Jūs tikriausiai skaitėte Edgaro Alano Po apsakymą „Išdavikė širdis“? Apie jį esu rašęs šioje svetainėje, nekartosiu, tik priminsiu pagrindinę mintį – neįmanoma pabėgti nuo savęs. Už niekšingus poelgius skaudžiausiai baudžia mūsų pačių mintys. Baudžia visą gyvenimą…
***
Ką daro tie, kurie nori pabėgti nuo tos bausmės?
Jie stengiasi save pateisinti.
Jie aiškina sau, kad kitaip negalėjo.
Jie guodžia save, kad visi tokie.
Jie įtikinėja save, kad bet kas kitas jų vietoje būtų taip pasielgęs.
Jie kaltina tuos, kuriuos nuskriaudė, žioplumu, bailumu.
Jie stengiasi užsigrūdinti, vėl ir vėl darydami niekšybes.
Jie stengiasi rasti panašių į save, stengiasi bendrauti tik su tokiais.
***
Ir niekas nepadeda… Viešumoje jie panašūs į mus, bet vienumoje jie yra kalėjime. Savo minčių kalėjime.
Ar yra būdų iš to kalėjimo ištrūkti?
Yra.
Reikia neįtikėtinų pastangų, bet galima pasukti atgailos, atsilyginimo, gerumo, susitaikymo keliu.
Dažniausiai vienas žmogus savęs įveikti negali, jau yra surambėjęs, sudžiūvęs, beveik miręs, bet jei šalia yra gerų, jį mylinčių žmonių, tai jie gali tą kalinį išgelbėti. Randai liks, bet žmogus vėl gyvens…
Atsakymai
Rasa, 2015-11-03 13:27:20
Nesu skaičiusi “Išdavikės širdies”. Nežinau apie ką ten rašo, tačiau jei kalbant apie tai, kad mus baudžia mūsų pačių mintys, tai… Kažkaip pastebiu, kad dažniausiai “baudžia” tuos, kurie kaip ir nėra padarę kažko ypatingai blogo, o išties niekšiškai besielgiantys dažniausiai ramūs kaip belgai… 🙂 Ar kaip suomiai? 🙂 Nežinau kurie ten ramesni 🙂
Rasa, 2015-11-03 14:21:36
O dar, pamąstant apie atgailą. Man patiko toks rusų filmas “Sala” / “Ostrov” / “Остров”. Lyg 2006m. Nemaišyti su amerikietišku filmu tokiu pačiu pavadinimu. Šitas toks “tarkovskiškas” 🙂 Ir geras. Man. Ir apie atgailą. Būtų įdomu sužinoti kitų nuomonę, jei kas matę.
***
Kada gana atgailos, jei padarei kažką, ko pataisyti nebeįmanoma? Ar gali būti gana? Kaip gali padėti tie mylintys aplink žmonės, jei “mes gimstame vieni ir mirštame vieni”?
Aitvaras, 2015-11-03 16:37:27
Burgiui: Kiek daugiausiai esate mokėjęs už torto gabalėlį ir kiek daugiausiai sau leistumėte mokėti?
Elena, 2015-11-03 16:49:45
Rasai apie atgaila. Mano supratimu- kad atlikti atgaila,- pirmiausia reikia paciam sau prisipazinti;-taip,padariau tai. Esu kaltas, kaltas…Ne kiti kalti, o as, as. Ir tai jau yra puse atgailos.O juk kaleijmuose ir laukiantieji teismo to niekad neprisipazista. Juk 3/4 ju “nekalti”. Iveikus pirmaji,antras etapas-atpirkimas. Tai kiekvienam individualiai pagal jo sazine, supratima, galimybes. Ir tai nebutinai geri darbai kitam. Tai gali buti ir geri darbai sau, pvz is saves ismesti pykti, kersta,pagieza, nora prakeikti (man kartais baisu tai skaityti).Tada juk mas savaime tapsime geresni ir darysim > geru darbu.
Na, ir aisku skiepyti savyje tolerantiskuma, meile, pagarba, supratima…….
Ir tada uzmirst ta savo poelgi, negyvent visa gyvenima su sielos grauzatim.
Beje, rusu filmas “Sala” (rezisierius Lunginas, nepakartojamas aktorius A.Mamonovas) nuostabus. Jame sutalpinta ir zmogiski jausmai, ir pasauleziura, it atgaila, ir filisofija. Labai vertas demesio.
