Kalbėkite su mumis, kalbėkite!

Štai Lukas pamatė, kokia graži jo sesutė:

Ir iš karto puolė skambinti seneliui į Kauną:

***

Žinoma, čia tarp kitko… O štai jau rimtesni ne kalbėjimo, o nekalbėjimo atvejai:

***

Jūs patys žinote, kaip negerai kartais baigiasi nekalbėjimai. Laimė, kad dabar bent internete anonimiškai gali šį tą parašyti. Parašyk!

Atsakymai

sonata, 2010-05-03 11:31:34

🙂 pažiūrėjau į Lukučio profilį – viskas aišku, kaip senelis B.B. atrodė ankstyvoj jaunystej:)

imbusy, 2010-05-03 13:13:14

Dėl studentų: manyti, kad visiem viskas aišku, nereik pagalbos.

to to nesvarbu, 2010-05-03 14:00:56

Manau, kad problema ne nekalbėjimas, o (ne)išklausymas ir kalbėjimo (ne)skatinimas. Visais išvardintais atvejais. Žmonės girdi tai, ką nori girdėti ir reikia stengtis bandant išgirsti tai, ką sako kitas žmogus. Ir ką nutyli.

Rasa, 2010-05-03 14:10:05

Lukutis- grožis 🙂

Bet būna kad nenori kalbėti. Vat nenori.

Aš šiuo metu beveik nenoriu kalbėti ir rašyti nenoriu. Kodėl? Dar gerai nežinau, dar tik įtariu 🙂 dar su savimi rimtai nepakalbėjau, nes irgi nenoriu 🙂 Gal nenoriu išgirst to, ką noriu sau pasakyt 🙂

Kodėl nesinori kalbėtis? Kartais, kai jautiesi liūdnas ar įskaudintas, kartais kai piktas, kartais, kai manai, kad nesupras, kartais kai nori pabūti su savim. Kartais tyli, nes nenori pasakyti to, ką norėtum pasakyti… Kartais negali pasakyti to, ką norėtum pasakyti…

Žinoma, kalbėtis reikia. Kalbėtis puiku, kalbėtis “veža”. Kartais.

Bet manau, kad pav. man tai ir patylėti visai sveika, aš ir taip per daug plepi ir kartais žmonėms reikia nuo manęs atostogų 🙂

Už gerą pokalbį geriau tik įsimylėjėlių patylėjimas dviese :))))

Lina, 2010-05-03 15:39:47

Norėčiau paklausti dėl studentų. Gal gali man kas nors paaiškinti kokios yra dėstytojo pareigos: išmokyti studentus ar išdėstyti kurso medžiagą?

Burgis, 2010-05-03 15:48:30

Linai: nei viena, nei kita! Studentai neturi būti mokomi, studentai studijuoja. Mokoma mokykloje… O dėstytojas, kuris tik išdėsto medžiagą, lengvai gali būti pakeistas knyga, internetu, robotu. Ne, dėstytojas reikalingas studijuojantiems žmonėms: atsako (arba ne…) į klausimus, nurodo studijų kryptį, pateikia planą, išaiškina niuansus, pateikia temų mąstymui, akcentuoja svarbiausius kurso dalykus, mokslo neišspręstas ir sprendžiamas problemas, alternatyvius požiūrius, įrodymus, savo uždavinius ar bent jų interpretacijas.

Bet tai tinka tik dėstytojui, kuris dirba su studentais. Dabar tai retas atvejis…

Lina, 2010-05-03 21:35:39

Visiškai sutinku dėl dėstytojų. Bet manau, kad studentų nėra dėl dviejų priežasčių: arba studentam visiškai nerūpi išmokti (labai tikiuosi, kad dauguma vis dėlto nori išmokt), arba dėstytojam rūpi tik garsiai perskaityti knygą/konspektus, todėl sudentai nemato prasmės eit (būtų gerai, jei tokių dėstytojų būtų mažuma). Būtų gerai, jei visi dėstytojai mąstytų taip kaip Jūs 🙂

giedrius m, 2010-05-03 22:10:58

Studentai nesuvokia kas yra universitetinis išsilavinimas. iš pradžių. Todėl jei dėstytojai nesudomins, teoriniai bendrieji dalykai nebus lankomi.

Alternatyvos – represijos arba visiškas konspektų nebuvimas. Arba įdomūs pasakojimai. Tačiau kaip sudominti net programavimu informatikos fakulteto antrakursį, kurio svajonė – dirbti web dizaineriu, ir jam nieko iš programavimo nereikia? Sutikau toki doktorantūros metu… ir tai tikrai ne išimtis.

Ingrida, 2010-05-05 12:10:30

Šiuo metu aukštasis mokslas pasaulyje tapo masiniu reiškiniu, Lietuva taip pat neiškrenta iš šio konteksto. Dalis visų studentų yra labai motyvuoti, o dalis siekia tik masinio aukštojo mokslo, kuris patvirtintų, kad asmuo įgijo tam tikrą išsilavinimo lygmenį. Studentų motyvacija pasiskirstė į dvi dalis – gili motyvacija (turėti kokybiškas studijas) ir paviršutiniška – studijuoti tik dėl diplomo. Antrieji atsirado, kai visuomenė pradėjo vertinti ne specialistus, o diplomus. Nepaslaptis gi, kad su diplomu šiandien per dėdes galima gauti neblogą darbą (ypač valstybinėse įstaigose). Tam tereikia popieriaus, o ne žinių, sugebėjimų, talento … .

