Padėk, lietau, padėk paverkti.
Po to – giedra
Danguj ir širdyje.
Ruduo visų pakeičia vertę:
Ir po našta,
Ir puotoj pilyje.
Palik mane, pabūsiu vienas.
Geriausias laikas
Raustis savyje.
Tik vėjas vaikšto, šiaušdamas ražienas.
Kaip mažas vaikas…
Ras ką nors ar ne?…
***
Parvažiavau ir užrašiau…
Jokio ryšio su tais jaunais žmonėmis, kurie manęs klausėsi! Tiesiog viskas kartu: veikla, ruduo, ilgesys, prisiminimai… Gavau dovanų Haruki Murakami knygą. Vėl prisiminimai…
*
Sumaištis jausmuose ir žodžiuose. Tegu. Taip geriau nei susigūžti.
Palaidojo jauną žmogų. Toks didelis akcentas tik dėl to, kad jauną? Vytautas Kernagis, Janina Miščiukaitė, Vytautas Šapranauskas, Leonidas Donskis – jie priminė: esi ir nesi. Ko nespėjai? Padainuoti? Pagirti? Sukurti? Prakeikti? Mylėti?
Ir aš nespėsiu… Bet vienos grėsmės jau išvengiau – nesu jaunas.
O jiems jauniems kalbėjau apie didžiausias grėsmes – prarasti dovaną mylėti, suprastinti esminį posūkį gyvenime, nuskriausti tą, kuriai (kuriam) savo gyvybės nepagailėtum. Ar aš žinau, kaip jiems gyventi? Žinojau, kaip man gyventi, tai gal ir jiems tiks?…
*
Nė vienas nėra reikšmingesnis už kitus! Mūsų vertė kinta ne tik todėl, kad ruduo. Todėl, kad Laikas – tik pirmyn…
Atsakymai
Ot, 2016-09-24 17:28:48
Geras geras geras! Geras posmas!
Elena, 2016-09-24 17:29:16
Gerb.B.Burgi,-
iš Jūsų skelbtų eileraščių,- tai geriausias. Prasminga, gražu, išmintinga. Aš jį turėsiu savo lyrikos sąsiuvinėly. Daugiau Jums tokių kūrybingų akimirkų.
Tai mano nuomonė.
O sumaištis jausmuose… taip būdinga žmogui, nuo to jis darosi tik tauresnis. Iš visų jausmų aš išbraukčiau tik – “PRAKEIKTI?”. Manau, kad žmogiškumas ir jo prakeikimas nesuderinami dalykai… prieš mirtį juo labiau.
Tai irgi mano nuomonė.
Nuoširdžiai Jums linkinti sėkmės, kūrybos, sveikatos.
Elena
Burgis, 2016-09-24 18:41:38
Elenai: ačiū! Tai mano didžiausia abejonė – prakeikti ar neprakeikti? Vis tik manau, kad labiau juos nubausiu neprakeikdamas…
Juozas P., 2016-09-25 08:00:06
Puikus!
Rasa, 2016-09-25 12:30:12
Pritariu 🙂 Kad puikus 🙂 Man patinka, kai p. Burgis rašo eiles 🙂 Tikras povetas…
—
Jei kas netyčia nežino, kas yra povetas, aiškinu: kai mano sūnus buvo mažiukas ir kartu skaitėm eilėraštukus, jis pareiškė:
– Kai aš užaugsiu, būsiu povetas.
Aš jam paaiškinau, kad ne visi gali būti poetais, tik kai kurie. Tada jis “nusileido”:
– Na tada būsiu underkindas…
Ot, 2016-09-25 16:49:26
Ir kuo tapo? Ar pateisino auklėjimo lūkesčius?
Rasa, 2016-09-25 17:56:51
Ot: Kuo tapo? ☺Kuo buvo, tuo ir liko- mano sūnum, kurį labai myliu ☺
O dėl auklėjimo lūkesčių… Gal neteisingai supratau klausimą? ☺ Man nelabai priimtinas toks pasakymas ☺Vaikai neturi išpildyti mūsų lūkesčių, vaikai turi turėti savus ir juos stengtis pildyti. Mano manymu klaidinga manyti, kad vaikus gimdomės SAU ir savų lūkesčių pildymui, manau, kad vaikus auginame Pasauliui ☺
***
Kahlil Gibran
Apie vaikus
Ir moteris, laikiusi kūdikį prie krūtinės, prabilo. Kalbėk mums apie Vaikus.
Ir jis tarė:
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį amžinybės kely,
Jis įtempia jus savo galia, kad Jo strėlės skrietų greitai ir toli.
Tegu jūsų būvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą,
Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas.
Ot, 2016-09-25 19:34:48
Būna būna, pasitaiko – teorija sau, o praktika sau 😀 tik šito prasilenkimo Jūs niekada nesuprasit
Rasa, 2016-09-25 20:00:14
Ot smalsu ☺Kodėl manot, kad žinot, ką aš galiu suprasti ir ko ne? ☺
Ot, 2016-09-25 22:41:48
Jūsų pirmasis ir antrasis komentarai primena Ezopo pasakėčią “Lapė ir vynuogės”. Kad vėl nekiltų klausimų “išversiu”.