Burgis, 2015-11-03 18:10:42
Aitvarui: vėl išgėrėte?
Aitvaras, 2015-11-03 18:47:45
Burgiui: Ne, rimtai klausiu. Tikriausiai neskaitote Delfi, bet pastaruoju metu ten vis publikuoja straipsnį apie tai kaip kažkokia mergina/moteris Vilniuje nusipirko “Napoleono” torto gabalėlį už 10 Eur. Pagalvojau, kad aš tai tiek nemokėčiau už jokio torto gabalėlį. O jūs?
vitalis, 2015-11-03 20:07:48
Rasai: sveika sugrįžus, Rasele 🙂
“Sala” labai geras filmas.
Norėčiau pasidalinti dar vienu geru filmu “Forpost”,
dok. f. 2007 m.
(https://www.youtube.com/watch?v=BFxmnS3Byz8).
qwerty, 2015-11-03 21:03:44
Skiaudžiausia yra tuomet, kuomet suvoki, kad nebuvai toks geras savo artimui žmogeliui, kurio jau nebėra, kuris tave mylėjo, tikėjo tavimi, koks galėjai jam būti. Laiku suvokdamas jo jausmus, norus, skausmus, kad ir dėl skaudančio dantuko, nuotaikas. Padėdamas.Atsiliepdamas.Suprasdamas.Atjausdamas. Priimdamas jį tokiu, koks jis yra. Nutylėdamas į jo blogesnius žodžius, į tai kad jis pats nesupranta tavęs su tavo pačio skausmukais, baimukais, piktumukais. Netobulumu.Išmintingai atleisdamas jam viską besąlygiškai, net ir blogį tavo atžvilgiu. Viską. Besąlygiškai. Toks suvokimas ir yra pati žiauriausia bausmė. Jei kitu atveju dar gali kur nors nubėgti, atsiprašyti, ištaisyti, pajuokauti, atgailauti, tai čia jau ne. Ir nesistengi pabėgti nuo bausmės, ir nesistengi savęs pateisinti, ir nekaltini kitų, tik save, ir niekas nepadeda…
Burgis, 2015-11-03 21:43:53
Aitvarui: aha, rimtai…
Gerai, atsakysiu rimtai.
Pirma, žmogus neturi būti žioplas, turi matyti, ką perka ir kiek moka.
Antra, žmogus gali norėti pasirodyti esąs turtingas, tai niekas jam nedraudžia ir už vieną saldainį mokėti 10 eurų. Tik graudžiai juokingai atrodo toks turtingumo demonstravimas.
Trečia, kapitalizmas už lango. Visi viską parduoda už tiek, už kiek yra perkančių.
Ketvirta, gera gyventi, kai nereikia skaičiuoti, kiek moki, ir nereikia demonstruoti savo turtingumo.
Penkta, aš jau rašiau, kad Prancūzijoje valgiau omarą už 45 eurus. Buvo 4-5 kąsneliai mėsos, bet vieną kitą kartą gyvenime galima pasidžiaugti, kad dorai, teisingai užsidirbai tiek, jog net omarą Prancūzijoje gali suvalgyti… Ir po to pasakyti sau, kad tai buvo paskutinis omaras už 45 eurus, kurį aš valgiau. Dabar žinau, kaip tuos pinigus panaudoti geresniems, kilnesniems dalykams.
Burgis, 2015-11-03 21:45:48
qwerty: labai geras Jūsų pastarasis komentaras!
Rasa, 2015-11-03 22:44:59
Ačiū, Vitaliau 🙂
Skaitant qwerčio komentarą iškilo daug įvairių minčių. Taip, komentaras geras.