Parašau, 2010-05-05 12:57:47

Parašysiu klausimą apie rinkos ekonomiką. Kažkada čia Burgio buvo parašyta, kad trisdešimtmetis turi uždirbti bent 2000 litų…

Kaina yra rinkos ekonomikos alfa ir omega, jeigu tik niekas netrukdo ją nustatyti rinkai (o ne kokiam reguliuotojui ar monopolistui).

Kaip sužinoti savo rinkos kainą?

Progresijos būdu (kasmet +20%)? Eksperimento būdu (arba +50%, arba ate)?

Arba Jus atleido, ir štai potencialus naujasis darbdavys trykšta noru Jus įdarbinti. Nujauti, kad gali gauti dvigubai daugiau, nei prieš mėnesį buvusioje darbovietėje.

Tai kaip įgyvendinti rinką?

Burgis, 2010-05-05 13:46:34

Ačiū, Parašau! Tai va, aš ir sakau – kalbėkite su mumis! Aš ir dabar pakartosiu – mažiau kaip už 2000 litų, būdamas trisdešimtmetis, tikrai nedirbčiau. Bet tai aš… Nežinau, kokie Jūsų poreikiai, kokios Jūsų galimybės, gebėjimai. Viskas susieta. Galima dirbti mėgiamą darbą ir gauti nedaug, galima dirbti dantis sukandus ir gauti daug. Reikia mokėti save parduoti. Bet gali prireikti laiko, todėl turite žinoti, kiek ištversite be darbo. Būtina palyginti save su kitais. Aš mėgstu avantiūras, iššūkius (galėčiau dirbti Kabule, jei būčiau nevedęs…), kiti renkasi lėtą tėkmę. Kalbėkite!

giedrius m, 2010-05-05 18:29:06

Yra daug būdų nustatyti savo vertę:

a) Dirbti už fiksuotą dalį ir kintamą dalį nuo naudos firmai

b) įsidarbinti pagal bendrą tos specialybės rinkos kainą, o po to sužinoti kiek gauna kiti dirbantys tokį darba toje darbovietėje

c) Dirbti pačiam sau arba dirbti freelanceriu (jei specialybės tą leidžia).

etc

Parašau, 2010-05-05 19:03:12

Yra baziniai poreikiai: valgis, apranga, būstas. Vilniuje juos tenkinti reikės:

– valgiui: 1500 Lt;

– aprangai: 600 Lt;

– būstui: 1400 Lt per mėn.

Tada, oriai įžengti į darbovietę (dėl kamščių, ty “deginamo” laiko, nešvaros transporte, tuberkuliozės bacilų) reikia 1000 Lt (400 Lt kurui, 600 Lt automobiliui).

Atostogoms reikės 4000 Lt per metus=apie 363 Lt per mėn.

Juodai dienai atsidėti reikia bent po 400 Lt per mėn.

Kinui, teatrui, knygai ir kt. neįrodomam: 500 Lt per mėn.

Mano pradiniai poreikiai yra 6000 Lt per mėn. Esu atvira diskusijai dėl kiekvienos pozicijos.

Šis skaičiavimas galėtų koreguotis (dviese suvalgai 3x).

Kelis metus dirbau tam, kad suprasčiau, kad ne objektyvūs dalykai lemia algos dydį. Tikrai, parsidavimo turi būti mokoma. Pradėkime nuo pagarbos sau.

nesvarbu, 2010-05-05 19:51:49

Atlyginimas priklauso ne nuo darbuotojo “poreikiu” (vadinkim teisingai – noru…), o nuo jo vertes. Gali bandyti tartis su darbdaviu: “nesiruosiu dirbt, bet nusipelnau gauti 6000 lt per menesi, nes tokie mano poreikiai”, bet vargu ar labai pasiseks… Darbuotojo verte tiesiogiai proporcinga tam, kokia nauda jis atnesa darbdaviui – kad apsimoketu darbuotoja laikyti, jo duodama nauda turi buti bent 4 kartus didesne, negu gauna atlyginimo i rankas. Taigi, jeigu nori uzdirbti 6000 Lt, darbdavys turi “is taves” uzdirbti bent 24000 Lt (tas pats veikia ir atvirksciai – jeigu zinai, kad darbdaviui uzdirbi 50000 Lt/men., gali drasiai tartis, kad esi vertas gauti 12000 Lt i rankas). Zinoma, padeda kai truksta darbuotoju…

Plinijus, 2010-05-06 07:55:44

Parašau, pakomentuokite , prašau, sakinio “Vilniuje juos tenkinti reikės:” prasmę. O kaip būtų, jei žodį “Vilniuje” pakeistume pvz. Skuode, Kupiškyje, Šilutėje….?

Parašau, 2010-05-06 14:10:27

Prasmė – kainos nustatyme. Pakeitus miesto pavadinimą, pakeičiame sumas, ty poreikius. Nors nebūtinai žymiai.

giedrius m, 2010-05-06 14:26:39

Parašau: Neaišku kaip atostogas išskaičiuoji – atostogu metu gauni atostoginius, todėl tau atostogos arba kainuoja 10000, arba tu neteisingai skaičiuoji. Aišku, buto kaina lieka, tačiau kitos kainos įsiskaičiuoja į atostogų kainą. Už 10000 žmogui galima geras atostogas turėti.

O šiaip nesvarbu yra teisus.