-
Šliaužiojantis ir švepluojantis vaikas dar tebegyvename nuostabiame vaikystės kūdikystės kosmose (čia tiktų ir Jūsų antrame komentare įdėta Libano poeto Gibrano citata, ir kokia kita iš “Pranašo”), jam dar nė motais suaugusiųjų pasaulio smėlio dėžės varžytuvės, jis pats be suaugusiojo įdiegtos programos nesugalvos būti kažkokiu ypatingu žmogum ar ,,underkindu”, nes jam ir taip GERA BŪTI, nes jo pasaulis ir be pripažinimo, ir be aplodismentų yra SPALVOTAS! Pirmame komentare akivaizdi Jūsų auklėjimo praktika…
-
Ką sako Ezopo lapė, nepasiekusi vynuogių? Jis – mano sūnus! Antame komentare akivaizdi Jūsų kaip apsiskaičiusios moters teorija 🙂
****
Niekas negimė mokėdamas gyventi, niekas negimė mokėdamas auginti vaikus… Klupdami mokomės. Tik keistai atrodo suklupusiojo pamokymai
Rasa, 2016-09-25 23:09:01
Ot dėkui ☺Įdomi nuomonė ☺Tik, visų pirma, aš stengiuosi niekada nieko nemokyti. Visad stengiuosi sakyti “mano nuomone”, o tai ir reiškia, kad tai tik mano nuomonė ☺Sakyčiau aš dažnai sakau netgi atvirkščiai- jūs iš manęs nesimokykit, nes nieko gero aš neišmokysiu, jūs nenorėtumėte gyventi taip, kaip aš. Mokykitės tai iš p. Burgio ☺
O sūnus tiesiog kartojo jam įdomius žodžius, manau. Šiandien dar abu juokėmės iš jo “undėno” ir to, kaip jis vis prašydavo duoti jam “nuotaikas”, ką aš tik po ilgoko laiko supratau- nori nuotraukų albumo ☺
Dėl vaikų ar apskritai žmonių “tapimo”, aš vis tik manau, kad svarbu ne KUO jie tampa, o KOKIAIS ☺
Burgis, 2016-09-26 06:56:56
Gal kas žinote, kodėl aš vėl prisiminiau kazachų patarlę: „Neišsilaikei ant arklio – nėra ko griebtis už uodegos“?
Ot, 2016-09-26 07:53:34
P. Rasai: sakiau, kad nesuprasite —
Įdomesni trijų komentarų žodžiai: “man”, “mano”, “aš”, “mano”, “man”, “mano”, “aš”… Tęskite…
Ot, 2016-09-26 07:56:17
P. Burgiui: arba Jums patinka kazachai, arba Jums patinka patarlės 😀
Rasa, 2016-09-26 08:50:44
Ot, kaip įdomiai gaunasi…
Kai turim savo nuomonę ir kalbam apie save, nes nenorim nieko įžeisti, esam laikomi egocentriškais ar susireikšminusiais. Jei kalbam apie kitą, dažnai esam laikomi puolančiais ar kritikuojančiais. Jei kalbam kaip turėtų būti, mus išvadins neteisiais ir bandančiais apsimesti visažiniais. Jei cituosim kitų protingas mintis, būsim prisiskaitę knyginės išminties ir neturintys savo nuomonės knygagraužiai. ☺ Taip… Turbūt ganėtinai protingi esam tik tada, kai tylim… ☺
Nuostabiai graži rudens diena išaušo! Geros visiems naujos darbo savaitės! ☺
Aukse, 2016-09-26 12:50:01
… po arkliu ir uodega yra kieta žemė. Krisdamas ant jos nuo arklio gali ir užsimušti, slysdamas uodega-susižeisti. Garbingesnis yra pirmas variantas. Jei ant arklio jojot su dar su skydu.
petras, 2016-09-26 13:51:40
neprivalgęs – neprilaižysi
andrius-2, 2016-09-26 16:32:28
supratau, kad nesuprantu :), kodėl daug kas visą gyvenimą jaučiasi kaip kare – būtinai reikia kažką nugalėti ir būtinai su fanfaromis, tik tai lūkesčiais, sėkme, pareiga ar kt. skambiai pavadina. Ir lyg būtų rekrūtuos papuolę – tarnystė baigėsi, ale kitaip jau nebemoka. Vis arba žvalgybon, arba apkasuos…
Nors jau lyg ir galima būtų po platanu išmintingai įsitaisyti, bet ne, vis tos kazacho uodegos bandom nusitverti.
Ir neigiam tuos (laiminguosius?), kurie net neparekrūtavę po platanu gerai jaučiasi.