Nors aš suprantu gyvenimą šiek tiek kitaip. Gerumas- tai labai sąlygina sąvoka. Sutikčiau, kad mylėti žmogų reikia besąlygiškai. Kai žmogų išties myli, jis tai jaučia ir tiek. Kad ir kaip tu besielgtum. Jei tarp jūsų yra kažkoks ryšys. Bet mylėti, man asmeniškai nereiškia būti jam besąlygiškai geru, pataikauti ir viską, ką jis bedarytų, pateisinti. Taip, kai myli, reikėtų atjausti, pabandyti suprasti, palaikyti jį jo sprendimuose. Jei jie padaryti sąmoningai. Tačiau… Tarkim aš labai myliu savo sūnų. Bet dar jam būnant paaugliuku ir mums kalbantis apie tam tikrus santykius tarp žmonių, aš jam labai aiškiai pasakiau: jei kada nors išprievartautum mergaitę, teismo tau nereikėtų. Iškastruočiau savom rankom. Jis išpūtė akis, sako: mam, tu kaip kokia sadistė. Sakau: ne, tiesiog aš tave labai myliu ir noriu užauginti tave tikru sąmoningu vyru, atsakingu už savo poelgius, o ne mazgote vergaujančia savo įgeidžiams.
Dar apie kaltę kitaip parašysiu kitą komentarą. Gal.
Rasa, 2015-11-04 00:18:23
🙂 Na, kito komentaro tubūt nebus, nes bandant jį įkelti man parašė, kad esu užblokuota ir juodąjam sąraše 🙂
Rūta, 2015-11-04 07:01:14
Su tuo tortu spėju, kad prarijot reklaminį jauką. Įvykis vis dar linksniuojamas. Jeigu parašysi pozityvią reklamą, TOKIO dėmesio neatkreipsi. Už tai kaip dabar dauguma prisimena ir kainą, ir vietą ir drįstu manyti, kad ne vieną katę smalsumas pražudė. Pirma kilusi mintis buvo, kad reikia paragauti (!), bet laimė, antra – kad tai absurdas :))). Pagaliau, kuo gi mes ne europiečiai. Pvz. ledų popieriniame indelyje mažytė porcijytė Italijoje, priklausomai nuo to, kur pirksi, atseis maždaug nuo 2 iki 10 eurų (gal yra ir dar brangiau, bet neaptikau :)). Galiu mokėt ir 10, bet nenoriu. O kas nori, lai moka, negi gaila. Jeigu nenori jaustis apgautas, tai reikia šiek tiek pastangų įdėti.
Andrius, 2015-11-04 09:10:31
Keičiu minčių kryptį.
Čia kartais pakalbama apie knygų skaitymą. Ką manote apie knygų skaitykles? Aš, kaip Sokolovas, atsilikęs nuo realybės šioje srityje. Nesuprantu šio technologinio fenomeno. Koks tikslas mokėti už prietaisą tokią sumą, už kurią išeitų ne viena knyga? Po to, kaip suprantu, vis tiek teks pirkti skaitmenines knygas.
Aitvaras, 2015-11-04 09:24:01
Rasai: Man irgi neleido parašyt komentaro. Manau, kyla problemų dėl didelio lankytojų srauto. Įranga tiesiog nesugeba susidoroti su tokia gausa lankytojų ir komentarų. Todėl Burgis ir reikalauja – tik vienas komentaras per dieną ir nedaugiau!
*
Vakar bandžiau parašyti komentarą apie omarą ir KTU gimnazijos licėjų. Neatsimenu, ar jo neparašiau dėl anksčiau minėtų tech. problemų, ar Burgis tiesiog jį ištrynė. O ištrinti galėjo todėl, kad klausiau kuo KTU gimnazijos licėjus skiriasi nuo KTUG. Kodėl domiuosi tuo licėjum? Nes girdėjau kad ten įdarbinta ta mokytoja, kuri galimai turėjo neleistinų santykių su aštuntoku…
Burgis, 2015-11-04 09:28:15
Nieko aš netrinu!
Aitvaras, 2015-11-04 09:31:13
Andriui: skaityklės dabar yra tikrai pigios (jei nesieki įsigyti paties prabangiausio modelio). Gali pirkti planšetinį kompiuterį.
*
Šiaip aš neturiu skaityklės, nes skaitau tiesiai iš kompiuterio. Turiu kelis šimtus knygų, kurių man reikia. Kaip tiek knygų nusipirkti (jos leistos užsienyje, bet aš jas legaliai atsisiunčiau iš duomenų bazių)? Kur tiek knygų laikyti???
virėjas, 2015-11-04 09:34:59
Tikintiems katalikams daug paprasčiau su atgaila už nuodemes, išpazintis, nuoširdi atgaila ir malda, išlaisvina iš minčių kalejimo.
