiausiai – vieni automobiliu pasiekia tašką B iš taško A, vairuodami su pasimėgavimu, o kitiems šitos atkarpos įveikimas yra tik darbas. Manau, kad pirmieji, pasiekę tašką B, jausis kur kas geriau. Tą nuostatą “gyvensiu ateityje” pajutau iš savo gimnazisto – “kai turėsiu namą… kai nupirksiu tau kelionę į Italiją…”. Pasitikslinau – ” O dabar nesijauti gerai, kai su manim gali susišūkauti per sieną? Kai iš virtuvės ryte nosį pakutena obuolienės kvapas?” Kažkaip buvo numykta… Gal nebemokam mes, o todėl ir mūsų vaikai, džiaugtis tuo, kas yra šią akimirką… Susifokusavo į ateitį… bet ateitis gali ir neateiti.
Burgis, 2010-08-27 08:45:33
Из романа (ч. 2, гл. 3) «Как закалялась сталь» (1932—1934) советского писателя Николая Алексеевича Островского (1904—1936): «Самое дорогое у человека — это жизнь. Она дается ему один раз, и прожить ее надо так, чтобы не было мучительно стыдно за бесцельно прожитые годы, чтобы не жег позор за подленькое и мелочное прошлое и чтобы, умирая, мог сказать: вся жизнь и все силы отданы самому главному в мире: борьбе за освобождение человечества. И надо спешить жить. Ведь нелепая болезнь или какая-либо трагическая случайность могут прервать ее.
Охваченный этими мыслями, Корчагин ушел с братского кладбища».
Burgis, 2010-08-27 08:53:55
Pradėjau keiktis – parašiau tokį gražų komentarą, nuėjau į žiniatinklį pasitikslinti, kokia yra aukščiau skelbiama citata, ir… visas mano komentaras dingo!
*
Sutrumpintai: hipiai sako:„Gyvenk greitai, mirk jaunas, būk gražus lavonas.“ Aš galiu tik tuo pasidžiaugti, kad didelę dalį gyvenimo gyvenau naikintuvo greičiu ir turėjau to lėktuvo piloto reakciją į gyvenimą.
*
Manęs neperauklėsite: greitis yra palaima, greitis yra gyvenimo iššūkis, greitis yra vėjo plaikstomi plaukai, greitis yra euforija nuo deguonies pertekliaus! Greitis ir yra pats gyvenimas!
*
Dar šio to galima išmokti ir iš N.Ostrovskio citatos (kas supranta rusiškai…; aš turėjau ją išmokti mintinai ir iki šiol apytiksliai moku!): pavyzdžiui, tai, kad kokia nors tragiška nelemtis gali staiga nutraukti gyvenimą – būk iki tol gyvenęs greitai!
Rasa, 2010-08-27 10:39:15
Burgiui: gėda pelėda, keiktis negražu 😛
Perauklėti tai jūsų niekas ir nežada, juk tada būtumėt nebe jūs 😀 O jūs mums patinkate toks, naikintuvo pilotas… 🙂
O man patinka gyventi lėtai 😛 Deguonies perteklius apsvaigina, taip, vis tik man labiau patinka kvėpuoti lėtai ir giliai, kad pajusčiau visą kvapų paletę, kad spėčiau ja pasimėgauti 🙂
Man patinka ne lėkti mašina iš taško A į tašką B viršijant greitį, o eiti pėsčiomis, pakeliui pavėpsot į sraigę, į varlę, į medį, prisėst ant suolelio, paplepėt su kokia bobute, paskui paspardyt akmenuką ir nueiti toliau 🙂
Kam man skubėti, jei man nereikia pašvęsti gyvenimo kovai su kuo nors, nes aš su niekuo nekovoju! Man patinka draugauti 🙂 O kai su viskuo draugauji, tai kam skubėt? Aišku, kartais reik paskubėt, bet nuolatinis bėgimas man neleistų matyti aplinkos pakankamai gerai, tai man nepatiktų 🙂
Net pagalvojau ar nebus gaila veltui praleistų metų? Ne! Kaip gali būti gaila, jei stengeisi gyventi geriausiai, kaip galėjai ir taip, kaip norėjai? 🙂
Būtinai reikia jums visiems prisimint filmuką, būtinai 😀
http://www.youtube.com/watch?v=xX3Lq97_mTE
Jūratė, 2010-08-27 15:45:52
Skubėdamas gyventi, gali nepastebėti, kaip vaikai užauga. Kada vaikui (mamai) sunku. Juk laukia didesni tikslai. Kiekvienam savo. Aš pavargstu visur ir visada skubėdama. Tada nebejaučiu ne tik šalia esančio, nepastebiu ir savo būsenos. Kiekvienam savas kelias ir savas greitis. Kaip nepaskubinsi vėžlio, taip nesulaikysi jaguaro. Gyvenimo greitis, turbūt, priklauso ir nuo žmogaus temperamento.