Pasifilosofinau, va 🙂
ane?, 2016-09-26 17:27:15
Rasai: ” visų pirma, aš stengiuosi niekada nieko nemokyti”, pasake moralistas ką tik kažką pamokęs…Neragavot ironijos prieskonio.Nežinau, ar yra kur pirkti. Patarlės nerašysiu, nes paskui reiks paaiškint, ką ana reiškia….
sonata, 2016-09-26 21:32:28
Aš čia apie tą “Prakeikti?”. Mano gyvenimiška patirtis apytikriai 15% mažesnė, negu Šeimininko, bet visad pasiteisindavo tokia taisyklė – “Užtenka ramiai sėdėdi ant upės kranto ir stebėti, kaip upė neša pro šalį priešo lavoną”. Sudėtingiausia įvardinti, kas nusipelnė plaukti “žemyn upe”.
juristas, 2016-09-26 22:05:55
labiausiai ši taisyklė pasiteisino Stalinui, bet galų gale ir jį patį upė nusinešė – kolegos nugalabijo…
Jūratė, 2016-09-26 22:24:39
Sonata, Jūs taip retai parašote, bet visuomet – taikliai!
Elena, 2016-09-27 11:07:45
Sonatai,-
jūsų komentaras ypatingai gilus ir prasmingas , ypač norintiems save tobulinti, pamąstantiems ir apie savo klaidas.
Ačiū Jums.
Rasa, 2016-09-27 14:36:42
ane? Sakai aš neragavus ironijos prieskonio? Galbūt. Ko gero, kai Dievas tai dalino, aš prie papų eilėj prastovėjau… Visi renkamės kas kam svarbiau. Pražioplinau… Ir dabar man teliko supratimas, kad sveikas humoras- tai kai žmonės juokauja ir linksma abiems (ar visiems). Man humoras- tai geranoriškumas, ne noras pasikandžioti. O kai linksma vienam ( į tai įeina sarkazmas, “stūmimas” ir nesveika ironija) tai jau nelabai humoras, tai išsidirbinėjimas, bandant pasikelti save kito sąskaita. Tai nešvarūs žaidimai, iš kurių kyla patyčios. Mes galim labai ramiai juos praktikuoti, bet dažnai galiausiai kažkas vis vien lieka įskaudintas. Ir paskui mes stebimės- iš kur tie vaikai mokyklose tokie aršūs, iš kur tos patyčios? Aš senokai stengiuosi iš to išaugti. Nes žinau, kad savo liežuviu tikrai galiu “užstumti” pernelyg stipriai… Taigi va šitaip… O kai žinai, kad gali ir turi bent kruopą smegenų, poreikio tai daryti nebelieka.
Taigi, nuoalankiai atsiprašau už nesupratingumą ☺ Užtat aš gerus papus turiu. Ir ramius nervus… Na o glušas kurioje nors srttyje kiekvienas esam ☺
Ot, 2016-09-27 18:20:07
OMG, no comments
ane?, 2016-09-27 18:39:06
Rasa, dar neišaugote. Ir Jūsų reakcija atsako į pačios klausimą iš kur patyčos. Iš tokio noro būti tuo, kuo nesate. O dar sakote, kad poreikio tai daryti neturite. Bet darote. Ir tai jums labai skauda. Gal ir teisingoje eilėje stovėjote, bet apie nervus tai meluojate. O jei save menkinate, sakydama, jog turite tik kruopą smegenų ir esate gluša kurioje nors srityje ( nežinau, ką reiškia žodis “užstumti”) , tai puikiai įrodo, kad galvojate kaip tik atvirkščiai. Pati su savimi žaidžiate tuos nešvarius žaidimus. Kad ir atsiprašinėdama.
Rasa, 2016-09-27 19:42:15
ane? Norit pažaisti Rasos psichoanalitikus? ☺ Galim. Tik truputį vėliau, nes šiuo metu žaidžiu kirpėją, kai kam plaukus dažau ir su mažiuke žaidžiu ☺
ane?, 2016-09-27 20:05:33
Ne, neįdomu. Paskaitykit eilėraštį. Ir einam liūlia.
Rasa, 2016-09-27 22:44:23
☺ ane? Pritariu. Juk vis vien visi viską matome tik taip, kaip sugebame matyti- perleidę per savo riboto suvokimo prizmę ☺
Taigi eisiu liūlia. Truputį vėliau, žinoma ☺
Paskaičius vieną eilėraštį:
…Tik vėjas vaikšto, šiaušdamas ražienas.
Kaip mažas vaikas…
Ras ką nors ar ne?…
“Paskaičius” su mažąja knygelę ir “papiešus” raideles ☺ M- tai mamytė, mosiutė, maniulis (mėnulis), T- tai tetis, B- tai buvė (bulvė) ir baliūnai (balionai), O- tai o, o N- mamukas (namukas)…
Ir mintyse pabaigus pati sau Marcinkevičiaus “Trim eilutėm anūkėlei”:
Kai žvelgiu į tave, manyje atsidaro akmuo
ir pasirodo žolelė – gležna, bet gyvybės pilna.
Imu už rankos tave, ir mes einame jos pažiūrėti.