Aitvaras, 2015-11-04 09:57:19
Rasai: Gerai, kad sūnų pamokėt neprievartaut. Bet pasižiūrėkit į savo elgesį. Prieš pusantros savaitės vos nepasinaudojot mano sunkia būkle. Matėt, kad rašinėju nesąmones. Galėjot suprast, kad tikriausiai girtas. Bet ne – jūs ne tik kad nesipriešinot, bet ir skatinot mane. Tikėjotės, kad gal pavyks manim pasinaudoti. Kaip ir tai mokytojai, jums terūpi tik jauni kūnai. Todėl nevaidinkit čia inteligentės.
*
Rūtai: Pasižiūrėkit vidutinių atlyginimų lentelę ir suprasit “kuo gi mes ne europiečiai”. Vakar Delfi straipsnyje minėjo tortą ir kavą Romos centrinėje aikštėje. Bet juk Vilniaus g. Vilniuje nėra Romos centras. Vilniaus g. nėra net Vilniaus centras!
Rasa, 2015-11-04 10:09:55
Aitvarui: Aš tau parašiau per visą laiką, kol tu šitoj svetainėj, du komentarus. DU! Tu lendi į akis pusantros savaitės.
Blusa. Grynas.
Rūta, 2015-11-04 10:29:17
Aitvarai, Jūs Vilniuje buvot? Pažiūrėkit kiek naujų mašinų ir apskritai, kiek mašinų, kiek gatvėse žmonių darbo metu, kokie krepšeliai važiuoja pro Maximų kasas. Jeigu vis dar atrodys, kad Vilniuje nėra žmonių, galinčių tiek mokėti už tortą, tai tiesiog atsimerkit. Jeigu kas provincijoje pardavinėtų tokia kaina, tikiu, kad nusipirktų tiek žmonių, kad greitai verslą užrištų. O Vilniuje, jeigu yra kas perka ir kas parduoda, tai ko stebėtis? Gi ne muilo burbulus parduoda ir ne grybų sėklas, niekas nieko neapgaudinėja, kiekvienas turi apsisprendimo teisę ką veikti su savo pinigais. Tai kam naudingi tokie straipsniai, jeigu ne dėmesio atkreipimui :)?
Aitvaras, 2015-11-04 10:36:01
Rasai: Dabar jau blusa? Kodėl? Nes tau nepavyko manęs paversti savo žaisliuku ir pramogų šaltiniu? Kai girtas pasakojau apie visokius malonumus, kitaip kalbėjai ir manęs taip nevadinai. Eik anūkų augint nesikabinėjus čia prie jaunimo, močiute-seksute!
qwerty, 2015-11-04 21:49:43
Aitvarai, jei dar trolinsi mano Rasą, tai būsi negailestingai patrolintas pats.
Ina, 2015-11-04 22:07:36
Grįžtant prie ,,Salos”, jos pagrindinis aktorius P. Mamonovas vaidina išprotėjusį carą – sadistą (Ivano Rūsčiojo) k/f ,,Caras”. Abu filmai pastatyti gan artimu metu, jie kardinaliai skirtingi, o Mamonovas itin įtaigiai perteikia tokius skirtingus personažus. Ypatingo talento aktorius.
qwerty, 2015-11-04 22:44:01
Oj, mūsų Rasą)
qwerty, 2015-11-04 22:49:57
Ir dar. Jau su viskam. Nors tinklaraštininkas ir gulasi kryžiumi esą Aitvaras nėra A.d.e.f.a.g.i.j.a., tačiau…
Andrius-2, 2015-11-04 23:23:58
Atpildas ar bausmė.
Riba, kurią peržengus nuodėmė virsta nusikaltimu.
Tinklaraštininke ir Co, o ką manot apie tėvyninės padangės naujausią žvaigždę – filmą apie fotografą V. Luckų. Aš mat truputį prie ko, tai ir užsiiminėju saviplaka. Sakyčiau, sprendžiu „moralu-nemoralu“ lygtį… Kad tik dirbti nereikėtų – visai kaip tuose rusiškuose filmuose 🙂
irena, 2015-11-05 09:14:51
Citata iš p Burgio atsakymo:”Dabar žinau, kaip tuos pinigus panaudoti geresniems, kilnesniems dalykams.”
Ačiū, Burgi.Yra gera vokiška patarlė:meistru daro pratimai.Labai puikus požiūris į omarą ir tą pyragą-jei gali, patirk, bet nesmerk ir daryk išvadas.