Burgis, 2010-08-27 16:11:50
Jūratei: bet gali būti taip…:
„… Ir vieną dieną pamatysime staiga –
Pasnigo jau, o mes abu pražilę…“
Rasa, 2010-08-27 16:26:45
Burgiui: Mhm… 😀 Draugė kažkada prisikabino ir atrado, kad turiu žilų plaukų… Tikra ragana, net nebūčiau pagalvojus, kad esu tokia sena :)))))) Turbūt dar ilgai net nebūčiau jų ieškojus…
O dar, net jei pražilę… Juk tam eilėrašty yra ir kitos tokios nuostabios eilutės:
…Norėčiau būti rudeniu tavu.
Brandi, auksinė tavo rankosna nusvirti.
Lai tavo gyslom srūva
rudenio vynu
manieji syvai, nutekėję tau į širdį.
Aš tau paklosiu savo apdarą sode –
kaip lapų guolį šiltą ir geltoną –
ir pamyluota, nuolanki, tada
be žodžių aš glūdėsiu tau prie šono.
Teneregėsime jau amalų, žaibų,
ir liepos kaitrios dienos bus išblėsę, –
aš į tave alsuosiu obuolių kvapu,
švelnumo slėpiningo tau įliesiu.
Tarsi lengva voratinklio gija
tave per sapną apipinsiu tyliai…
Ir kol, ir jei taip gali būti, argi svarbu, kiek pas mane ar pas kitą žilų plaukų? 🙂
nv, 2010-08-27 19:50:48
Gerb. B.B.- kiek pamenu, vietoj,,мучительно стыдно”
turėtų būti ,,мучительно больно”.
Burgis, 2010-08-27 20:42:24
nv.: žinoma, Jūs teisus! Kopijuodamas aš ir nepastebėjau, kaip ten parašyta, bet mes mokėmės taip, kaip Jūs rašote!
Burgis, 2010-08-27 20:43:48
Rasai: nors man ir labai patinka tas eilėraštis, bet aš dar labiau suprantu, kodėl vyrai dainuoja: „Už vieną meilės naktį nukeliaučiau pragaran…“
loreta, 2010-08-30 19:09:43
Ar turėjot omeny tokį greitį?
IMPERATYVAI
ištaisyk sąsiuvinius ištaisyk rašinius
pataisyk marškinių apykaklę išlygink
skalbinius nušluostyk dulkes parnešk
duonos kąskis obuolio įjunk teliką
nejudink kojų šilčiau apsirenk nepamiršk
raktų pasiimk skėtį neskambink jei grįši
vėlai užgesink šviesą neleisk karšto vandens
neperspausk dantų pastos eik miegoti
užsimerk nesapnuok atsibusk jau rytas
laikas į darbą kai grįši išvirk bulvių
suplauk indus sutvarkyk virtuvę tik
nesustok tik eik tik tik tik tik – – – – –
Karnauskaitė, Elena. Iš smilčių: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2004.
Burgis, 2010-08-30 19:21:38
Loretai: o, nežinojau, kad E. Karnauskaitė ir taip rašo… Neblogai, bet geriau už šitą nebus: „Šiąnakt mano krūtys – du sulaukėję balandžiai – spurda tarp baltų tavo rankų…“. Bet prieš 40 metų E.K. dar nežinojo, kaip reikia rašyti „Mylimam“.